Šio darbo objektas – dvaras, kuris suvokiamas kaip aiškiai atsiskyręs nuo valstiečių sodybų, valdomas bajoro žemvaldžio, pajėgaus našiau nei iki šiol ūkininkauti, statančio puošnius namus, veisiančio parkus bei sodus ir naudojančio valstiečių darbo jėgą savo ūkio išlaikymui. Šio darbo tikslas surinkti informaciją apie archeologinius dvarų tyrinėjimus Lietuvoje, išskirti juos į atskirus laikotarpius (pirmoji nepriklausoma Lietuva, sovietmetis, dabartinė nepriklausoma Lietuva), palyginant dvarų tyrimų skaičių, jų suintensyvėjimą bei dvarų ištirtumą minėtais atskirais laikotarpiais. Taip pat pamėginti paanalizuoti tyrimų, o taip pat ir jų nebuvimo, priežastis, apžvelgti dvarų išsaugojimo teisinę pusę bei vykdomus konkrečius jų išsaugojimo darbus. Darbo uždaviniai, susiję su iškelto tikslo pasiekimu būtų kuo didesnės dvarviečių duomenų bazės surinkimas, informacijos apie archeologiškai tirtas dvarvietes surinkimas, šių dviejų duomenų bazių palyginimas, sudarant žemėlapius bei atskirą archeologiškai tirtų dvarviečių sąrašą, o taip pat dvarų tyrimų ir apsaugos skirtingais laikotarpiais apžvelgimas. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad dvarų paveldas visais šiame darbe nagrinėjamais laikotarpiais buvo ganėtinai apleistas. Tiek pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje, tiek sovietmečiu, valstybė neskyrė tinkamo dėmesio jų apsaugai. Abejais laikotarpiais to priežastys buvo ideologinės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paveldėta ir visiškai nuskurdinta dvarų kultūra, tačiau per primuosius... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is a manor, which is determined as significantly outstanding at peasants’ houses, managed by feudal nobleman; this nobleman efficiently manages the farming, builds elaborate manors, plants parks and gardens and uses peasants as working power for maintaining his manor. The objective of this study is to collect information about archaeological investigations of Lithuanian manors, to allot them into stages (Interwar Lithuania, Soviet period, contemporary Lithuania) by comparing the number of manors’ investigations, their intensity and depth in each stage. Also the reasons of the presence, as well as absence of the investigations, the juridical aspect of saving the manors and certain saving works underway are intended to be reviewed and analysed. The aims of this study are the following: preparation of data basis of manors, collection of information about archaeologically investigated manors, comparison of these two databases by preparing maps and a list of archaeologically investigated manors, and review of manors’ investigations and ward in various periods. After research it can be maintained, that manor heritage in all periods has been quite neglected. Both in Interwar and Soviet Lithuania the government did not pay sufficient attention for ward of manors. In both periods the reasons had an ideological background. After restoring of independence Lithuania inherited a neglected manor culture; during the first decades of independence manor heritage fell... [to full text]

Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien. / Mūsų darbo tikslas yra išstudijuoti prancūzų kalbos tiesioginę nuosakos laikus ir jų vertimą į lietuvių kalbą. Kalbant apie tiesioginę nuosaką reikėtų pasakyti, kad vien šios nuosakos formos jau gali išreikšti laiko sąvoką. Taip pat reikėtų paminėti, kad specifinis prancūzų kalbos gramatikos bruožas yra laikų derinimas. Laikų derinimu vadiname atitikmenį, kuris reikalingas atliekamų veiksmų suvokimui ir chronologijai, kurie egzistuoja sudėtiniame sakinyje išdėstant veiksmažodžių laikus tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio. Norint suprasti, kaip veikia laikų derinimo mechanizmas, reikia stebėti, kaip keičiasi šalutinio sakinio veiksmažodžiai, kada pakinta pagrindinio sakinio veiksmažodžių laikas. Taip galima išskirti dabarties ir praeities veiksmažodžių laikų derinimo planus. Vis tik nereikėtų suprasti laikų derinimo tik kaip metodo, kai šalutinio sakinio laikų vartojimas priklauso nuo pagrindinio sakinio laikų vartojimo. Laikų derinimo sąvoka yra daug platesnė. Sakykim, derinant pasakojimo laikus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į atitinkamo laiko plano laikų derinimą, bet ir į pasakojimo prasmę, į tai, ką norima pasakyti. / Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien.