Darbe aptariama akcijos prigimtis, svarbiausi jos požymiai, paprastosios akcijos, privilegijuotosios akcijos bei jų rūšys, akcijos suteikiamų balsavimo teisių reikšmė, jų įgyvendinimo problematika bei akcijų skirstymas remiantis suteikiamais balsais. Atsižvelgiant į tai, kad vienas problemiškiausių bendrovių teisės klausimų yra principo „viena akcija – vienas balsas“ pagrįstumas, atitinkama darbo dalis skiriama šio principo analizei. Paprastųjų akcijų apžvalga padeda atskleisti akcijų kaip civilinės teisės objekto prigimtį, o šių akcijų lyginimas su privilegijuotomis akcijomis ir jų rūšimis išryškina šių akcijų rūšių skirtumus ir esmę. Įvairios galimos akcijų suteikiamų balsavimo teisių variacijos įgalina rinkos dalyvius prisitaikyti prie rinkos poreikių, tačiau kartu gali lemti neigiamas pasekmes su verslo transakcijomis susijusiems asmenims. Sudėtingos akcinio kapitalo struktūros suteikia galimybę kontrolę turintiems subjektams jomis piktnaudžiauti ir gauti naudos smulkiųjų akcininkų sąskaita. Siekiant išvengti tokių kontrolę stiprinančių mechanizmų padarinių, būtinas tinkamas teisinis reguliavimas, optimaliai suderinantis teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų interesus. Akcijų suteikiamų teisių nagrinėjimo kontekste reikšminga vienos akcijos – vieno balso principo analizė. Teisės doktrinoje nuomonės dėl būtinumo balsavimo teisių apimtį nustatyti proporcingai turimam rizikos kapitalo dydžiui išsiskiria. Nors daugelis autorių šio principo įtvirtinimą vertina... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the issues of nature and keynote attributes of share, ordinary shares, different types of preference shares, the use and value of voting rights, and types of shares in regard of voting rights attributed to it are discussed. Given that the ‘one share – one vote’ principle is of fundamental importance in the context of company law, part of this paper is devoted to analysing its rationale and possible legitimacy. The overview of ordinary shares serves in unravelling its nature and the process of comparing ordinary shares with preference shares defines their inherent differences. Different ways in which granting of voting rights can be structured enable the entities concerned to respond to the market forces, however it can also result in negative outcomes to the parties involved in business transactions. Complex share capital structures may in assist the dominant shareholders in exploiting the non-controlling shareholders and empowering them to extract benefits at the expense of the latter. With a view to avoiding such negative outcomes, proper regulation rightly balancing the interests of parties involved should be enforced. In examining voting rights enjoyed by the shareholders, the principle of ‘one share – one vote’ deserves adequate scrutiny. The opinions as to the necessity of adherence to the proportionality principle are divergent. Although most favour implementation of the principle, strict observance of ‘one share – one vote’ is not always desirable. The... [to full text]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]