Magistro mokslo tiriamojo darbo objektas - debatai, diskusijų laidos, dialoginiai televizijos žanrai. Darbo tikslas – atskleisti, kaip per metus pasikeitė Lietuvos televizijos diskusinių laidų ginčo modeliavimo metodai ir kokią įtaką šie pokyčiai turėjo debatų populiarumui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti debatų raidos istorinį kontekstą; susieti retorikos mokslą su televizijos debatų laidomis; apžvelgti, kokią įtaką debatai turi politikai; atlikti Lietuvos televizijos diskusinių laidų analizę; atskleisti, kokie ginčo modeliavimo metodai buvo naudojami prieš metus transliuotose Lietuvos debatų laidose; nustatyti, ar prieš metus Lietuvos debatai vadovavosi realybės televizijos principais; nustatyti, kokiais principais ginčas kuriamas šiandieniniuose debatuose; suformuluoti išvadas. Naudojantis Lietuvos diskusinių laidų aprašomuoju – analitiniu bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos televizijos debatai beveik nesivadovauja senovės debatų tradicijomis. Juose svarbesnę reikšmę turi įtikinimas, o ne problemos analizė, sprendimų ieškojimas. Debatų dalyviai vadovaujasi asmeniniais ir emociniais įrodymais. Darbe nagrinėtose 2005 m. Lietuvos diskusijų laidose ginčas modeliuojamas pagal realybės televizijos principus. Tuo metu rodytose Lietuvos diskusijų laidose - „TV forumas”, „Spaudos klubas”, „Sąmokslo teorija” ir „Visuomenės interesas“ laidos procesas (ginčas, emocijos) užgoždavo nagrinėjamą temą. Laidose ginčas buvo modeliuojamas spalvingų asmenybių... [toliau žr. visą tekstą] / Television debate: the technique of dispute Debates have an old history, counting from Greek civilization to these days. In television we see different debates. But the same dimension – search of truth – is still important thing. Like our capabilities to express the truth have changed by the birth of every new technology of communication, the truth telling in television by debates have changed to. In antiquity times an argue was the most important instrument to find the true. Politics, judges, soldiery learned how to debate in public ant to prove his true, by using arguments and oratory. Every oratory speaker had to follow the rules of arguing. Television debates use only the rules, which help to please audience. In medieval times arguing becomes a part of science. Speakers are not trying to find the true, but to prove that your propositions are the true. These rules intercept television debates. Television argues don’t have the same lineaments like antiquity or medieval debates. It becomes not the part of science, but borrows some rules of rhetoric. Television creates mixture of rhetorical ant television arguing. In Lithuanian debates the technique of dispute is based on the broadcasts moderator, who create the dispute by his personal tricks, by transferring his functions to invited talkers. The dispute is created before debates broadcasting by inviting specific persons and two arguing sites. There are elements, which can create dispute like audience, telephone calls... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas žydų įvaizdis lietuviškame internete. Skiriamos dvi įvaizdžio realizacijos internete erdvės – žiniasklaidos ir viešų diskusijų portalai. Šiose erdvėse galioja atskiros įvaizdžių konstravimo taisyklės ir apribojimai. Diskriminuojančių stereotipų palaikymas antidiskriminacinių įstatymų kontroliuojamoje žiniasklaidoje dažnai nėra akivaizdus, o greičiau numanomas per tam tikras reprezentacijas. Todėl sunku apibrėžti jo ryšį su diskusijų komentaruose palaikomais stereotipais, kuriuose nepakantumo formos įvairesnės ir atviresnės. Darbe keliamas tikslas ištirti internetinės žiniasklaidos pranešimų ir diskusijų komentarų turinio ryšį žydų įvaizdžio atveju. Įvaizdis tiriamas analitiškai atskiriant jo turinį ir struktūrą. Įvaizdžio turinį sudaro stereotipai. Jie grupuojasi ir atsiskleidžia tam tikrose temose, sudarydami įvaizdžio teminę struktūrą. Darbe analizuotas 2005 – 2008 metų internetinės žiniasklaidos pranešimų, žiniasklaidos pranešimų komentarų, diskusijų forumų bei tinklaraščių tekstinis (lietuvių kalba) ir vaizdinis turinys. Derinant kokybinės ir kiekybinės turinio analizės principus išskirtos internetinės žiniasklaidos pranešimuose ir viešų diskusijų komentaruose palaikomų stereotipų grupės bei temos, kuriose šie stereotipai pasireiškia. Gautos stereotipų ir temų grupės lyginamos, siekiant atskleisti žiniasklaidos pranešimų ir diskusijų komentarų turinio ryšį. Tyrimo išvadose konstatuojama, kad žiniasklaidoje palaikomi stereotipai komentaruose... [toliau žr. visą tekstą] / The Image of Jews in Lithuanian Internet Media and Comments This study analyses the image of Jews in Lithuanian Internet. The distinction is made between two spaces of internet – media and public discussion sites. These spaces have different rules and confines of image formation. Sustentation of discriminating stereotypes is usually latent in media, controled with help of anti-discrimination laws. Though it is present through certain representations. Whereas intolerance is much more varied and open in public discussions. Therefore the determination of the relations between internet media and public discussion content is complex. The aim of this study is to reveal the considered relations in case of the Image of Jews. The Image is explored by analytically separating its content and structure. The structure of an image consists of stereotypes. The clusters of stereotypes appear in certain topics, composing the structure of an image. The data analysed in the study includes visual and textual (Lithuanian) contents of blogs, public discusion forums, Internet media and media comments, years 2005 – 2008. The quantitative content analysis was used to highlight the clusters of stereotypes, sustained in internet media and public discussion comments, and topics in which the stereotypes appear. The clusters of stereotypes and topics are compared in order to reveal the relations between the contents of Internet media ant comments. The findings show that the stereotypes, sustained in... [to full text]

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]