SANTRAUKA Magistro darbe aptariama individualių darbo ginčų nagrinėjimo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumai. Darbo ginčai kyla tarp svarbiausių socialinių partnerių - darbuotojo ir darbdavio. Darbdavys yra nepalyginamai pranašesnis socialiniu ir ekonominiu požiūriu nei darbuotojas, todėl egzistuoja viešasis interesas apsaugoti silpnesnę šalį. Darbo ginčų nagrinėjimas ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumai yra specifiniai ir teoriniu, ir praktiniu aspektu, kuriuos būtina analizuoti. Šiame darbe remiamasi Lietuvos valstybės normine ir specialiąja literatūra, teismų praktika, bei siekiama aptarti esminius ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumus, pavyzdžiui darbo ginčų komisijos sudarymas, jos aktyvus vaidmuo priimant sprendimus ir jų vykdymas, bei sprendimų apskundimo tvarka. / Summary The peculiarities of the analysis of individual industrial disputes in the pretrial stage of analysis of disputes were discussed in this Master Thesis. The industrial disputes arise between the main social partners – an employee and an employer. The employer is undoubtedly superior to the employee in the social as well as the economical point of view. So, there is a public interest that protects the weaker side. The peculiarities of individual industrial disputes in the pretrial stage of analysis of disputes are specific ones in both – theoretical and in the practical aspects, so these peculiarities are necessary to be analysed. This work is based on Lithuanian standard and special literature as well as jurisprudence. Moreover, it was pursued to discuss the essential peculiarities of the disputes in the pretrial stage, for example, the decision-making, execution as well as the appeal.

Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which regulate the pretrial individual labour dispute resolution procedure, do not implement the actual settlement of... [to full text]

Santrauka Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Before-the-trial Institution of Individual Labor Conflicts: Comparative Review of Theory and Practice In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which... [to full text]

Darbo ginčų instituto ypatybes Magistro darbe išnagrinėtos darbo ginčų instituto ypatybės: instituto dualizmas darbo teisės šakos viduje bei tarpšakinis instituto dualizmui. Magistro darbe analizuojami elementai, per kuriuos pasireiškia darbo ginčų instituto šakinis dualizmas: darbo ginčų šalys, darbo ginčų turinys, darbo ginčų kilimo pradžia, darbo ginčų nagrinėjimo procedūros. Daroma išvada, kad nors darbo ginčų institutas pasižymi dualizmu, tačiau šiuolaikiniame visuomeniname gyvenime vyksta darbo ginčų sintezė, vienodėjimas. Darbo ginčų instituto tarpšakinis dualizmas tiriamas ir atskleidžiamas per tris aspektus: pirma, darbo ginčų instituto dvejopą –materialinį-procesinį-pobūdį, antra, darbo ginčų institutą reglamentuojančius principus (bendruosius teisės principus, civilinio proceso, darbo teisės principus bei specialiuosius darbo ginčų instituto principus). Pažymima, kad specialieji darbo ginčo instituto principai formuojami specifiniu būdu apjungiant darbo teisės ir civilinio proceso teisės. Specialūs darbo ginčų instituto principai detaliai ištiriami. trečia, darbo ginčų instituto procesinių normų dualizmą. Atsižvelgiant į išnagrinėtas darbo ginčų instituto ypatybes, pateikiamas teisinis esamo darbo ginčų instituto reglamentavimo vertinimas. / Distinctive features of labor disputes The final paper of Master analyzes the distinctive features of labor disputes: dualism of institute in the branch of labor law and dualism of institute between the branches of law. The final paper of Master analyses elements revealing dualism in the branch of labor law: the parties of labor dispute, the object of labor dispute, the origin of labor disputes and the procedures of labor disputes resolution. Drawing the conclusion that although dualism in the branch of labor law is the specific feature of labor disputes, nowadays labor disputes becoming more and more resemblance. The dualism of labor disputes between the branches of law are studied and displayed in three dimensions: Firstly, dual-nature (material and procedural) of the institute of labor disputes; Secondly, the principle regulating the institute (common law principles, principles of labor law, civil procedure and specific labor disputes principles). Indicating that the specific principles of labor law disputes are formulating integrating civil procedure and labor law principles in the specific way. These specific principles of labor law disputes are analyzed in detail; Thirdly, the dualism of procedural rule of the institute of labor law disputes. The labor dispute institute is legally assessed in accordance to distinctive features of the institute.

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai skirstomi į dvi grandis: ikiteisminę ir teisminę. Ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reprezentuoja darbo ginčų komisijos. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas. Tai, kad įstatymas kai kurias ginčų kategorijas priskiria nagrinėti tiesiogiai teismams, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Jei individualus darbo ginčas išsprendžiamas darbo ginčų komisijoje, tai reiškia, kad pasiekiamas neteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Nors darbo ginčų komisijos tikslas – taikinti šalis, tačiau darbo ginčo nagrinėjimo tvarka neužtikrina taikinimo funkcijos, į pirmą vietą iškeliamas ginčo išsprendimas. Darbo ginčų nagrinėjimo neteisminėje stadijoje ypatumai atskleidžiami aptariant darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, prašymo nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, jo apskundimą ir vykdymą. / Individual labour disputes are solving in the two stages: pretrial and judicial. The labour disputes commissions represent the pretrial stage. The pretrial research is binding stage for the individual labour disputes. The part of individual labour disputes must be researched straight in the court, but it is the exception to the rule. When the dispute is settled in the labour disputes commission, it means that the dispute is settled peacefully and out of court. The main point of labour disputes commissions is to reconcile litigants, but the law do not secure this function, because the solving of labour dispute is in the first place. Peculiarities of research of individual labour disputes in the pretrial stage will be explained by analyzing the formation of labour disputes commission, hearing of application, making decision, appealing against the decision of commission ant enforcement of decision.

Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]

Europos šalys tarpininkavimą pradėjo taikyti palyginus neseniai, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius šis alternatyvus ginčo sprendimo metodas sparčiai išplito ir tapo populiaria priemone kilusiems ginčams spręsti daugelyje valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas susideda iš kelių stadijų bei skiriami tarpininkavimo stiliai, šiame darbe pateikiama keletas pavyzdžių. Priklausomai nuo to, ar tarpininkavimas yra privalomas etapas ginčui spręsti, yra skiriamas privalomas ir savanoriškas tarpininkavimas. Lietuvoje privalomasis tarpininkavimas netaikomas, Darbo kodekse įtvirtintas savanoriško tarpininkavimo modelis. Lietuvoje tarpininkavimo institutas įsitvirtino neseniai. Siekiant geriau išanalizuoti tarpininkavimą kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą Lietuvoje, šiame darbe taip pat pateikiama kolektyvinio darbo ginčo sąvoka bei trumpai aptariami kiti pozityvieji kolektyvinio darbo ginčo sprendimo metodai. Tarpininkavimo institutui būdingi požymiai – savanoriškumas, konfidencialumas, proceso lankstumas, šalių bendru sutarimu priimtas - sprendimas padeda jį atskirti nuo kitų ginčų sprendimo metodų ir skatina šalis kilusius ginčus spręsti pasitelkiant tarpininką ir taip išsaugoti gerus santykius ateityje. Tikėtina, jog abiejų šalių sutarimu priimtas susitarimas gali būti daug veiksmingesnis už prievarta grindžiamą teismo sprendimą. Dėl daugelio aspektų įvairiose šalyse skiriasi tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodo... [toliau žr. visą tekstą] / Most European countries became familiar with mediation process relatively recently, only in a last few decades this alternative labour disputes solving method became increasingly popular in majority of the countries. Considering that mediation process consists of a few different stages as well as multiple techniques in this research I am providing a few different scenarios. Depending if mediation is compulsory stage of dispute solving there are two types of mediation: compulsory or voluntary. In Lithuania compulsory mediation is not used in practice, only voluntary mediation process is approved by Labour Code. Only recently institute of mediation was established in Lithuania. In my article I am aiming to analyse mediation process as a tool of collective labour disputes solving in Lithuania as well as defining the nature of collective labour disputes and briefly describing other collective disputes solving methods. Certain rules need to be accomplished in order for mediation to be used, it has to be voluntary, confidential and flexible process acceptable by all parties involved in the dispute. Interestingly what makes mediation different to other dispute solving techniques is that mutual agreement must be reached in the course of the process, it encourages parties and organisations to use mediation as most, civilized and diplomatic way to solve the dispute to keep a professional working relationship. Many will agree that mutually reached agreement is more effective than a... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]