Darbe nagrinėjamas darbos santykiuose konfidencialia laikomos informacijos turinys, teisiniai jos apsaugos būdai bei atsakomybės taikymo praktika Lietuvos teismuose. Darbe keliamas tikslas apžvelgti Lietuvos teisės aktų įtvirtintas teisines prielaidas konfidencialios informacijos apsaugai ir formuluojami konkretūs pasiūlymai kaip efektyviai užtikrinti tokios informacijos apsaugą. Ūkio subjektas vykdydamas savo ūkinę veiklą sukaupia nemažą kiekį konfidencialios informacijos ir tik tinkamais būdais apsaugota informacija gali sukurti ūkio subjektui konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Lietuvos teisės aktai įtvirtina įmonės kompetetingam valdymo organo teisę nustatyti, kokia informacija toje įmonėje yra laikoma konfidencialia. Praktikoje iškyla klausimas: kokią informaciją galima nustatyti konfidencialia, todėl darbe pateikiamas konfidencialia informacija laikytinų žinių pavyzdinis sąrašas ir išskiriama, kokia informacija pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikoma vieša informacija. Lietuvoje konfidencialią informaciją reglamentuoja keli skirtingi teisės aktai, tad esant tokiam padrikam reglamentavimui yra neaišku, kokiais būdais ūkio subjektas turėtų saugoti konfidencialią informaciją. Todėl šiame darbe yra pateikiami konkretūs tokios informacijos teisiniai apsaugos būdai. Įmonėje reikėtų jau iš anksto numatyti konfidencialios informacijos apsaugos būdus ir iš karto su naujai priimamau darbuotoju sudaryti konfidencialumo sutartį kaip atskirą... [toliau žr. visą tekstą] / The author analyses the content of the confidential information in employment relations, the legal remedies of protection of such information and the application of liability in Lithuanian courts’ practise. The author raises the purpose to review the legal premises determined in Lithuanian legal acts and to form concrete suggestions how to achieve effective protection of confidential information. The undertakings organising economic activities collect innumerable amount of confidential information, however, only by suitable legal remedies protected confidential information can raise the competitive advantage for the undertaking in comparison to the other market participants. Lithuanian legal acts inflict the right for the authorised management organs of the enterprise to define what information can be hold confidential in the particular enterprise. The question ‘what particular information can be hold as confidential?’ often arises in practise, consequently, the author gives the sample of the confidential information list and determines what information according to the legal acts of the Republic of Lithuania is held as public information. In Lithuania the confidential information is regulated by different legal acts, therefore, the existence of such scattered regulation raises the obscurity what remedies the undertaking should adopt to achieve the protection of confidential information. Consequently, the author further suggests the concrete legal remedies for the protection... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie konfidencialumo principo taikymą gydymo įstaigoje. Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Išaiškinti pacientų požiūrį į konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje ir nustatyti ryšį su pacientų lytimi ir išsimokslinimu. Tyrimo metodika. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta anoniminė anketinė 303 pacientų apklausa (atsako dažnis – 86,6 proc.) Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas. Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2007 programa. Rezultatai. 56,8 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog perskaitė visas pasirašyti pateiktas formas, 28,7 proc. respondentų tvirtino, kad perskaitė kai kurias jiems pateiktas informavimo/sutiki-mo formas. 66,7 proc. respondentų teigė, kad prieš pasirašydami visiškai aiškiai žinojo dėl ko duoda sutikimą, 19,1 proc. respondentų prisipažino, jog kai kas buvo neaišku, ir 14,2 proc. respondentų nurodė, jog nesuprato su kuo sutinka, tačiau pasirašė, nes taip reikia. 52,5 proc. skaičiusių informavimo formas respondentų nurodė, jog pateiktoje informuoto sutikimo formoje buvo aiškūs visi teiginiai, 36,7 proc. respondentų dauguma teiginių buvo aiškūs. Mažiau nei pusė respondentų (45,9 proc.) manė, jog informacija apie ligą ir medicininius tyrimus yra įslaptinta, su šiuo teiginiu nesutiko 26,1 proc. respondentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų išsimokslinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patients' opinion about the application of confidentiality principle in medical institution. Objectives. To evaluate patients' awareness about the application of confidentiality principle in health care institution. To find out patients‘ attitude towards the application of confidentiality principle in health care institution and to determine its relationship with patients‘ gender and education. Methods. An anonymous survey of 303 patients using questionnaires (response frequency – 86.6 %) ¬was carried out in the health care institution N. Data analysis used the SPSS 13.0 statistical analysis package. Charts and tables were prepared using Microsoft Excel 2007. Results. 56.8 % of the survey participants told that they had read all the forms presented to be signed, 28.7 % of the respondents claimed that they had read some of the forms of information/consent presented to be signed. 66.7 % of the respondents affirmed, that before signing they knew absolutely clearly why they had given their consent, 19.1 % of the respondents admitted that some things were unclear, and 14.2 % of the respondents told that they had not understood why they had given their consent; however, they had signed the form because it was necessary. 52.5 % of the respondents who had read the forms of information claimed that all the propositions of the form of informed consent were clear, 36.7 % of the respondents had understood most of the propositions. Less than half of the... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomones apie konfidencialumą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti pacientų nuomonę apie konfidencialumo užtikrinimą. Įvertinti pacientų socialinių ir demografinių veiksnių sąsajas su konfidencialumo principo užtikrinimu. Nustatyti pacientų nuomonę apie konfidencialios informacijos nutekėjimo priežastis. Tyrimo metodika. Keturiose skirtingo dydžio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Apklausos metu išdalintos 382 anketos (atsako dažnis 69,1 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą (versija SPSS 20). Tarpusavyje susijusių požymių hipotezėms tikrinti skaičiuotas Chi kvadrato (2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo (p<0,05). Rezultatai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad respondentų žinios apie LR PTŽSAĮ ir jo garantijas yra nepakankamos. LR PTŽSAĮ žinojo tik trečdalis (31,0 proc.) pacientų. Statistiškai reikšmingai daugiau pacientų su aukštuoju išsilavinimu žinojo įstatymo garantijas, nei turintys žemesnį išsilavinimą respondentai. Daugiau nei pusė (57,9 proc.) pacientų teigė, kad patekę į skyrių, buvo supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis. Savo sveikatos informacijos konfidencialumu susirūpinęs trečdalis (35,2 proc.) respondentų. Likusiai apklaustųjų daliai (16,9 proc.) informacijos konfidencialumo klausimas svarbus iš dalies... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate patient opinions about the confidentiality in inpatient health care institutions. Objectives. To analyze the patients' views on confidentiality assurance. To assess the relations of the socio-demographic factors of patients to the assurance of the confidentiality principle. To determine the patients' opinion about the causes of leakage of confidential information. Methods: The anonymous survey of patients was carried out in four in-patient health care institutions of different sizes. A total of 382 questionnaires were distributed during the survey (response rate 69.1 per cent). The statistical data analysis was performed using the SPSS software package (SPSS 20 version). The Chi-square (2) criteria was calculated to check the hypotheses of interrelated signs. Inferential statistical significance assessment was made on the basis of 95 per cent significance level (p < 0.05). Results. Analysis of data revealed that the respondents' awareness of the Law on the Patient Rights and Compensation of Damage to Health of the Republic of Lithuania and its guarantees is insufficient.31.0 per cent of patients were aware of the Law on the Patient Rights and Compensation of Damage to Health. Statistically significantly more patients with higher education were aware of the guarantees offered in the law, as compared to the respondents with lower education.57.9 per cent of patients said that they have been introduced to the internal rules of procedure upon... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]