Pagrindinės sąvokos: žmogaus teisės, prigimtinės ir pozytiviosios teisės, LR krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenė, statutai, Europos Sąjunga, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, buvusios TSRS ginkluotosios pajėgos, valdymo modelis, etatizmas, humanizmas, nestatutiniai santykiai, statutinis pareigūnas, drausmė ir disciplina. Santraukos turinys: santraukoje pateikiama darbo tema bei pagrindinės, darbe vartojamos sąvokos. Aprašyta, ką autorius nagrinėja darbe, kas turi įtakos žmogaus teisių krašto apsaugos sistemoje institutui ir jo raidos tendencijas, kokių nuostatų laikomasi rašant darbą. Pateikiama žmogaus teisių esmė bei jų įgyvendinimo ir apsaugos problemos. Žmogaus teisės bendrąja prasme gali būti suprantamos kaip vertybių, apimančių individo teises, laisves ir pareigas, kompleksas. Istorinė raida, išorinės ir vidinės valstybės ir visuomenės permainos, valstybės valdymo modelis, vyraujanti ideologija leidžia nagrinėti žmogaus teises įvairiais aspektais. Darbe nagrinėjamas bei lyginamas TSRS bei nepriklausomos Lietuvos valstybės žmogaus teisių institutas ginkluotosiose pajėgose. Žmogaus teisių reglamentavimo bei apsaugos raidos tendencijos ir ypatumai atskleidžiami, analizuojant vyraujančias prigimtinių teisių bei pozityviojo etatizmo doktrinas, istorines aplinkybes, valstybės valdymo modelius, jų įtaką žmogaus teisių institutui, taip pat akcentuojant žmogaus teisių įgyvendinimo kariuomenėje problemas. Darbe laikomasi nuostatos, kad sovietinis paveldas turi... [toliau žr. visą tekstą] / Main concepts: human rights, natural and positive rights, national defense system of the Republic of Lithuania, Lithuanian army, statutes, European Union (EU), North Atlantic Treaty Organization (NATO), USSR armament, control model, etatism, humanism, unstatutory intercourse, statutory servant, discipline. Summary: work name and main concepts used in this work are given in the summary. It is described, what author analyses in this work, what influences on human rights’ institution and it’s development tendencies, what attitudes he has when writing this work. The essence of human rights and problems of its implementation and protection are provided. Human rights in common sense might be understood as a complex of values, involving rights/liberties and duties of an individual. External development, external and internal state changes, model of state government, ruling ideology lets to analyze human rights in various aspects. Human rights’ institution in armament of USSR and independent Lithuania are analyzed and compared. Regulation of human rights and protection development tendencies and singularities are revealed by analyzing doctrines of dominant natural rights and positive etatism, historical circumstances, models of state government, their influence on human rights institution as well as emphasizing implementation of human rights in army. An attitude, that soviet heritage has an influence today, is kept in the work. The origin of unstatutory intercourse, determining... [to full text]

Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]