Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.