Darbe buvo siekiama įvertinti trijų valstybės valdymo tobulinimo komisijų kaip tam tikrų politinių instrumentų rezultatyvumą. Kodėl atsiranda komisijos, kaip sėkmingai įgyvendinami jų pasiūlymai, kodėl jos nutraukia savo darbus – tai pagrindiniai darbo atskaitos taškai. Atsižvelgiant į atliktą empirinį tyrimą, teikiama pagrindinė išvada, jog Saulėlydžio komisijų rezultatyvumas yra žemas. Turi būti pabrėžiami pastarieji, šią išvadą pagrindžiantys rezultatai. Pirma, komisijos yra atsitiktiniai dariniai, kuriuos įtakoja politiniai ir ekonominiai veiksniai. Komisijos ne visada yra suprantamos ir vertinamos kaip pagalbiniai instrumentai, jų įkūrimas gali tapti ir politinės taktikos dalimi ir sąsaja su sisteminėmis permainomis. Todėl komisijų misija ir vizija nėra visiškai aiškios, o jų atsiradimas, nesant palankios aplinkybėms, apskritai, yra mažai tikėtinas. Tai momentiniai dariniai, bet ne planuotinos politikos išdava. Antra, komisijos yra tikslinės ir jų išsikelti tikslai atitinka problematiką šalyje. Komisijos, priklausant, nuo jų atsiradimo aplinkybių, išsikelia tikslus ir teikia pasiūlymus, kurie yra adekvatūs tuometiniai situacijai šalyje, krypstama į lėšų taupymo arba, atvirkščiai – į kokybės gerinimo darbų pusę. Žinant, jog komisijos yra atsitiktinės ir neturi ilgalaikių strategijų, reakcija į situaciją einamuoju metu, joms yra optimaliausias variantas. Kita vertus, komisijų veikla turi pasižymėti įrodymais grįstu vertinimu, bet ne nepamatuotais radikalių pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Topic named “the evaluation of the commisions for the refinement of the state governance: sunset for the bureaucracy or a policy failure” gives the estimation of the effectiveness of three commission for improving a better state governance. The general object of this research is typical inadequate level of exploration of Sunset commissions. Effectivenes as a dependent variable is dividing in to three criterias: beginning, process and the end of commission activities. According to that, four hypotheses are rising up as well. Firstly, origin of the Sunster commissions is most likely accidental and depends on economical and political circumstances.Second, the commission works on targets: to move their goals on a timely basis, they are governed by economic conditions. Third, the implementation level of commission proposals is partial. It has confirmed. Some part of all the Sunset commission’s proposals was implemented.Four, commissions are uneffectiveness because they are sensitive to short-term and to change of special circumstances. The final conclusion is that the Sunset commission has a low effectiveness and as tools for reforms are not strong enought.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos - vienas iš Seimo vidinių darinių. Jos skirstomos į laikinąsias tyrimo komisijas valstybinės svarbos klausimams spręsti ir į kitas laikinąsias tyrimo komisijas. Pirmosios grupės komisijos veiklos rezultatai naudojami Seimo įgyvendinant pagrindines funkcijas - leidžiant įstatymus, vykdant parlamentinę kontrolę, steigiant institucijas ir skiriant pareigūnus bei tvirtinant valstybės biudžetą ir stebint jo vykdymą. antrosios grupės komisijos skirtos pateikti išvadas, ar yra pagrindas panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę ir ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. / Provisional Investigation Commission of the Parlament - one of the family of internal structures. They are divided into commissions of inquiry of national importance and the issues of interim study committees. The first group of the operating results for the main use of family functions - passing laws, the parliamentary control, creation of institutions and officials on the state budget and approving and monitoring its implementation. The second group of the Commission for an opinion, or a withdrawal of a member of the Parlament of immunity and whether there are grounds for an impeachment process.

SANTRAUKA Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai - legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras. Įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią kandidatų kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkiminių ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikštų, jog yra apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška. Lietuvos Respublikoje yra viena pagrindinė, vieninga, universali nuolat veikianti valstybės institucija - Vyriausioji rinkimų komisija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus (taip ir rinkimus į Europos Parlamentą). Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina Seimo rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir kitų teisės aktų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Democratic elections - is a very important citizens participation fonn in administration of the statė, Aš well aš a crucial factor in the formation of the representative institutions. Elections can not be democratic and their results legitimate and lawful, if elections are conducted without considering democratic principais and procedures of elections, which are Consolidated in the Constitution. Legislators have a duty to enshrine a system of elections, determine a procedure of elections, which includes: registration of candidates, agitation, procedure of voting, calculating votes, disputes solving, regulation of other elections relations. Legislators have a duty to act in conformity with Constitution. He can not refute, skew, restrict universal and eąual right to nor provide legal basis for other subjects to act in that way. If ignored, it would negate sovereign power of the State. There iš one permanent supreme statė institution for organizing and conducting elections and referendums provided in the Constitution of the Republic of Lithuania- the Central Electoral Committee. Tasks of the Central Electoral Committee are aš follows: 1) to organize and conduct parliamentary, presidential and municipal elections (hereinafter referred to aš elections") and referendums; and to ensure that elections and referendums would be hold adhering to the principles of democratic elections, enshrined in the Constitution and laws of the Republic of Lithuania; 2) in the manner and forms... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Serbijos integracijos į ES procesas, pateikta Serbijos ekonominės ir politinės padėties apžvalga. Įvertintas Serbijos pasiruošimas tapti ES nare atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, ES iškeltų sąlygų vykdymą ir dabartinę ekonominę ir politinę padėtį. Pateikta Serbijos visuomenės paramos ES charakteristika, išanalizuota visuomenės požiūrio kaita į eurointegraciją. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu apžvelgiama ES raida, įvertinama sėkmingos jos plėtros istorija ir būsima perspektyva. Pateikiamos ES narystės sąlygos ir procedūros, išskiriamos specifinės sąlygos ir pereinamieji etapai, kurie taikomi tik Vakarų Balkanų valstybėms siekiančioms narystės ES. Antroje dalyje pristatoma Vakarų Balkanų istorijos genezė, Serbijos, kaip pagrindinės regiono valstybės vaidmuo politiniame, ekonominiame ir kultūriniame regiono vystymesi, akcentuojamas Jugoslavijos dezintegracijos procesas ir nesėkmingas jo valdymas iš ES pusės. Trečioje dalyje analizuojama Serbijos politinė ir ekonominė transformacija, bei siekiai tapti ES nare. Aptariamos ES sąlygos Serbijai ir jų vykdymas kuomet šaliai vadovavo skirtingos vyriausybės. Analizuojamas ir vertinamas Serbijos pasirengimas tapti ES nare remiantis ES ataskaitomis dėl Serbijos ekonomikos, politinės padėties ir Europos standartų atitikimo. Ketvirtoje dalyje pateikiamas, analizuojamas ir lyginamas Serbijos gyventojų pasiskirstymas ES klausimais, rezultatų kaita ir jų priežastys. Šioje dalyje aptarti... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes Serbian EU integration process, reveals the political and economic status of Serbia. It also examines the situation in Serbia in terms of the political, economic criteria and the ability to take on the obligations of membership. Thesis also compares and analyzes Serbia‘s public polls researches towards EU integration. The first chapter of the Master thesis describes the research of the EU enlargement and integration genesis, describes the process of new member integration process and conditions, also states and anlyses the specific conditions of membership for Western Balkan countries. The second chapter presents full overview of the political conditions of former Yugoslavia, particular emphasis is placed on the process of disintegration of Yugoslavia, and on the failure of EU to prevent the conflicts in the region. The third chapter examines Serbia‘s political and economic transformation and ability to apply for EU membership. It also analyzes the position of different governments of Serbia on EU integration process. The last chapter analyzes public opinion on EU integration. The last part of the work analyzes specific conditions given from EU which influences public polls.