The object of the Bachelor Thesis is the modernistic experiments in Gertrude Stein’s and Jon Dos Passos’ creative works. The aim of the present research is to analyze the modernistic experiments in Gertrude Stein’s and John Dos Passos’s creative works. In order to achieve the aim the following objectives have been set: 1) to present and analyze theoretical material concerning modernism; 2) to analyze modernistic experiments in Gertrude Stein’s and John Dos Passos’s creative works; 3) to compare G. Stein’s and J. Dos Passos’s artistic linguistic experiments and creative means. The methodology applied in the present Thesis included: 1) the historical-comparative method was applied in order to review and compare the definitions of literary modernism in different countries; 2) Ihab Hassan’s concept of modernism, which helped describing the phenomenon of modernism and specifying its basic peculiarities, and 3) the theory of comparativistics that allowed determining the correlation of literary modernism and non-linguistic discourses. In the Bachelor Thesis modernistic experiments were treated as the linguistic experiments with language, words and their meaning, grammatical and syntactical forms, way of narration and text composition. For practical analysis G. Stein’s “Tender Buttons” (1914) and J. Dos Passos’s “The 42nd Parallel” (1930) were chosen. In the course of the research the scientific literature concerning the theoretical background of modernism appearance, the variety... [to full text] / Bakalauro darbo objektas – modernistiniai eksperimentai Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūryboje. Darbo tikslas – analizuoti modernistinius eksperimentus Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūryboje. Tikslui pasiekti buvo nustatyti šie uždaviniai: 1) Apžvelgti ir analizuoti mokslinę literatūrą apie modernizmą kaip istorinį kultūros raidos etapą; 2) Nagrinėti modernistinius eksperimentus Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūriniuose; 3) Palyginti Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso naudojamus kalbinius eksperimentus bei kūrybos būdus. Bakalauro darbo metodologiją sudaro: 1) Istorinis lyginamasis metodas, kuris naudojamas įvairių šalių literatūrinio modernizmo apibrėžčių apžvelgimui ir palyginimui; 2) Ihabo Hassano modernizmo koncepcija, kuri taikoma modernizmo fenomeno aprašymui bei jo pagrindinių ypatumų nustatymui; 3) Komparatyvistikos teorija, leidusi apibrėžti literatūrinio modernizmo ir neliteratūrinių diskursų sąsajas. Šiame darbe modernistiniai eksperimentai traktuojami kaip lingvistiniai eksperimentai su kalba, žodžiais ir jų reikšmėmis, su gramatinėmis bei sintaksinėmis formomis, su pasakojimo būdais ir teksto kompozicija. Praktinei analizei atlikti buvo pasirinktas Gertrude’s Stein kūrinys „Švelnios sagos“ (1914) ir Johnno Dos Passoso romanas „Keturiasdešimt antroji paralelė“ (1930). Tyrimo metu buvo analizuota teorinė literatūra apie modernizmo atsiradimą, jo ideologines nuostatas bei chronologines ribas. Identifikuota šių reiškinių įvairovė... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe tyrinėjamos augalų pavadinimų žodinės asociacijos lietuvių ir baltarusių kalbomis, kurios kyla perskaičius tam tikrų augalų pavadinimus. Asociaciniame eksperimente dalyvavo 102 informantai: 52 lietuvių ir 50 baltarusių tautybės. Jiems buvo pateiktas 20 augalų pavadinimų sąrašas: ąžuolas, eglė, liepa, rožė, tulpė, kaštonas, klevas, beržas, šermukšnis, žibutė, erškėtrožė, tuopa, obelis, kriaušė, pušis, nendrė, gvazdikas, lelija, gluosnis, ramunė. Magistro darbo tikslas – aprašyti, kokias asociacijas sukelia apibrėžtos teminės grupės žodžiai-stimulai, t.y. augalų pavadinimai, ir nagrinėti žodines asociacijas psicholingvistiniu ir etnolingvistiniu aspektais. Žodinės asociacijos nagrinėjamos pagal tokius parametrus: asociacijų turinį, asociacijų santykį su žodžiu-stimulu, asociacijų dažnumo charakteristiką, asociacijų loginį ir gramatinį kriterijų. Tyrimui pasirinkti tokie metodai: anketavimas, lyginamasis ir aprašomasis. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad abiejų tautybių informantų atsakymuose vyrauja daiktavardinės asociacijos, žodžiai-stimulai ir asociatai daugiausia susiję paradigminiais santykiais. Pastebėta, kad augalų pavadinimai dažniausiai sukelia vienažodes asociacijas. Ne visos asociacijos buvo logiškai motyvuotos ir pagrįstos, tačiau tokias asociacijas dažniausiai vartojo abiejų tautų mokyklinio amžiaus vaikai. Nustatyta, kad vyrų mąstysena ir kalba yra konkretesnė, moterų – abstraktesnė, susijusi su jausmine sritimi, asmenine gyvenimiška patirtimi... [toliau žr. visą tekstą] / This study for an AM deals with verbal association of names of plants, which are evoked when tie names of certain are read. One hundred two people took part in this associative experiment: 52 Lithuanian and 50 Belarusian nationality. They were given a list of 20 plants: ąžuolas, eglė, liepa, rožė, tulpė, kaštonas, klevas, beržas, šermukšnis, žibutė, erškėtrožė, tuopa, obelis, kriaušė, pušis, nendrė, gvazdikas, lelija, gluosnis, ramunė. The objective of the study is to compare the differences in the use of language, which arise from social and psychic factors. The verbal association are studied by the following parameters: the contents of the association, the relationship of association with the word-stimulant, the character of the frequency of associations, and the logic and grammatical criterion of the associations. The following methods were chosen for the study: questioning, comparison and description. The study demonstrated that in the answers off two nationality of informants nouns prevail, and the words-stimulants and the association are mostly connected with paradigmatic relations. It was noticed that the plant names most often trigger one-word associations. Not all associations have been substantiated in a logical and reasonable, but such associations in both nations used mostly school-age children. It was found that the male way of thinking and language is more specific for women - more abstract, concerned with the sensual sphere of personal life experience... [to full text]