Usually in a drafting process of a contract arbitration clause is left at the end of a contract. Sometimes it happens that parties really do not wish start discussions on how should arbitration clause look like or what details should it contain, because either parties think they would never come to a conflict or they are short in time and leave arbitration clause unconsidered. Absence of proper attention when drafting arbitration clauses is likely to give rise to defective arbitration clauses, which lead to much higher than expected time and money costs or even make arbitration impossible. Master thesis analyses defective arbitration clause types and provision of a way to create correct arbitration clauses. In order to reach this goal gradual completion of tasks is necessary, which involves: a) identification of the main features of defective arbitration clause, b) identification of the main elements of well drafted arbitration clause, c) identification of the main types of defective arbitration clauses, d) provision of a classification of defective arbitration clauses, e) provision of as much as possible ways to avoid defective arbitration clauses and f) analysis doctrine and case law in this field and result encompassing conclusions. First part of master thesis briefly defines international commercial contract. This way the geographical scope of master thesis object is defined. Second part presents the roots of defective arbitration clause. Second part encompasses... [to full text] / Dažniausiai rengiant tarptautines komercines sutartis arbitražinė išlyga eina sutarties pabaigoje. Kartais nutinka taip, kad šalys nerodo didelio noro kelti diskusijų dėl to kaip turėtų atrodyti arbitražinė išlyga arba kokius sudėtinius elementus ji turėtų turėti. Šalys gali manyti, kad ginčas mažai tikėtinas, todėl neverta gilintis į arbitražinę išlygą arba dėl laiko stokos įkeliama atsitiktinė arbitražinė išlyga. Pakankamo dėmesingumo trūkumas ruošiant arbitražinės išlygas dažniausiai leidžia kilti arbitražinėms išlygoms su spragomis, kurios esant ginčui priverčia šalis sugaišti daug daugiau laiko ir suvartoja daug daugiau finansinių resursų nei tikėtasi arba išvis paverčia arbitražą kaip ginčų sprendimo būdą šalių atveju neįmanomą. Magistriniame darbe nagrinėjamos arbitražinės išlygos su spragomis ir siekiama pasiūlyti būdą, kaip parengti taisyklingas arbitražines išlygas. Šiems tikslams pasiekti būtinas nuoseklus užduočių įvykdymas, apimantis: a) pagrindinių arbitražinės išlygos su spragomis bruožų nustatymą, b) pagrindinių taisyklingai parengtos arbitražinės išlygos elementų nustatymą, c) pagrindinių arbitražinės išlygos su spragomis tipų nustatymą, d) arbitražinių išlygų su spragomis klasifikacijos pateikimą, e) būdų išvengti arbitražinių išlygų su spragomis pateikimą ir f) doktrinos bei teismų praktikos analizę ir apibendrinančių išvadų pateikimą. Pirmoji magistrinio darbo dalis glaustai apibrėžia tarptautinę komercinės sutartį. Tokiu būdu geografinės magistrinio darbo... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tyrimo objektas yra sutarties trečiojo asmens naudai institutas, užsienio valstybėse susiformavusi šio instituto doktrina, apimanti jo kūrimosi, raidos tendencijas bei teisinio tapatumo apibrėžties ypatumus kitose šalyse, jų raiškos santykį su Lietuvoje įtvirtinta sutarties trečiojo asmens naudai sąvoka bei jos taikymo praktika. Tyrimu siekta išsamiai ir sistemiškai, remiantis užsienio šalių patirtimi, išanalizuoti Lietuvoje įtvirtintą sutarties trečiojo asmens naudai koncepciją, atskleidžiant teorines bei praktines sutarties trečiojo asmens naudai instituto reguliavimo Lietuvoje problemas ir trūkumus, sukurti bendrą metodologinę instituto sampratos platformą kaip pagrindą nuosekliai instituto raidai bei pasiūlyti egzistuojančio teisinio reguliavimo spragų užpildymo būdus. Šis tyrimas atskleidžia sutarties trečiojo asmens naudai instituto teisinę prigimtį bei nubrėžia šio instituto nuostatų taikymo gaires. / The subject of the research of the thesis is the institute of a contract for a benefit of a third party and the doctrine of this institute of foreign countries, covering the trends of its creation and development as well as the peculiarities of the definition of legal identity in other countries, the relationship of their expression with the concept of a third party beneficiary contract established in Lithuania and the practice of its application. The study is aimed to comprehensively and systematically, basing on the experience of foreign countries, analyze the concept of a contract for a benefit of a third party established in Lithuania revealing theoretical and practical problems and shortcomings of the regulation of the institute of a third party beneficiary contract in Lithuania, to develop a common methodological platform of the concept of the institute as the basis for the coherent development of the institute and to suggest the ways to fill the existing legal regulatory gaps. This study reveals the legal nature of the institute of a contract for a benefit of a third party and outlines the guidelines of the application of this institute’s provisions.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Methods of Contracts Interpretation and the Problems of their Limits. This master thesis analyses methods of contract interpretation and problems of their limits: parol evidence rule, clauses claires et précises, merger clauses, formal requirements of the contract and contract transference. Nowadays, the principle of freedom of contract applies as a general rule in the majority of all legal systems, which is why methods of contract interpretation must comply with this principle. This leads us to the conclusion that the goal of interpretation is to determine the actual intentions of the parties. However, if it fails, the judge may resort to the objective standard – the reasonable man standard. This general rule is recognized in CISG, UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, PECL as well as in the Lithuanian Civil Code. Notwithstanding this, the United Kingdom, the USA and Russia give priority to the objective method of contract interpretation. The first hypothesis of this master thesis is: the precision, particularity and the completeness of contracts are strongly influenced by the methods of contract interpretation and the rules of their application that are established in a particular legal system. We have drawn the conclusion that this hypothesis is affirmative, as if actual intentions of the parties have priority over the literal wording of the contract, the clauses of the contract can deviate from the intentions of the parties’ declarations and the... [to full text]