Tiriamojo darbo objektas – segetinės floros paplitimas Vakarų Žemaičių lygumos, Šilutės rajono ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo tikslas – lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimo priklausomybę nuo priešsėlių pasirinktuose ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo metodika. Siekiant ištirti segetinės floros paplitimą žieminių rugių pasėliuose, piktžolės bei rugiai buvo imami iš penkių ekologinių ūkių. Tyrimai atlikti 8 žieminių rugių laukuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtytos žemės, suskaičiuojamas augalų kiekis vnt. bei pasveriama žalia masė. Piktžolės džiovintos saulės neapšviestoje patalpoje, o joms išdžiūvus nustatyta orasausė masė. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias piktžolių skaičius buvo po mišinio ir po pūdimo. Mažiausiai piktžolių rasta žieminiuose rugiuose, kurių priešsėlis buvo dobilai ir bulvės. Daugiausiai produktyvių stiebų ir mažiausiai piktžolių rugių pasėliuose... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – the spread of segetic flora in the chosen cereals of winter ray in organic farms in the West Samogitia flatland in Silute region. The aim of the research – to measured the spread of the segetic flora dipendence on the precrop of winter ray. Methods of the research. On purpose to estimate the abudance of segetic flora in cereals of winter ray, the weeds were taken from eight organic fields. The amout of segetic flora was estimate in 0,25 m2 microfields which were separated at the begining and at the and of earch field. Data was translated to 1 m2. The samples of the weeds are taken in 2 stages: at the begining of vegetation ant before gathering. The results of the research. The biggest variety of the weed were estimated under the compound and fallow. The smallest variaty of the weeds were estimated under the clover sod and potatoes. The most of the productive stem and the least of the segetic flora were found under the clover sod. The least of the productive stem were estimated under the potatoes. The most of the segetic flora were found under the compound. Then most of the segetic flora and the most of the air – drief weight of the segetic flora were estimated in the farm Nr. 1.

Tyrimo objektas – ekologiniai ūkiai Darbo tikslas – nustatyti ekologinio ūkininkavimo plėtros kryptis ir suformuoti skatinimo priemones Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ekologinio ūkininkavimo sampratos esmę ir svarbą darniam žemės ūkio vystimuisi. 2. Identifikuoti ekologinio ūkininkavimo plėtrą lemiančius veiksnius. 3. Išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo būklę Lietuvoje ir nustatyti plėtros tendencijas. 4. Nustatyti ekologinio ūkininkavimo plėtros skatinimo galimybes. Tyrimo metodai: Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas taikant specialiosios literatūros bendruosius mokslinius tyrimo metodus: mokslinės literatūros loginę analizę ir sintezę, grafinį vaizdavimo metodą. / Research object: – the ecofarms Research aim: - to set the direction for the development of organic farming and create incentives. Research objectives: 1. To reveal the essence of the concept of organic farming and the importance of sustainable agricultural development 2. To identify the development of organic farming factors 3. To analyze the organic farming state of Lithuania and identify trends 4. Set the promotion of organic farming development opportunities Research methods: the Lithuanian and foreign authors of scientific literature analysis, organization and summary of the literature with the general research methods: scientific literature, logical analysis and synthesis, visualization method.

Tyrimo objektas – segetinė flora ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – lauko tyrimais ištirti ekologinio gamybos ūkio segetinės floros gausumą varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą varpinių javų ir daugiamečių žolių pasėliuose, piktžolės buvo imamos iš 3 laukų: 1 – pirmų naudojimo metų dobilų ir motiejukų mišinys, 2 – avižų ir žirnių mišinys, 3 – antrų naudojimo metų daugiametės žolės (pašariniai motiejukai). 2010 metų gegužės mėnesį iš kiekvieno lauko buvo išskirta po 12 tyrimo laukelių (0,25 m2 ploto) keturiose vietose t.y. iš l m2, kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Išskirtuose laukeliuose piktžolės imamos tris kartus: vegetacijos pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, tą pačią dieną nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir žalioji masė. Toliau piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Tirtuose varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose per visą tyrimo laikotarpį buvo aptiktos 27 piktžolių rūšys: 19 trumpaamžių ir 18 ilgaamžių. Iš trumpaamžių piktžolių vyravo: daržinė žliūgė (Stellaria media) ir dirvinis garstukas (Sinapis arvensis), o iš ilgaamžių piktžolių vyravo: dirvinė usnis (Cirsium arvense) ir dirvinė pienė (Sonchus arvensis). Piktžolių skaičius buvo didžiausias avižų ir žirnių mišinio pasėlyje – vidutiniškai 349 vnt. m-2... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – segetal flora in organic farming. The aim of the research – to perform field studies in order to investigate the abundance of segetal flora in cereal crops and perennial grasses at Agro ecological centre of Lithuanian University of Agriculture. Methods of the research. In order to investigate the abundance of segetal flora at cereal crops and perennial, weeds were taken from three fields: 1 – the first year use of clover and timothy, 2 – oats and peas mixture, 3 – the second year use of perennial grass (timothy). 2010 May has been divided 12 research fields (0,25 m2) in four areas namely on the 1 m2 at the beginning, middle and the end of each field. Weed were taken three times: at the beginning of vegetation, in the middle and the end. Weeds are eradicated with the roots, soil taken of, each field botanical structure and green mass are determined the same day. Then weeds are dried in dark room for several days, air-dried weight determined after this. The results of the research. Studying cereal crops and perennial grasses during the whole period were found in 27 species of weeds: 19 short and 18 long-living. Leading short-living weeds: common chickweed (Stellaria media) and wild mustard (Sinapis arvensis), dominating long-living weeds: ground thistle (Cirsium arvense), forage milk (Sonchus arvensis). Weed density was the highest in a mixture of oats and peas crop – an average of 349 unit m-2. The highest number of weeds was in the beginning of the field... [to full text]

Magistro darbe tiriamas segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimų objektas – segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose Marijampolės apskrityje, Šakių rajone, Griškabūdžio seniūnijoje, Bliuviškių kaime. Darbo tikslas - lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimą pasirinktuose varpinių javų pasėliuose įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis dulkiškų priemolių karbonatingų glėjiškų rudžemių rajone. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą įprastinio ir ekologinio ūkio pasėliuose, įprastiniame ūkyje piktžolės buvo imamos iš 5 laukų, o ekologiniame ūkyje piktžolės imamos iš 3 laukų. Segetinės floros kiekis ir botaninė sudėtis buvo nustatoma išskiriant 0,5 m² mikrolaukelius lauko pradžioje, viduryje ir gale kiekviename tyrimo lauke. Gauti duomenys perskaičiuoti 1 m². Išskirtuose laukeliuose piktžolių pavyzdžiai imami trim etapais: vegetacijos pradžioje, viduryje ir prieš derliaus nuėmimą. Tyrimų laukeliuose piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną nustatoma piktžolių botaninė sudėtis ir žalia masė. Piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje. Joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose didžiausia piktžolių įvairovė buvo vegetacijos viduryje. Įprastinės gamybos ūkyje 15 piktžolių rūšių. Ekologinės gamybos ūkyje... [toliau žr. visą tekstą] / There in the master thesis the research was focused on spread of segetic flora in the conventional and organic farms. Researh object: The spread of segnetic flora in organic and conventional farms in Marijampole county, Šakiai region, Griškabūdis monitory, Bliuviškiai village. The aim of the research: To measure the spread of the segetic flora in the chosen cereals on the organic and conventional farming conditions in the region of dusty loam carbonaceous glay brown-land. Methods of the research: On purpose to estimate the abudance of segnetic flora in organic and conventional farms, the weeds were taken from 5 fields in the conventional farm. The weeds were taken from 3 fields in the organic farm. The amount of segetic flora and botanical composition was estimated in 0,5m2 microfields which were separated at the beginning, in the middle and at the end of earch field. Data was translated to 1m2. The samples of the weeds in the microfields are taken in 3 stages: at the beginning of vegetation, in the middle of vegetation and before gathering. The weeds are teared up the roots, the soil is shaked down and put in different piles depending on the number of the field.Botanical composition and the green weight of the weeds is estimated at the same day. Weeds are dried in the untill room and air-dried weight is estimated. The results of the research:The biggest variety of the weeds are estimated in the middle of the vegetation in boath organic and conventional farms... [to full text]

Tyrimo objektas – ekologinio ūkininkavimo vystymasis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo vystymąsi Lietuvoje ir identifikuoti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius. Darbo tikslas suponavo šiuos uždavinius: 1) identifikuoti ekologinio ūkininkavimo vietą darnaus žemės ūkio vystymosi kontekste; 2) nustatyti ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidas, vystymosi motyvus; 3) išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo mastą ir jo pokyčius Lietuvoje; 4) identifikuoti ir įvertinti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius šalyje. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus, jų ploto bei specializacijos pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai; • įvertinant veiksnius, turinčius įtakos ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų pajamoms bei ekologinio ūkininkavimo vystymuisi Lietuvoje, naudotas statistinis – matematinis duomenų analizės metodas; • statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidos, motyvai. Apibendrinama mokslininkų nuomonė apie ekologinio ūkininkavimo vystymosi veiksnius ir problemas; • antroje darbo dalyje išanalizuoti ekologinės... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the development of organic farming in Lithuania. Research aim: to analyze the development of organic farming in Lithuania and to identify the factors stimulating organic farming. The research object supposes those objectives: 1) to identify the positive territory for organic farming; 2) to determine the rise (origin) presumptions of organic farming, the motives of the development; 3) to analyses the extent of organic farming and its changes in Lithuania; 4) to analyses and evaluate the factors stimulating the organic farming in the country. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem - oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced; • statistical – mathematical ways of analysis were used to evaluate the factors influencing the income and development of the organic farms • the ways of blocking, comparisons and graphic representations were taken to process and structure statistical information. Research results: • In the first part of the work coming (origin) presumptions and motives are presented as well as generalized scientific opinion about the developing factors and problems of organic industrial farming. • The second part analyses the number of organic... [to full text]