Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjama korupcijos samprata bei apibrėžimas įtvirtintas tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose kovos su korupcija srityje. Antras skyrius yra skirtas papirkimo nusikaltimo baudžiamajam teisiniam įvertinimui. Jis sudaro didžiausią magistro darbo dalį. Šiame skyriuje nagrinėjamas papirkimo nusikaltimas, įtvirtintas BK 227 straipsnyje. Straipsnio analizė pateikiama laikantis tradicinio modelio: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nagrinėdama atskiras nusikaltimo sudėties dalis, autorė apžvelgia ir praktines taikymo problemas, jas iliustruodama teisminės praktikos pavyzdžiais. Trečiame bei ketvirtame skyriuose analizuojamos sąlygos, kurioms esant papirkimas laikomas kvalifikuotu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Penktame skyriuje trumpai apžvelgiama baudžiamoji atsakomybė už papirkimą, t.y. kokios bausmės numatytos už šį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą bei pagal kokius kriterijus jos yra diferencijuojamos. Šeštas skyrius skirtas apibrėžti aplinkybėms, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą. Nagrinėdama jas, autorė aptaria ir taikant šią normą praktikoje iškylančias problemas. Septintame skyriuje apžvelgiami užsienio šalių baudžiamieji įstatymai, kriminalizuojantys kyšininkavimo veikas, juos palyginant su Lietuvoje galiojančiomis atitinkamomis teisės normomis. Darbo pabaigoje yra pateikiamos glaustos kiekvieno skyriaus išvados ir suformuluojami... [toliau žr. visą tekstą] / In the first chapter of the paper the conception and definition of corruption which has been consolidated in international and Republic of Lithuania legal acts in the sphere of fight with corruption has been analyzed. The second chapter is devoted for criminal legal evaluation of bribery crime. It forms the biggest part of the Master’s theses. In this chapter the bribery crime consolidated in CC Article 227 has been analyzed. The analysis of the article is presented following the traditional model: object, objective side, subject, subjective side. During the analysis of separate parts of crime composition the author reviews the practical application problems as well illustrating them with examples of court practice. In the third and fourth chapter conditions under which bribery is considered as qualified crime or criminal offence have been analyzed. In the fifth chapter criminal responsibility for bribery has been reviewed in short, i.e. what punishments have been provided for this crime and criminal offence and according to what criteria they are differentiated. The sixth chapter is devoted for defining the circumstances under which the person can be excused from criminal responsibility for bribery. During their analysis the author discussed the problems arising in application of this norm in practice. In the seventh chapter criminal laws of foreign countries criminalizing the bribery acts comparing them with corresponding legal norms in effect in Lithuania have been... [to full text]

Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti baudžiamajame įstatyme. Nusikalstamos veikos požymiai – tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri būtina tam, kad konkrečią veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Baudžiamajame kodekse tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra numatytas papirkimas. Kiekviena nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o tarp jų ir papirkimas, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybinės ar savivaldybių institucijos, įstaigos veiklą, menkina jos autoritetą. Papirkimo nusikaltimai yra netoleruotini, nes jie – korupcijos atmaina, skatinanti nesąžiningą valstybės tarnautojų elgesį. Pripažįstama, jog korupcijos reiškinio prevencijos srityje yra būtinos baudžiamosios teisės priemonės. Europos teisės aktuose, skirtuose kovoti su korupcija, valstybės įpareigojamos nacionaliniuose įstatymuose kriminalizuoti veikas, kurios pagal Europos Sąjungos teisę yra pripažįstamos aktyviąja arba pasyviąja korupcija. Valstybės turi diskreciją nustatyti pagrindus, kuriems esant asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokių veikų padarymą. Papirkimas suprantamas kaip tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal law recognises that every person is responsible for the particular culpably committed criminal offence the features of which are described in the Penal law. The features of criminal offence are the whole of objective and subjective features that are necessary so that a particular offence could be recognised as a crime or misdemeanours. Among crimes and misdemeanours for the state civil service and public interests the Penal code of the Republic of Lithuania allows for subornation. Every criminal offence for the state civil service and public interests including subornation inevitably breaks the normal activity of a state or municipal institution, agency, belittles its standing. Crimes of subornation cannot be suffered as they are a species of corruption that encourage fraudulent behaviour of civil servants. It is acknowledged that means of penal law are necessary in the field of prevention of corruption phenomenon. European legal acts, designed to fight corruption, oblige states to criminalise offences in the national law which according to the European law are recognised to be active or passive corruption. A state has a discretion to establish grounds at the presence of which a person is excused from penal responsibility for committing such offences. Subornation is understood as directly or indirectly given proposal, promise to give a bribe or giving of bribe to a civil servant or a person equated to him/her for a desirable legal acting or failure to act when... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje aptariama korupcijos ir kyšininkavimo sąvokų tapatinimo problematika. Siekiama surasti šių dviejų sąvokų panašumus ir skirtumas bei apimtis. Tam pasitelkiama teisės mokslininkų darbų, Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių teisės aktų analizė. Antroje darbo dalyje analizuojami politiniai socialiniai veiksniai darantys bene didžiausią įtaką korupcijai (kyšininkavimui). Šioje darbo dalyje analizuojama sovietinės kultūros kontekstas, jo įtaka dabartiniam korupcijos lygiui, taip pat pereinamojo laikotarpio politiniai ir socialiniai veiksniai bei šiuolaikinėms kyšininkavimo tendencijos bei jas sąlygojantys politiniai, socialiniai veiksniai. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas „sovietinio palikimo“ analizei, pilietinės visuomenės analizei. Taip pat viešųjų pirkimų ir partijų finansavimo skaidrumo vertinimui. Tam pasitelkiama teisės mokslininkų darbai, teisės aktai bei empiriniai tyrimai. Trečioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominių veiksnių analizei. Ypatingai plačiai analizuojama privatizacija (kaip vienas iš didžiausių, svarbiausių ir korumpuočiausių pereinamojo laikotarpio ekonominių procesų). Taip pat vertinama sveikatos apsaugos sistemos korupcijos lygis jos privatizacijos atveju. Daug dėmesio skiriamas statybų sektoriaus analizei – būtent statybos sektorius ekonominio pakilimo laikotarpiu labai išaugo, o remiantis tyrimais vertinamas kaip vienas korumpuočiausių. Darbo pabaigoje analizuojama 2011 – 2014 m. Nacionalinės kovos su... [toliau žr. visą tekstą] / The beginning of this paper discusses the concepts of corruption and bribery, as well as, the problems involved with the way they were constructed. The aim is to find similarities and differences between these two concepts. Also, to find a correlation connecting the affects of corruption and bribery and how the two are related. This is done through legal law scholar’s work, Lithuanian’s law and international law analysis. The second part analyzes the impacts of political and social factors on corruption, such as, bribery. This thesis emerged by researching the context of Soviet culture and its impact on the current level of corruption, along with transitional, political and social factors. Another factor involved in creating this thesis was looking at modern trends in bribery and noting how they influenced political and social factors. This part focuses on the "Soviet legacy" analysis of civil society and on public procurement and transparency in party-funding assessment. This is done through legal scholars work, law analysis and empirical studies. The last section focuses on the analysis of economic factors. Which is an extremely wide analysis of privatization, (as one of the largest, most important and probably most corrupted process in economic transition processes). This section also assesses the health care system and how it is corrupted, in the case of privatization. Much attention is paid to the construction industry analysis – notably that the construction sector... [to full text]

Kyšininkavimas yra viena iš korupcinių nusikalstamų veikų, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje. Šiame magistriniame darbe kyšininkavimo traktavimas Baudžiamajame kodekse atskleidžiamas analizuojant kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtį: objektą, objektyviąją pusę, subjektą bei subjektyviąją pusę. Taip pat detaliai išanalizuojama kyšininkavimo traktuotės raida Lietuvos baudžiamuosiuose teisės aktuose nuo 1918 m., kai buvo paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, ši veika atskiriama nuo kitų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai išskiriant pagrindinius tų veikų skirtumus. Be to, darbe nagrinėjamas kyšininkavimo traktavimas pagrindiniuose Europos Sąjungos, Europos Tarybos bei Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautiniuose teisės aktuose, kuriuose ši veika vadinama pasyviąja korupcija arba pasyviuoju kyšininkavimu ir kurių reikalavimai turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Galiausiai yra apžvelgiamas kyšininkavimo reglamentavimas užsienio šalių – Latvijos, Estijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Kanados - baudžiamuosiuose įstatymuose, šiuos reglamentavimus lyginant tarpusavyje. / Bribery is one of the corruptive criminal acts. Criminal liability for this criminal offence is established in article 225 of Criminal Code of Lithuania. In this master‘s work approach of bribery offence in Criminal Code is revealed by analyzing the configuration of bribery: the subject - matter, the objective part, the subject and the subjective part. Moreover, there is examined history of treatment of bribery offence in Lithuania since 1918 when Lithuania proclaimed its independence. Also this criminal offence is distinguished from other offences against public authority (such as backhander, misuse and bribery of agent) accenting main differences among those criminal offences which all together defines corruption. Furthermore, in this work there is analyzed treatment of bribery in main European Union, Council of Europe and United Nations Organization international documents in which this offence is called passive corruption or passive bribery and which are compulsory for the Republic of Lithuania. In the end, there is reviewed regulation of bribery criminal offence in main criminal laws of foreign countries – Latvia, Estonia, Sweden, France, Germany, United Kingdom, Ireland, United States of America and Canada.

Korupcinio nusikalstamumo kontrolė ir jo teisinis reglamentavimas yra viena iš prioritetinių įstatymų leidybos krypčių – siekiama numatyti ir kriminalizuoti visas korupcinio nusikalstamumo apraiškas. Prekyba poveikiu, kaip specifinė pasyviojo ir aktyviojo kyšininkavimo forma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme vykdant tarptautinius įsipareigojimus dėl korupcinių nusikaltimų regalamentavimo. Ši nusikalstamos veikos sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, siekiančiam pasinaudoti savo turimu poveikiu tam tikriems įtakingiems subjektams, kurie gali atitinkamai veikti papirkėjo interesais ir už tai gauna neteisėtą atlygį. Siekiant, kad prekybos poveikiu normos konstrukcija tiksliau atitiktų tarptautinės teisės keliamus reikalavimus, prekybos poveikiu sudėtis buvo išplėsta - 2011 m. atlikti BK 226 straipnio pakeitimai, ir į šios nusikalstamos veikos sudėtį įtraukti nauji sudėties požymiai, be to, kriminalizuotas aktyvusis kyšininkavimas prekybos poveikiu atvejais. Problema ta, kad šiuo metu esanti teismų praktika taikant prekybos poveikiu normą nebeatitinka dabartinių realijų, tuo tarpu naujos prekybos poveikiu sudėties konstrukcijos požymiai Lietuvoje kol kas nėra išaiškinti nei praktiniu, nei teoriniu lygmeniu. Šiame magistriniame darbe pasitelkiant loginį, analoginį, sisteminį ir kitus metodus, nagrinėjama prekybos poveikiu samprata ir raida, pateikiama šios nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė. Taip pat tyrinėjama teismų praktika... [toliau žr. visą tekstą] / Control of corruptive crimes and legal regulation thereof is one the priority fields in the legislation which seeks to anticipate and criminalize manifestation of corruption crimes. Trading in influence which is considered as a specific form of passive and active bribery is provided for in the criminal law of the Republic of Lithuania, as a result of fulfilment of international obligations regarding regulation of corruptive crimes. The wording of this criminal offence provides for criminal liability for a person who taking advantage of his influence on particular decision-making subjects who can act in favour of interests of briber and get in return an unlawful payment. In order to make the definition of trading in influence corresponding to the international law requirements as close as possible, composition of trading in influence was expanded; in 2011 Article 226 of the Criminal Code was amended and consequently new attributes of the crime were included, and active bribery in cases of trading in influence was criminalized. However, the problem arises due to the fact that the present case-law in application of the definition of trading in influence fails to correspond to the present situation, whereas attributes of the new composition of trading in influence in Lithuania have not been explained yet neither at theoretical nor practical level. This MA final thesis employs logical, analogous, systematic and other methods in order to analyse the concept and development of... [to full text]

Korupcija yra labai sena ir aptinkama įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Tai ypač latentiškas ir sukeliantis daug problemų jį kvalifikuojant nusikaltimas. Pagrindinės problemos susijusios su subjektu, kyšiu ir jo dydžiu, korupcinių veikų atskyrimu nuo kitų nusikaltimų. Itin aktuali problema – kyšio ir dovanos santykis. Šis nusikaltimas padaromas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sukelia didelę žalą valstybės, jos institucijų, gyventojų interesams. Štai kodėl visuomenė privalo suprasti, kad korupcija nėra “nusikaltimas be aukų”. Šiuo metu korupcija laikoma pasauline problema. Kadangi esame Europos Sąjungos nariai ir mums privaloma jos aqius communautaire, darbe nagrinėjami tiek nacionaliniai baudžiamieji įstatymai, tiek tarptautiniai teisės aktai, liečiantys korupciją. Prieinama išvados, jog nėra įtvirtintos bendros korupcijos sampratos, taip pat skirtingai traktuojama pareigūno sąvoka valstybėse narėse. Praktikoje, bandant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą, tai gali sukelti problemų. Todėl siūloma įtvirtinti bendrą visiems korupcijos apibrėžimą Europos Sąjungos teisės aktuose. Istorija parodė, kad griežtos bausmės neduoda trokštamų rezultatų, tad rekomenduojama šviesti visuomenę korupcijos prevencijos klausimais. Būtų naudinga, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiktų korupcinio pobūdžio bylų baudžiamąjį teisinį vertinimą. / -. / La corruption est ancienne crime, qu’ on la trouve dans toutes les domaines de la vie publique. Mais la corruption est crime très latente et donne beaucoup de problèmes quand, on veut la qualifier. Les principaux des eux sont les problèmes du subjet, de la grandeur du pot-de-vin, de la delimitation des corruptions et d’ autres crimes. Très ancienne problème est la rélation entre le cadeau et le pot-de-vin. On peut faire ce crime dans la vie privée et dans la vie publique. La corruption cause beaucoup de dommages aux interêts de pays, des habitant, des institutions, c’ est pourquoi la societe doit comprendre, que la corruption n’ est pas „la crime sans victimes“. Maintenant cette crime est le problème de tout le monde. On analyse les textes juridiques nationaux ir internationaux, qui déterminent la resposabilité pénale pour la concussion dans ce travail. Nous devons mettre en pratique sa aqius communautaire, parce que nous sommes les membres d’ Union Européen. On tire la conséquence, qu’il n’y a pas de notion générale de la corruption; qu’on comprend qu’est que c’est le fonctionnaire aux droit national différemment. Quand on met en pratique la resposabilité pénale pour la concussion, les problèmes peuvent se poser. Nous proposons affermir la notion générale de la corruption aux acts juriques européens. L’ histoire montre, que les peines sévères ne donnent pas des resultats sensibles. On dit, qu’ il faut instructer la societe, prendre des mésures de la prevention, avoir... [to full text]

The master paper discusses the issue of the matter of crime in cases against civil service and public interests. Criminal acts against civil service and public interests are considered to be selfish acts. In fact, the matter of crimes against civil service and public interests is an obtained or provided benefit of particular form. Master paper tries to present the matter of bribery crimes (Articles 225 – 227 of Criminal Code), attributes of the matter of abusing service for the purpose of obtaining material or other benefit (Article 228 Paragraph 2 of Criminal Code.), their general characteristics and differences, contents and effect on qualification of criminal acts. After the Republic of Lithuania regained its independence which had influence on the essential changes in economy-social relations and corresponding legislative acts, property and personal relations among people had become significantly more modern and varied. In addition, a wider range of benefit forms which could be obtained or provided in relation with position of a civil officer appeared and thus respective evaluation had to be made in respect of the matter of criminal acts specified in Part XXXIII of the Criminal Code. The author expresses reasoned opinion based on theoretical knowledge and concepts on the issue discussed. The master paper also includes the analysis of criminal proceedings, corresponding judgements and courts’ positions on the issue of the matter of crime. The author presents the... [to full text]