Šiame darbe siekiama ištirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą pasirinktose Europos Sąjungos šalyse, skirstant jas pagal išsivystymo lygį į labiau išsivysčiusias (Junginė Karalystė, Prancūzija ir Švedija) bei mažiau išsivysčiusias (Lietuva, Latvija, Vengrija ir Čekija) šalis. Darbe atskleidžiami teoriniai MTEP aspektai, parodoma dabartinė Lietuvos MTEP situacija ES kontekste, keliamos hipotezės apie atskirų MTEP rodiklių pokyčius, MTEP veiklos efektyvumą ir įtaką ekonomikos augimui. Hipotezėms patvirtinti arba paneigti vykdomas trijų etapų tyrimas, kuris parodė, kad, augant išlaidoms MTEP veiklai, kartu vystosi ir ekonomika bei didėja mokslinės veiklos produktyvumas; efektyviausiai MTEP veiklą vykdo Prancūzija, Čekija ir Lietuva; mažiau išsivysčiusios šalys atsilieka nuo labiau išsivysčiusių pagal daugelio MTEP rodiklių absoliučius statistinius duomenis, tačiau šiose šalyse atskirų rodiklių augimo tempai žymiai spartesni, tarp šalių pastebimi konvergencijos požymiai, todėl galima tikėtis, kad ilgainiui besivejančios šalys, tarp jų ir Lietuva, pasieks šalių-inovacijų lyderių lygį. Galiausiai darbe pateikiami atlikto tyrimo apribojimai bei pasiūlymai tolesniems šios srities tyrimams. / This paper aims at assessing the performance of research and development (R&D) in selected European Union countries, distinguished by their level of development into more advanced countries (United Kingdom, France and Sweden) and less advanced countries (Lithuania, Latvia, Hungary and Czech Republic). Firstly, the theoretical approach to R&D is showed, then the current situation of R&D sector in Lithuania is estimated in relation with the EU context and hypotheses about the trends of particular R&D indicators, their effectiveness and contribution to the growth of economics are formulated. In order to affirm these hypotheses, a three-stage research is carried out. The results of the analysis propose that R&D expenditure has a significant impact on the growth of economics and on productivity of R&D. It also shows that France, Czech Republic and Lithuania are among the countries, which performs R&D most effectively, likewise it estimates that less advanced countries are lagging behind at almost all indicators, however they are catching up with the advanced nations because of the rapid growth rate of particular R&D indicators, therefore evidences of convergence between countries can be indicated. Finally, the limitations of this research and proposals for further studies are presented.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ekonominio nusikalstamumo kriminologinė charakteristika Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. Pagrindinis darbo tikslas: pateikti nusikalstamų veikų ekonomikai Lietuvos Respublikoje kriminologinę charakteristiką ir identifikuoti ekonominio nusikalstamumo ryšį su makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje aptarta ekonominių nusikalstamų veikų samprata ir ekonominio nusikalstamumo struktūra. Antroje darbo dalyje pateikta statistinių duomenų analizė apie ekonominio nusikalstamumo Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. sklaidą. Nustatyta ekonominio nusikalstamumo augimo tendencija. Šioje darbo dalyje taip pat pateikta asmenų, įtariamų 2011–2013 m. įvykdžius ekonomines nusikalstamas veikas, charakteristika. Trečioje darbo dalyje regresinės analizės metodu tirtas ryšys tarp ekonominių nusikalstamų veikų ir makroekonominių determinantų. Skaičiuojant koreliacijos bei determinacijos koeficientus, rastas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp ekonominio nusikalstamumo ir bendro vidaus produkto rodiklių. Tarp nedarbo lygio ir ekonominio nusikalstamumo tiriamuoju periodu nerasta statistiškai reikšmingo ryšio. / The Master‘s thesis presents criminological characteristic of economic criminality in Lithuania during years 2004–2013. It aims to present the analysis of economic criminality in Lithuania by examining the relationship between macroeconomic variables and number of economic crimes. In the first part of the study theoretical background and concepts of economic criminality and economic crimes are presented. In the second part statistical analysis of 2004–2013 registered economic crimes in Lithuania is performed. Moreover, there is presented generalized characteristics of persons who committed economic criminal offences. The third part of the work investigates the relationship between macroeconomic determinants and economic criminality. Conclusions that there exist a statistically significant negative relationship between GDP and economic criminality are drawn by determining the coefficients of correlation. Number of economic crimes is declining in case there is a growth of national GDP. However, the obtained analysis part does not show a significant relationship between unemployment and economic criminality.

Šiandieninė migracija yra didžiausias visų laikų žmonių judėjimas. Pastaraisiais dešimtmečiais šis reiškinys apima apie 200 milijonų žmonių. Tai tampa vis sudėtingesne problema socialiniu, kultūriniu, politiniu, religiniu ir ekonominiu požiūriu. Siekiamas tyrimo tikslas yra įvertinti kiek tiksliai migracijos pokyčiai veikia demografinius bei ekonominius pokyčius. Teorinėje problemos analizėje aiškinamasi kokias darbo jėgos formas, migracijos teorijas, darbo jėgos mobilumą apsprendžiančius veiksnius išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina darbo jėgos migracijos poveikį ekonomikai ir politikai; Situacijos analizėje vertinama kaip darbo jėgos migracija veikia šalių ekonomikas analizuojant 3 ES valstybes: Airiją, Lenkiją bei Lietuvą, vertinami bei lyginami įvairių rodiklių procentiniai pokyčiai nuo bazinių metų per 10 metų laikotarpį. Projektiniuose sprendimuose matematiškai įvertinama demografinių bei ekonominių rodiklių pokyčių priklausomybė nuo migracijos pokyčių ir atlikus migracijos mastų prognozę, aptariama galima migracijos procesų raida Lietuvoje, kuriami 3 migracijos proces�� scenarijai: optimistinis, pesimistinis ir realistinis. / Today’s migration is the biggest people movement in all-time. In late decades this phenomenon takes about two hundred million. It becomes more complicated economic, social, cultural, political and religious problem. Work mobility influences demographic and economic situation. In this work this influence will be estimated by using regression method. In the first part of this work the theoretical discourses of migration are analysed, in the second – the demographic and economic situations, influenced by labour force mobility between three countries (Ireland, Poland, Lithuania) are compared and in the third part – the correlations between migration and demographic and economic rates are found and the three scenarios (optimistic, realistic, pessimistic) are designed.

Verslo nuosavybės ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali tuo, kad valstybės skola šiandieninėje švietėjiškoje ir politinėje visuomenėje yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys. Atliekamo aprašomojo tyrimo metu bus siekiama, išanalizavus Lietuvos valstybes skolos struktūrą, jos pokyčius bei įtaką Lietuvos ekonomikai per keletą pastarųjų dešimtmečių, nustatyti išskirtų laikotarpių skolinimosi ypatumus, atskleisti Lietuvos skolos valdymo aspektus bei efektyvumą. Tyrimo metu bus tikrinama ši hipotezė (H1): Lietuvos valstybės skolinimosi rizika ir skolos didėjimo problema valdoma netinkamai. Tyrimo objektas - Lietuvos valstybės skola. Pagrindinis šio darbo tikslas - išnagrinėti valstybės skolos teorinius aspektus, Lietuvos valstybės skolos raidą, analizuojant statistinius ir analitinius duomenis bei ištirti jos poveikio ekonomikai vertinimo ir valdymo problemas. Darbo metu analizuojami statistiniai ir analitiniai duomenys apie Lietuvos valstybės skolą ir šalies ekonomiką. Taipogi interpretuojami įvairūs moksliniai straipsniai, kuriuose vienu ar kitu aspektu analizuojama Lietuvos valstybės skola, jos valdymo ir įtakos ekonomikai problemos. Atliktas tyrimas ir analizė iš dalies patvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / State debt: structure, process and influence to Lithuanian economy/ Master’s Work in Business Equity Economics. Supervisor assoc. doc. dr. L. Šadžius. – Vilnius: Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University, 2009. – 89 p. The relevance of Master’s work in Business Equity Economics is disclosed by the fact that state debt is one of the most talking points in modern day society, because it involves not only the state, the state government, but also the whole population, their social environment and future generations. The state debt and its coming reasons are important to science of economy, because it is an important factor to the growth of state economy. Performing the descriptive analysis it is pursued to identify the borrowing peculiarities of separated periods, to reveal the aspects and effectiveness of Lithuanian state debt management by analyzing the structure, changes of Lithuanian state debt and its influence to Lithuanian economy. During the analysis the hypothesis (H1) would be tested: The borrowing risk and the problem of state debt growth are managed wrongly. The object of the analysis is Lithuanian state debt. The main purpose of this master thesis is to analyze the theoretical aspects of state debt, the process of Lithuanian state debt by analyzing statistical and analytical data and to analyze the estimation and management problems of Lithuanian state debt influence to Lithuanian economy. While writing the master thesis, the... [to full text]