Šio darbo tikslas buvo nustatyti ar NAD(P)H fluorescencija, registruojama neinvaziniu fluorescenciniu metodu, gali būti naudojama kaip miogeninių ląstelių diferenciacijos žymuo, ištiriant fluorescencijos pokyčius miogeninių ląstelių diferenciacijos metu bei išaiškinant pagrindines šių pokyčių priežastis. Tyrimai parodė, kad 95 % mioblastų fluorescencijos, išmatuotos prie 460 nm emisijos, priklauso nuo NAD(P)H kiekio. Ląstelėms diferencijuojantis fluorescencija ženkliai didėja, tačiau susiejus fluorescenciją su didėjančiu baltymų kiekiu, ženklus fluorescencijos padidėjimas nustatytas tik po 10 diferenciacijos dienų. Panaudojus ląstelių metabolizmą ir NAD(P)H kiekį veikiančius veiksnius (skyriklį CCCP ir slopiklį KCN) buvo įvertinti santykiniai NADH ir NAD+ kiekiai bei NAD+/NADH santykis, kuris diferenciacijos metu mažėjo. 535 nm fluorescencijos pokyčiai diferenciacijos metu atskleidžia didėjantį FAD kiekį. Tiek NAD+/NADH santykis tiek 535 ir 460 nm fluorescencijos emisijų santykis yra patikimesni diferenciacijos rodikliai nei pati NAD(P)H fluorescencija. Šio darbo rezultatai patvirtina, kad tokie greiti, tikslūs ir neinvaziniai fluorescencijos matavimai gali būti naudingi nustatant mioblastų diferencacijos pradžią ir vyksmą bei taikytini įvairiems bandymams siekiant nustatyti vaistų ir kitų faktorių įtaką ląstelių metabolizmui. / The aim of this study is to check hypothesis that increase of fluorescence at 460 nm emission upon myoblast differentiation display alteration of NADH quantity that change NAD+/NADH ratio and could be a myoblast marker of entering into differentiation process. To evaluate NAD(P)H influence on total cell fluorescence emission intensity at 460 nm wavelenght were used metabolism effectors: carbonyl cyanide 3-chlorophenylhydrazone (CCCP) to obtain minimal NADH fluorescence; and KCN to obtain maximal NADH fluorescence. Assuming, that CCCP caused maximal oxidation and that KCN caused maximum reduction, estimated that NAD+/NADH ratio decreased upon myoblast differentiation. CCCP effect showed that about 95 % of myoblast fluorescence at 460 nm emission is dependent on NAD(P)H. The fluorescence intensity at 460 nm was increasing with myoblast differentiation. Using fluorescence measuring estimated average NADH concentration significantly increased on 10 day of differentiation compared with control cells. Changes of fluorescence intensity at 535 nm reveal accumulation of FAD upon myoblast differentiation. Therefore, the best indicator of myoblast differentiation stage is ratio of fluorescence emission at 535 and 460 nm. Our results indicate that quick, quantitative and real-time fluorescence method may be useful for non-invasive detection and evaluation of myoblast differentiation stage.

Tvarkingą širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema (ŠLS). Ją pažeidus sutrinka širdies darbas. Pažeidimo rizika atsiranda operacijos metu, kadangi ŠLS yra raumeninės kilmės audinys ir vizualiai neatskiriamas nuo aplinkinių audinių. ŠLS pažeidimo galima būtų išvengti, jei būtų žinomas tikslus ŠLS išsidėstymas arba egzistuotų ŠLS vaizdinimo metodika. Deja, bet atskirų ŠLS dalių tikslus išsidėstymas vis dar tikslinamas, o patologijų atvejais apskritai nėra žinomas. ŠLS vaizdinimo metodikos, tinkančios in vivo taikymams, taipogi nėra. Atlikus širdies audinių tyrimus nustoviąja fluorescencine spektroskopija nustatyti charakteringi intensyvumų skirtumai. Remiantis šiais skirtumais sukurta ŠLS atskyrimo metodika, paremta intensyvumų santykių skaičiavimu. Suskaičiuota vertė R = I(330)/I(380) yra skirtinga ŠLS, miokardui (MK) ir jungiamąjam audiniui (JA).Tokia metodika yra nejautri tyrimo sąlygoms ir gali būti naudojama ŠLS nustatymui. Ištyrus širdies audinius laikinės skyros spektroskopija nustatyta, kad ŠLS ir MK fluorescencijos gyvavimo trukmė bei santykinė sudėtis reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu JA ir ŠLS tiek fluorescencijos gyvavimo trukmės, tiek santykinė komponentinė sudėtis yra skirtinga. Ištyrus širdies audinius konfokaliniu atspindžio mikroskopu nustatyta, jog dėl skirtingų šviesą atspindinčių komponentų bei skirtingo jų išsidėstymo galima identifikuoti MK, JA, Purkinje ląsteles ir ŠLS pluoštus. Atlikus tyrimus in vivo nustatyta, jog operacijos metu... [toliau žr. visą tekstą] / Rhythmical contraction of the heart is controlled by the cardiac conduction system (CCS). However, this highly important system visually could not be distinguished from the surrounding heart tissues – myocardium (MC) and connective tissue (CT); therefore during surgical procedures CCS could be damaged. The reliable method for CCS identification either in vivo or ex vivo does not exist therefore there is a definite need for developing a CCS imaging method. Fluorescence spectroscopy studies of cardiac tissues revealed, that most distinct spectral differences between CCS and the surrounding tissues were observed in 400 nm – 550 nm region under excitation from 330 nm – 380 nm region. The visualization method, based on the intensity ratios calculated for two excitation wavelengths, has been established. The calculated ratio R = I(330)/I(380) is different for CCS, CT and MC tissues, therefore the method may be used for identification of CCS. Time resolved fluorescence spectroscopy revealed no significant difference in composition and lifetimes between CCS and MC. On the other hand, the lifetimes and the relative spectral composition of CT differed significantly from those of CCS. Reflection confocal microscopy allows visualizing MC, CT, Purkinje cells and CCS bundles because of different reflection properties of tissue components and their specific distribution inside the tissue. The results of in vivo performed procedure revealed, that the distribution of fluorescence intensities... [to full text]

Rhythmical contraction of the heart is controlled by the cardiac conduction system (CCS). However, this highly important system visually could not be distinguished from the surrounding heart tissues – myocardium (MC) and connective tissue (CT); therefore during surgical procedures CCS could be damaged. The reliable method for CCS identification either in vivo or ex vivo does not exist therefore there is a definite need for developing a CCS imaging method. Fluorescence spectroscopy studies of cardiac tissues revealed, that most distinct spectral differences between CCS and the surrounding tissues were observed in 400 nm – 550 nm region under excitation from 330 nm – 380 nm region. The visualization method, based on the intensity ratios calculated for two excitation wavelengths, has been established. The calculated ratio R = I(330)/I(380) is different for CCS, CT and MC tissues, therefore the method may be used for identification of CCS. Time resolved fluorescence spectroscopy revealed no significant difference in composition and lifetimes between CCS and MC. On the other hand, the lifetimes and the relative spectral composition of CT differed significantly from those of CCS. Reflection confocal microscopy allows visualizing MC, CT, Purkinje cells and CCS bundles because of different reflection properties of tissue components and their specific distribution inside the tissue. The results of in vivo performed procedure revealed, that the distribution of fluorescence intensities... [to full text] / Tvarkingą širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema (ŠLS). Ją pažeidus sutrinka širdies darbas. Pažeidimo rizika atsiranda operacijos metu, kadangi ŠLS yra raumeninės kilmės audinys ir vizualiai neatskiriamas nuo aplinkinių audinių. ŠLS pažeidimo galima būtų išvengti, jei būtų žinomas tikslus ŠLS išsidėstymas arba egzistuotų ŠLS vaizdinimo metodika. Deja, bet atskirų ŠLS dalių tikslus išsidėstymas vis dar tikslinamas, o patologijų atvejais apskritai nėra žinomas. ŠLS vaizdinimo metodikos, tinkančios in vivo taikymams, taipogi nėra. Atlikus širdies audinių tyrimus nustoviąja fluorescencine spektroskopija nustatyti charakteringi intensyvumų skirtumai. Remiantis šiais skirtumais sukurta ŠLS atskyrimo metodika, paremta intensyvumų santykių skaičiavimu. Suskaičiuota vertė R = I(330)/I(380) yra skirtinga ŠLS, miokardui (MK) ir jungiamąjam audiniui (JA).Tokia metodika yra nejautri tyrimo sąlygoms ir gali būti naudojama ŠLS nustatymui. Ištyrus širdies audinius laikinės skyros spektroskopija nustatyta, kad ŠLS ir MK fluorescencijos gyvavimo trukmė bei santykinė sudėtis reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu JA ir ŠLS tiek fluorescencijos gyvavimo trukmės, tiek santykinė komponentinė sudėtis yra skirtinga. Ištyrus širdies audinius konfokaliniu atspindžio mikroskopu nustatyta, jog dėl skirtingų šviesą atspindinčių komponentų bei skirtingo jų išsidėstymo galima identifikuoti MK, JA, Purkinje ląsteles ir ŠLS pluoštus. Atlikus tyrimus in vivo nustatyta, jog operacijos metu... [toliau žr. visą tekstą]

Nanodalelės jau taikomos komerciniuose produktuose ir diegiamos į naujus diagnostikos bei gydymo metodus. Nepaisant to, jų prasiskverbimas per apsauginius organizmo barjerus, lokalizacija organizme, pasišalinimo savybės ir ilgalaikio susikaupimo rizika nėra pakankamai ištirtos. Šios žinios reikalingos tiek naujų medicinos priemonių kūrimui, tiek ir toksikologiniam produktų įvertinimui. Darbe optiniais metodais buvo tiriama puslaidininkinių nanodalelių – CdSe/ZnS-mPEG kvantinių taškų (KT) – migracija eksperimentinių gyvūnų audiniuose in vivo, įvedant juos skirtingais būdais į organizmą. Disertacijoje nagrinėjamas KT judėjimas audinių tarpląstelinėje terpėje, jų kaupimasis skirtingose ląstelėse, prasiskverbimas per kraujagyslių, odos bei placentos barjerus. Rezultatai rodo, kad KT migruoja organizme kitaip nei daugelis medicinoje taikomų organinių junginių. Į kraujotaką patekę neprasiskverbia per daugumos kraujagyslių sienelę ir nesikaupia atitinkamuose audiniuose. Tai sudaro sąlygas naudoti KT kraujotakos vaizdinimui, angiogenezės bei kraujagyslių pažaidų tyrimuose. Parodyta, kad KT audiniuose sulaikomi tankių skaidulinių pluoštų, pvz., bazinės membranos, ir tai sąlygoja jų nepatekimą į plaukų folikulus, prakaito bei riebalų liaukas, periferinius nervus, raumenines skaidulas. Tikimasi, kad šie rezultatai padės aiškintis KT pernašos per biologinius barjerus mechanizmus, leis tiksliau įvertinti jų taikymo saugumą bei praplės KT panaudojimo biomedicinoje galimybes. / Nanoparticles (NP) are already in the composition of commercial products. New methods for medical diagnostics and therapy based on NP are developed. However the mechanisms of NP penetration through protective human barriers, biodistribution in the body, clearance properties and long-term accumulation risk remain undiscovered. This knowledge is needed to optimize biomedical applications of NP and to estimate nanotoxicological effects. This thesis investigates the migration of semiconductor NP – CdSe/ZnS-mPEG quantum dots (QD) in the tissues of experimental animals in vivo by the means of optical methods. The diffusion of QD in extracellular matrix, accumulation in different cell types, and penetration through the barriers of vessel walls, skin and placenta are analyzed. Main results show, that QD migration pathways in the body are distinct form the conventional organic drugs. QD are not transferred through the wall of most blood vessels and don‘t extravasate into the tissues. It can be used for imaging of blood vessels, angiogenesis and vessel damage research. It is shown, that QD diffusion in the tissues is limited by dense tissue fiber layers, e.g. basement membrane, and it retains QD from passage to epidermis, hair follicles, dermal glands, nerves and muscle cells. These results can be used to explore the mechanisms of biological barriers, contribute to the estimation of QD safety and expand the application areas of QD in biomedicine.

Nanoparticles (NP) are already in the composition of commercial products. New methods for medical diagnostics and therapy based on NP are developed. However the mechanisms of NP penetration through protective human barriers, biodistribution in the body, clearance properties and long-term accumulation risk remain undiscovered. This knowledge is needed to optimize biomedical applications of NP and to estimate nanotoxicological effects. This thesis investigates the migration of semiconductor NP – CdSe/ZnS-mPEG quantum dots (QD) in the tissues of experimental animals in vivo by the means of optical methods. The diffusion of QD in extracellular matrix, accumulation in different cell types, and penetration through the barriers of vessel walls, skin and placenta are analyzed. Main results show, that QD migration pathways in the body are distinct form the conventional organic drugs. QD are not transferred through the wall of most blood vessels and don‘t extravasate into the tissues. It can be used for imaging of blood vessels, angiogenesis and vessel damage research. It is shown, that QD diffusion in the tissues is limited by dense tissue fiber layers, e.g. basement membrane, and it retains QD from passage to epidermis, hair follicles, dermal glands, nerves and muscle cells. These results can be used to explore the mechanisms of biological barriers, contribute to the estimation of QD safety and expand the application areas of QD in biomedicine. / Nanodalelės jau taikomos komerciniuose produktuose ir diegiamos į naujus diagnostikos bei gydymo metodus. Nepaisant to, jų prasiskverbimas per apsauginius organizmo barjerus, lokalizacija organizme, pasišalinimo savybės ir ilgalaikio susikaupimo rizika nėra pakankamai ištirtos. Šios žinios reikalingos tiek naujų medicinos priemonių kūrimui, tiek ir toksikologiniam produktų įvertinimui. Darbe optiniais metodais buvo tiriama puslaidininkinių nanodalelių – CdSe/ZnS-mPEG kvantinių taškų (KT) – migracija eksperimentinių gyvūnų audiniuose in vivo, įvedant juos skirtingais būdais į organizmą. Disertacijoje nagrinėjamas KT judėjimas audinių tarpląstelinėje terpėje, jų kaupimasis skirtingose ląstelėse, prasiskverbimas per kraujagyslių, odos bei placentos barjerus. Rezultatai rodo, kad KT migruoja organizme kitaip nei daugelis medicinoje taikomų organinių junginių. Į kraujotaką patekę neprasiskverbia per daugumos kraujagyslių sienelę ir nesikaupia atitinkamuose audiniuose. Tai sudaro sąlygas naudoti KT kraujotakos vaizdinimui, angiogenezės bei kraujagyslių pažaidų tyrimuose. Parodyta, kad KT audiniuose sulaikomi tankių skaidulinių pluoštų, pvz., bazinės membranos, ir tai sąlygoja jų nepatekimą į plaukų folikulus, prakaito bei riebalų liaukas, periferinius nervus, raumenines skaidulas. Tikimasi, kad šie rezultatai padės aiškintis KT pernašos per biologinius barjerus mechanizmus, leis tiksliau įvertinti jų taikymo saugumą bei praplės KT panaudojimo biomedicinoje galimybes.

Tyrimų tikslas – naudojant kvantinius taškus (KT), kaip tinkamų vaistų pernašai biosuderinamų nanodalelių modelį, in vitro nustatyti bendrus tikslingai nemodifikuotų nanodalelių patekimo į ląsteles ir lokalizacijos jose dėsningumus. Spektroskopiniais metodais ištyrus KT patekimo į ląsteles laikinę dinamiką nustatyta, kad neigiamo krūvio apvalkalo KT patekimo į ląsteles procesą galima suskirstyti į tris etapus, tačiau šie kaupimosi etapai skirtingose ląstelių kultūrose yra nevienodos trukmės. Konfokalinės fluorescencijos mikroskopijos metodu ištyrus neigiamo paviršiaus krūvio KT patekimo į ląsteles procesą, pagal viduląstelinį KT pasiskirstymą ir susiformavusių pūslelių tipus, galima suskirstyti į keturias fazes. Naudojant fluorescencijos gyvavimo trukmės vaizdinimo mikroskopijos metodą užregistruotas nuo endosomų brandos priklausantis viduląstelinių vezikulių vidinės struktūros heterogeniškumas. Skirtingos brandos endosomos gali būti apibūdinamos ir vaizdinamos remiantis jose sukauptų KT savitomis fotoliuminescencijos gyvavimo trukmėmis. Skirtingais fizikiniais ir biocheminiais metodais nustatyta, kad difuzijos būdu KT per ląstelės membraną neprasiskverbia, bet į ląsteles patenka endocitozės būdu. Nepadengti baltymais neigiamo paviršiaus krūvio KT į ląsteles patenka tik vienu nuo kaveolino priklausančiu endocitozės keliu. KT, kaip modelinių diagnostinių priemonių, ir antivėžinio preparato bendras panaudojimas in vitro atskleidė, kad KT, nesukeldami toksinio poveikio ląstelių... [toliau žr. visą tekstą] / The overall aim of the study is to identify the general rules for intracellular uptake and localisation of non-targeted nanoparticles by employing colloid quantum dots (QDs) as a model of biocompatible nanoparticle-based drug carriers. The investigation of intracellular uptake of non-targeted negatively charged QDs with fluorescence spectroscopy method revealed three time-related accumulation stages, which are characteristic for all investigated cell lines, but the stages were of different timing for each of the investigated cell line. The confocal fluorescence microscopy imaging showed four intracellular accumulation phases of QDs based on type and localisation of formed vesicles. The fluorescence lifetime imaging microscopy revealed the inner heterogeneity of intracellular vesicles: the endosomes at particular stage of maturity can be identified by different photoluminescence lifetimes of accumulated QDs. QDs do not penetrate plasma membranes through passive diffusion, but enter a cell through endocytosis. Negatively charged QDs without protein corona enter the cells through the single, caveolin-dependent endocytic pathway. Examination of the possibility to combine QDs, as model diagnostic probes, with anticancer agent in vitro revealed, that despite QDs alone had no cytotoxic effects on cells viability, they increased drug resistance. Therefore, this effect needs profound further research before the application of quantum dots in combined diagnosis and therapy in vivo.

The overall aim of the study is to identify the general rules for intracellular uptake and localisation of non-targeted nanoparticles by employing colloid quantum dots (QDs) as a model of biocompatible nanoparticle-based drug carriers. The investigation of intracellular uptake of non-targeted negatively charged QDs with fluorescence spectroscopy method revealed three time-related accumulation stages, which are characteristic for all investigated cell lines, but the stages were of different timing for each of the investigated cell line. The confocal fluorescence microscopy imaging showed four intracellular accumulation phases of QDs based on type and localisation of formed vesicles. The fluorescence lifetime imaging microscopy revealed the inner heterogeneity of intracellular vesicles: the endosomes at particular stage of maturity can be identified by different photoluminescence lifetimes of accumulated QDs. QDs do not penetrate plasma membranes through passive diffusion, but enter a cell through endocytosis. Negatively charged QDs without protein corona enter the cells through the single, caveolin-dependent endocytic pathway. Examination of the possibility to combine QDs, as model diagnostic probes, with anticancer agent in vitro revealed, that despite QDs alone had no cytotoxic effects on cells viability, they increased drug resistance. Therefore, this effect needs profound further research before the application of quantum dots in combined diagnosis and therapy in vivo. / Tyrimų tikslas – naudojant kvantinius taškus (KT), kaip tinkamų vaistų pernašai biosuderinamų nanodalelių modelį, in vitro nustatyti bendrus tikslingai nemodifikuotų nanodalelių patekimo į ląsteles ir lokalizacijos jose dėsningumus. Spektroskopiniais metodais ištyrus KT patekimo į ląsteles laikinę dinamiką nustatyta, kad neigiamo krūvio apvalkalo KT patekimo į ląsteles procesą galima suskirstyti į tris etapus, tačiau šie kaupimosi etapai skirtingose ląstelių kultūrose yra nevienodos trukmės. Konfokalinės fluorescencijos mikroskopijos metodu ištyrus neigiamo paviršiaus krūvio KT patekimo į ląsteles procesą, pagal viduląstelinį KT pasiskirstymą ir susiformavusių pūslelių tipus, galima suskirstyti į keturias fazes. Naudojant fluorescencijos gyvavimo trukmės vaizdinimo mikroskopijos metodą užregistruotas nuo endosomų brandos priklausantis viduląstelinių vezikulių vidinės struktūros heterogeniškumas. Skirtingos brandos endosomos gali būti apibūdinamos ir vaizdinamos remiantis jose sukauptų KT savitomis fotoliuminescencijos gyvavimo trukmėmis. Skirtingais fizikiniais ir biocheminiais metodais nustatyta, kad difuzijos būdu KT per ląstelės membraną neprasiskverbia, bet į ląsteles patenka endocitozės būdu. Nepadengti baltymais neigiamo paviršiaus krūvio KT į ląsteles patenka tik vienu nuo kaveolino priklausančiu endocitozės keliu. KT, kaip modelinių diagnostinių priemonių, ir antivėžinio preparato bendras panaudojimas in vitro atskleidė, kad KT, nesukeldami toksinio poveikio ląstelių... [toliau žr. visą tekstą]

Abbrevations t – fluorescence lifetime j – rotational correlational time ([Ru(bpy)2(phen-ITC)]2+) – Bis-(bipyridine)-5-(isotiocyanatophenantrolin)-Ru(PF6-)2 Ab – antibody AF – Alexa Fluor 660 AF-hGH – with Alexa Fluor 660 labelled human growth hormone FITC – fluorescein isothiocyanate FITC-Ab – FITC labelled antibody FP – fluorescence polarization FRET – fluorescence resonance energy transfer hGH – human growth hormone PMI – N-(3-pyrene)maleimide PMI-hGH – human growth hormone labelled N-(3-pyrene)maleimide PVPPB – poly(N-vinyl-2-pyrolidone) with phenylboronic acid copolymer r – anisotropy RITC – rodamine B isothiocyanate RITC-hGH – with RITC labeled human growth hormone SDS-PAGE – sodium dodecylsulfate-polyacrylamide gel electrophoresis INTRODUCTION Relevance of the study. Human growth hormone (hGH) is a heterogeneous protein with several molecular forms (isoforms). Human growth hormone measurements are complicated because of the heterogeneous nature of hGH. Specific assays for each isoform are currently unavailable. Because the different antibodies used in immunoassays bind to a different spectrum of hGH isoforms, hGH concentrations measured by immunoassay are likely to depend on the particular antibody used. Moreover, because the distribution of the different hGH isoforms varies among individuals, the results from different immunoassays cannot be interrelated easily by using a single conversion factor. Fluorescence is by far the most important optical... [to full text]

Parametrinė fluorescencija (PF) – nekoherentinė šviesos sklaida – yra vienas pagrindinių susietųjų fotonų šaltinių taikomų kvantinės optikos eksperimentuose. Nuo pat pirmųjų PF eksperimentinių tyrimų 1968 metais įsigalėjo tradicija šį reiškinį žadinti išimtinai lazerine spinduliuote. Šios disertacijos tikslas – eksperimentiškai ištirti galimybę generuoti PF tiek laikiškai, tiek ir erdviškai nekoherentine spinduliuote – didelės galios šviesos diodu. Atliekant tyrimus didelio jautrio CCD kamera buvo registruojami silpni PF signalai, pavienių fotonų skaitliukais buvo registruojami fotonų sutapimai,. Lygiagrečiai eksperimentiniams tyrimams buvo atliekami teoriniai skaičiavimai. Šiuo tikslu buvo parašytas matematinio modeliavimo programinis kodas, skirtas įvertinti PF erdvinį galios pasiskirstymą bei modeliuoti fotonų sutapimų eksperimentą, keičiant kaupinimo pluošto ir detekcijos sistemos savybes. Šio darbo rezultatai atskleidžia, kad nekoherentiniai šaltiniai gali būti puiki alternatyva lazerinėms sistemoms siekiant žadinti vidutinės kokybės dvyninius laukus, ypatingai tokiose tyrimų srityse, kuriose mažas dvyninio lauko koherentiškumas būtų didžiulis privalumas. Pagrindiniai nekoherentinių šaltinių pranašumai prieš lazerines sistemas: maža kaina, paprasta gamybos technologija ir didžiulė komercinė skirtingo bangos ilgio šaltinių įvairovė. / Spontaneous parametric down conversion (SPDC) – incoherent light scattering – is one of the main entangled photons source applied in quantum optics experiments. The tradition to pump SPDC by laser radiation was established from the very first SPDC experiments in 1968. The aim of this thesis was experimentally to investigate the ability to generate an SPDC pumping by both temporal and spatially incoherent radiation - a high-power blue LED. Weak SPDC signals were registered with high sensitivity CCD cameras, photons coincidences were detected with photon counters. The theoretical simulations were performed in parallel with experiments. Therefore, mathematical simulation code was written in order to estimate the SPDC power distribution and simulate photon coincidence experiment changing the properties of pump beam and detection system. Experimental results reveal that incoherent light sources can be good alternative for the laser systems in order to generate average quality biphoton fields especially in those experiments in which low biphoton field coherency would be advantage. The main advantages of the incoherent sources over laser systems are low cost, simple production technology and the huge commercial variety of different wavelength sources.