There is a lack of exhaustively investigation for the public speech and the modality of politicians’ speech is been researched for the very first time. The society is highly interested in politics and it has a big influence on the users of language. The paper deals with the modality conception and its expression ways in politicians’ speech. The political discussions program’s “Spaudos klubas” materials are used for studies. After analysis of politicians spoken language was made, some bents for modality usage came to light. In a case of epistemic modality possibility and reality, that embrace real facts, are expressed in politicians’ speech. And in a case of deontic modality possibility and necessity, that encompass will acts, are expressed. The usage of dynamic modality in politicians’ speech is very rare. Realis is put into words by indicative mood and irrealis – by subjunctive and imperative mood. Another way politicians express irrealis is future tense. All basic senses of primary modality - reality, possibility and necessary, are introduced in politicians’ spoken language. In discussions programs politicians mostly use reality meaning sentences (65,35 percent). In telecasts people in politics use all types of basic modal sentences. Direct sentences are used in the most part, it is evade a usage of incentive sentences and the number of interrogative sentences is the least. Secondary modality categorical reliability expression cases are more frequent than the problematic... [to full text]

The aim of the research is to analyse the expression and contents of non-morphological evidentiality in Lithuanian realized by neuter (non-agreeing) adjectives and adverbs. The thesis focuses on the non-agreeing adjectives and the adverbs that derive from the semantic domains of perception, comparison and knowledge and thus have the potential to acquire evidential meanings. The study explores the morphosyntactic properties (Complement-Taking-Predicates and adverbials) of the markers under consideration, their quantitative parameters and semantic functional distribution in fiction and academic discourse. The study is corpus-driven and the data have been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely from the subcorpus of fiction, and from the Corpus of Academic Lithuanian. The analysis of the morphosyntactic properties of the markers and their semantic functional distribution suggests that in Lithuanian the non-agreeing adjectives convey evidential meanings more frequently than the adverbs because the adverbs mainly function as predicate modifiers. The main evidential value is inference based on perceptual or conceptual sources of evidence. The non-agreeing adjectives and the adverbs under consideration can also express the meanings of epistemic modality, expectation or function as pragmatic markers. / Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti nemorfologinio evidencialumo raišką ir turinį, realizuojamus bevardės giminės (nederinamaisiais) būdvardžiais ir prieveiksmiais grožinės literatūros tekstuose ir lietuvių mokslo kalboje. Tyrimo objektą sudaro nederinamieji būdvardžiai ir prieveiksmiai, kurių leksinės reikšmės atspindi semantinius laukus, turinčius potencialą žymėti žinių šaltinį. Darbe analizuojami šių vienetų morfosintaksiniai bruožai (komplementiniai predikatai ir adverbialai), tiriami jų kiekybiniai rodikliai ir atskleidžiama semantinė funkcinė distribucija. Šioje disertacijoje atliekamas tyrimas naudojant tekstynų metodologiją. Tyrimo medžiaga yra surinkta iš grožinės literatūros patekstynio, esančio Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne ir Lietuvių mokslo kalbos tekstyno. Nederinamųjų būdvardžių ir prieveiksmių morfosintaksinių bruožų ir semantinių funkcinių ypatybių analizė suponuoja, kad lietuvių kalboje nederinamieji būdvardžiai dažniau perteikia žinių šaltinio reikšmes negu prieveiksmiai, nes šie vartojami kaip predikato modifikatoriai. Pagrindinė evidencinė reikšmė, būdinga nagrinėjamiems žymikliams, yra numanymas, pagrįstas percepciniu arba konceptualiuoju žinių šaltiniu. Nagrinėjami vienetai vartojami ir kaip episteminiai, vertinimo arba pragmatiniai žymikliai.

Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti nemorfologinio evidencialumo raišką ir turinį, realizuojamus bevardės giminės (nederinamaisiais) būdvardžiais ir prieveiksmiais grožinės literatūros tekstuose ir lietuvių mokslo kalboje. Tyrimo objektą sudaro nederinamieji būdvardžiai ir prieveiksmiai, kurių leksinės reikšmės atspindi semantinius laukus, turinčius potencialą žymėti žinių šaltinį. Darbe analizuojami šių vienetų morfosintaksiniai bruožai (komplementiniai predikatai ir adverbialai), tiriami jų kiekybiniai rodikliai ir atskleidžiama semantinė funkcinė distribucija. Šioje disertacijoje atliekamas tyrimas naudojant tekstynų metodologiją. Tyrimo medžiaga yra surinkta iš grožinės literatūros patekstynio, esančio Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne ir Lietuvių mokslo kalbos tekstyno. Nederinamųjų būdvardžių ir prieveiksmių morfosintaksinių bruožų ir semantinių funkcinių ypatybių analizė suponuoja, kad lietuvių kalboje nederinamieji būdvardžiai dažniau perteikia žinių šaltinio reikšmes negu prieveiksmiai, nes šie vartojami kaip predikato modifikatoriai. Pagrindinė evidencinė reikšmė, būdinga nagrinėjamiems žymikliams, yra numanymas, pagrįstas percepciniu arba konceptualiuoju žinių šaltiniu. Nagrinėjami vienetai gali būti vartojami ir kaip episteminiai, vertinimo arba pragmatiniai žymikliai. / The aim of the research is to analyse the expression and contents of non-morphological evidentiality in Lithuanian realized by neuter (non-agreeing) adjectives and adverbs. The thesis focuses on the non-agreeing adjectives and the adverbs that derive from the semantic domains of perception, comparison and knowledge and thus have the potential to acquire evidential meanings. The study explores the morphosyntactic properties (Complement-Taking-Predicates and adverbials) of the markers under consideration, their quantitative parameters and semantic functional distribution in fiction and academic discourse. The study is corpus-driven and the data have been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely from the subcorpus of fiction, and from the Corpus of Academic Lithuanian. The analysis of the morphosyntactic properties of the markers and their semantic functional distribution suggests that in Lithuanian the non-agreeing adjectives convey evidential meanings more frequently than the adverbs because the adverbs mainly function as predicate modifiers. The main evidential value is inference based on perceptual or conceptual sources of evidence. The non-agreeing adjectives and the adverbs under consideration can also express the meanings of epistemic modality, expectation or function as pragmatic markers.