SANTRAUKA Nadia Batisienė Vertinimas pradinėse klasėse Vilniaus mieste Magistro darbas Nuo švietimo reformos pradžios nuolat kalbama apie mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą pradinėse klasėse. Vertinimo samprata nagrinėjama raidos, psichologiniu aspektu; rengiami ir tvirtinami nacionalinio lygmens dokumentai, kuriuose apibrėžti moksleivių pasiekimų vertinimo tikslai, uždaviniai, paskirtis, išskirti principai, nuostatos, vertinimo proceso reikalavimai. Pradinėje ugdymo pakopoje taikomas idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas, derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą. Pradinių klasių mokytojai, neturėdami konkrečių metodikų ir instrumentų pasiekimams ir pažangai pamatuoti, dažnai susiduria su praktiniais vertinimo proceso organizavimo sunkumais. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar pradinių klasių pedagogai geba naudotis vertinimo sistema pradinėse klasėse; organizuoti vertinimo procesą, įtraukiant mokinius, skatinant juos įsivertinti ir suteikiant pagalbą mokantis. Tyrime remiamasi dviem teorijomis: humanistine asmenybės teorija, kuria remiantis mokiniai ugdomi ir vertinami atsižvelgiant į jų sugebėjimus, lyginant jų pačių ankstesnius pasiekimus su esamais; ir kognityvine mokymosi teorija, kurios atstovai teigia kad mokytojas yra galimybių kūrėjas, leidžiantis vaikams sąveikauti su aplinka, kad jie patys surastų naujus santykių modelius, dėsningumus. Sukurtas vertinimo pradinėse klasėse raiškos kompetencijų teorinis modelis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nadia Batisienė Assessment in primary forms in the town of Vilnius Master‘s paper Since the beginning of education reform there has been many talks about the assessment of students‘ achievement and progress in primary forms. The conception of assessment is being studied in terms of development and psychology; the documents, which define the goals, tasks and purpose of the assessment of students‘ achievement and which distinguish principles, provisions and requirements for evaluation process, are prepared and passed on the national level. In primary education they apply an idiographic (individual progress) principle of assessment, combining formal (criterion unmarked) and informal education. The teachers of primary education, who do not have particular methodology and instruments to ground the achievements and progress, often face practical difficulties of assessment process organization. The aim of the paper is to analyse a scientific problem: are the teachers of primary education able to use an evaluation system in primary forms, are they able to organize an assessment process while incorporating students and motivating them to evaluate themselves and providing with help in the learning process. The paper uses two theories: the theory of humanistic personality, on the basis of which students are educated and evaluated according to their abilities, comparing their previous results with the present ones; cognitive learning theory, the representatives of which claim... [to full text]

Šiuolaikinis švietimas įgauna vis didesnį pagreitį. Nuolat veikiamas tokių procesų kaip globalizacija, vartotojiškos kultūros sklaida, informacinės visuomenės revoliucija, jis tampa vis sudėtingesnis. Didėjantys žinių srautai keičia žmonių visuomenės supratimą. Kartu keičiasi ir išsilavinimo reikalingumo samprata. Vis didesnis dėmesys skiriamas bendram žmogaus išsilavinimui, kuris sudaro sąlygas asmeninei raidai, intelektiniam savarankiškumui, integracijai į dirbančiųjų visuomenę ir suteikia galimybę dalyvauti kuriant demokratinę visuomenę. Ugdymo turinį, orientuotą tik į žinias, keičia turinys, kuriame be žinių atsispindi įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos. Vis dažniau ugdymo procese įsigali individualizavimo, diferencijavimo sąvokos. Šiame kontekste socialinis ugdymas tampa svarbi bendrojo ugdymo dalimi. Mokiniai nagrinėja žmonių gyvenimą gamtinėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Mokyklinį socialinio ugdymo pagrindą sudaro socialiniai ir humanitariniai mokslai: antropologija, filosofija, ekonomika, istorija, politologija, psichologija, teisė. Išskirtinis dėmesys tenka geografijai. Šis mokslas visada užėmė tarpinę padėtį tarp socialinių ir gamtos mokslų. Nors tradiciškai geografija priskiriama socialinių mokslų ratui, tačiau kai kurie autoriai ją priskiria prie fizinių mokslų. Apibendrinus galima teigti, kad šiuolaikinė geografija yra sudėtingas glaudžiai tarpusavyje susijusių mokslų sistemą, kurią sudaro fizinės (gamtinės) ir socialinės (visuomeninės)... [toliau žr. visą tekstą] / Modern education is becoming more and more accelerated. Constantly affected by such processes as globalization, the spread of the consumer’s culture and the revolution of informational society, it becomes increasingly difficult. The rising flows of knowledge change the understanding of human society. At the same time consequently changes the concept of the need of education. Therefore, the increasing attention is paid to the common human knowledge, which provides opportunities for personal development, intellectual independence and integration into the workforce and gives a chance to participate in the creation process of the democratic society. The content of training, oriented mostly towards knowledge, now is substituted by the content, which is based not only on knowledge, but also reflects skills, abilities and the provisions of values. More and more often the concepts of individualization and differentiation set in the process of education. In this context social education becomes a very important part of general training. Students examine the life of human beings in natural, social and cultural environment. The basis of social education at school consists of social and humanitarian sciences: Anthropology, Philosophy, Economics, History, Politics, Psychology and Law. A particular attention is paid to geography. This science has always occupied an intermediate position between social and natural sciences. Traditionally geography is attributed to the circle of social... [to full text]

In the thesis foreign direct investment in the Baltic countries using gravity model have been analysed. The first part of the thesis consists of foreign direct investment definition, the positive and negative influencing factors of foreign direct investment evaluation criteria analysis of the scientific literature and the authors different approaches to them. It is also made a critical evaluation of literature, authors usually distinguishing factors mentioned in different sources that affect foreign direct investment. Also in the first part of the paper theoretically gravity model and its application in practice of direct foreign investment assessment has been described. In the practical, analytical part the analysis of the chosen 7 most popular parameters from has been performed using the graphical methods. Also analyzed the market size, average wages, education levels, tax burden, economic openness index , GDP per capita and the average disposable income per household member on foreign direct investment in the Baltic countries, using multiple regression and correlation analysis and using a gravity model. The thesis ends with conclusions and recommendations. Structure: introduction, theoretical part, practical part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 77 p. text without appendixes, 19 pictures, 34 tables, 55 bibliographical entries. / Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos tiesioginės užsienio investicijos Baltijos šalyse taikant gravitacinį modelį. Pirmoje darbo dalyje pateikiama tiesioginių užsienio investicijų sąvokos, teigiamą ir neigiamą įtaką darančių veiksnių, tiesioginių užsienio investicijų vertinimo kriterijų analizė mokslinėje literatūroje bei skirtingas autorių požiūris į juos. Taip pat atliktas kritinis literatūros vertinimas, išskiriant dažniausiai autorių minimus veiksnius skirtinguose šaltiniuose, kurie daro įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms. Taip pat pirmoje darbo dalyje teoriniu požiūriu išanalizuotas gravitacinis modelis bei jo taikymas praktikoje tiesioginėse užsienio investicijoms įvertinti. Praktinėje, analitinėje darbo dalyje pagal pasirinktus 7 parametrus iš dažniausiai pasitaikančių literatūros apžvalgose išanalizuotas Baltijos šalių tiesioginių užsienio investicijų atvejis naudojant grafinę analizę. Taip pat nagrinėjamas rinkos dydžio, vidutinio darbo užmokesčio, išsilavinimo lygio, mokesčių naštos, ekonominio atvirumo indekso BVP vienam gyventojui bei vidutinių disponuojamų pajamų vienam namų ūkio nariui įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms Baltijos šalyse naudojant daugianarę koreliacinę regresinę analizę bei pritaikant gravitacinį modelį. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 2 dalys: įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 19 iliustr., 34 lent., 55... [toliau žr. visą tekstą]