Thesis (M.A.)--Catholic University of America, 1992. / Includes bibliographical references (leaves 168-173).

Thesis--Catholic University of America. / Bibliography: p. 266-277.

This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtrą, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtr��, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text]

Thesis (M. Div.)--St. Vladimir's Orthodox Theological Seminary, Crestwood, N.Y., 2003. / Abstract. Includes bibliographical references (leaves [112]-144).

Thesis (M. Div.)--St. Vladimir's Orthodox Theological Seminary, Crestwood, N.Y., 2003. / Abstract. Includes bibliographical references (leaves [112]-144).

Thesis (M. Div.)--St. Vladimir's Orthodox Theological Seminary, Crestwood, N.Y., 2003. / Abstract. Includes bibliographical references (leaves [112]-144).

A longa presença da Igreja Católica no Brasil foi marcada pelo permanente contato com as instâncias de poder do Estado. Lado a lado ou em campos opostos, mas sempre na condição de forças que se influenciaram mutuamente, essa relação encerra parte importante da história nacional. Tendo isso como pano de fundo, por meio da documentação produzida pelo Departamento de Ordem Política e Social do Estado de São Paulo sobre o setor social católico, esta pesquisa buscou apreender elementos políticos e religiosos que teriam causado atritos entre Estado/Igreja no período de 1954 a 1974. Partiu-se da concepção de que os discursos e as práticas de uma parte do catolicismo nacional em busca de uma reformulação econômica da sociedade, então fundamentada na lógica capitalista, seriam uma das causas dessas contradições. / The long standing presence of the Catholic Church in Brazil was characterized by the permanent contact with the instances of the power of the state. Side by side or in opposite fields, but always in the conditions of forces that influenced each other, this relationship ends the important part of the national history. Having this like a background, via the documentation produced by the Department of Political and Social order of the State of Sao Paulo considering the catholic social sector, this research attempted to learn the political and religious elements that could have caused conflicts between the State/Church between 1954 to 1974. The discourses and the practices of one part of the national Catholicism in search of an economic reformulation of society, based on the capitalist logic, was seen as one of the reasons for these contradictions.

Object of thesis – a social, cultural and partly political movement initiated by a whole range of talented young Catholic intellectuals – Young Catholic Movement (YCM) that operated in 1936 – 1940. The desire to prepare successors of S. Šalkauskis, K. Pakštas and J. Eretas and other Catholic culture workers united in Romuva Society in 1919 was one of the most important factors of YCM genesis. YCM was influenced by world-view and political climate unfavourable to liberal democracy formed in Europe in the 4th decade and provided YCM with national and social radicalism. Idealism opposed to materialism and Catholicism as religions and ideologies synthesis model – open („wide”) Catholicism and the Catholic Action (CA) became the basis of YCM religious programme. Meanwhile, the programme included the nation‘s efforts to seek for modernization of the country and the solidarity of nation. Refusal of traditional Catholicism exclusiveness enabled a positive attitude to cooperation with non-Catholics. This allowed the relations with hostile to CA ideological groups (with Nationalists, Voldemaras adherents, Populists, the Social Democrats, Communists). The paper focuses on cultural movement of Naujoji Romuva (NR), considered being the expression way of young Catholics deep world-view attitudes. During the period of significantly increased risk to independence (1938 - 1940) YCM performance was determined by efforts to educate the Lithuanian national and social solidarity in the... [to full text] / Disertacijos objektas – visos eilės talentingų jaunų katalikų intelektualų inicijuotas visuomeninis, kultūrinis ir iš dalies politinis judėjimas - jaunųjų katalikų sąjūdis (JKS) - veikęs 1936 – 1940 m. Vienu iš svarbiausių JKS genezės veiksnių buvo 1919 m. į Romuvos draugiją susivienijusių S. Šalkauskio, K. Pakšto ir J. Ereto bei kitų katalikų kultūrininkų siekis išsiugdyti savąją pamainą. JKS labai įtakojo ir 4 - ame dešimtmetyje Europoje susiformavęs nepalankus liberaliajai demokratijai pasaulėžiūrinis bei politinis klimatas, suteikęs JKS tautinio ir socialinio radikalumo. Materializmui priešpriešinamas idealizmas ir katalikybės kaip religijų ir ideologijų sintezės modelis - atviroji („plačioji”) katalikybė - bei Katalikų akcija (KA) tapo JKS religinės programos pagrindu. Tuo tarpu tautinė programa apėmė pastangas siekti šalies modernizavimo ir tautos solidarumo. Tradicinio katalikiškojo ekskliuzyvizmo atsisakymas įgalino teigiamą požiūrį į bendradarbiavimą su nekatalikais. Tai leido palaikyti santykius ir su priešiškomis KA ideologinėmis grupėmis (tautininkais, voldemarininkais, liaudininkais, socialdemokratais, komunistais). Darbe daug dėmesio skiriama Naujosios Romuvos kultūriniam sąjūdžiui, laikytinam jaunųjų katalikų giluminių pasaulėžiūrinių nuostatų raiškos būdu. JKS veikimą itin išaugusios grėsmės nepriklausomybei laikotarpiu (1938 – 1940) sąlygojo pastangos ugdyti lietuvių tautinį ir socialinį solidarumą, ruošiant katalikų ir jų įtakojamas bendratautinių... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos objektas – visos eilės talentingų jaunų katalikų intelektualų inicijuotas visuomeninis, kultūrinis ir iš dalies politinis judėjimas - jaunųjų katalikų sąjūdis (JKS) - veikęs 1936 – 1940 m. Vienu iš svarbiausių jo genezės veiksnių buvo 1919 m. į Romuvos draugiją susivienijusių S. Šalkauskio, K. Pakšto ir J. Ereto bei kitų katalikų kultūrininkų siekis išsiugdyti savąją pamainą. JKS labai įtakojo ir 4 - ame dešimtmetyje Europoje susiformavęs nepalankus liberaliajai demokratijai pasaulėžiūrinis bei politinis klimatas, suteikęs JKS tautinio ir socialinio radikalumo. Materializmui priešpriešinamas idealizmas ir katalikybės kaip religijų ir ideologijų sintezės modelis - atviroji („plačioji”) katalikybė - bei Katalikų akcija (KA) tapo JKS religinės programos pagrindu. Tuo tarpu tautinė programa apėmė pastangas siekti šalies modernizavimo ir tautos solidarumo. Tradicinio katalikiškojo ekskliuzyvizmo atsisakymas įgalino teigiamą požiūrį į bendradarbiavimą su nekatalikais. Tai leido palaikyti santykius ir su priešiškomis KA ideologinėmis grupėmis (tautininkais, voldemarininkais, liaudininkais, socialdemokratais, komunistais). Darbe daug dėmesio skiriama Naujosios Romuvos (NR) kultūriniam sąjūdžiui, laikytinam jaunųjų katalikų giluminių pasaulėžiūrinių nuostatų raiškos būdu. JKS veikimą itin išaugusios grėsmės nepriklausomybei laikotarpiu (1938 – 1940) sąlygojo pastangos ugdyti lietuvių tautinį ir socialinį solidarumą, ruošiant katalikų ir jų įtakojamas bendratautinių... [toliau žr. visą tekstą] / Object of thesis – a social, cultural and partly political movement initiated by a whole range of talented young Catholic intellectuals – Young Catholic Movement (YCM) that operated in 1936 – 1940. The desire to prepare successors of S. Šalkauskis, K. Pakštas and J. Eretas and other Catholic culture workers united in Romuva Society in 1919 was one of the most important factors of YCM genesis. YCM was influenced by world-view and political climate unfavourable to liberal democracy formed in Europe in the 4th decade and provided YCM with national and social radicalism. Idealism opposed to materialism and Catholicism as religions and ideologies synthesis model – open („wide”) Catholicism and the Catholic Action (CA) became the basis of YCM religious programme. Meanwhile, the programme included the nation‘s efforts to seek for modernization of the country and the solidarity of nation. Refusal of traditional Catholicism exclusiveness enabled a positive attitude to cooperation with non-Catholics. This allowed the relations with hostile to CA ideological groups (with Nationalists, Voldemaras adherents, Populists, the Social Democrats, Communists). The paper focuses on cultural movement of Naujoji Romuva (NR), considered being the expression way of young Catholics deep world-view attitudes. During the period of significantly increased risk to independence (1938 - 1940) YCM performance was determined by efforts to educate the Lithuanian national and social solidarity in the... [to full text]