Magistro darbo objektas – šių dienų leidėjo asmenybė ir asmenybės įtaka leidybai. Darbo tikslas – nustatyti žinomiausius leidėjus Lietuvoje po 1990 m., bei pateikti leidėjo asmenybės įtaką leidybai. Darbo uždaviniai – išanalizuoti Leidybos būklę Lietuvoje, atlikti tyrimą ir nustatyti žymiausius leidėjus Lietuvoje po 1990 m. bei ištirti leidėjų asmenybes. Uždaviniai sprendžiami pasitelkus įvairius darbo metodus. Atskleidžiant darbo temą buvo derinami teoriniai ir empiriniai metodai. Metodų pasirinkimą lėmė tiek viso darbo, tiek ir kiekvieno uždavinio specifika. Mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizė naudojama gvildenant įvairių autorių suformuluotas mintis apie leidėjus, leidybą, asmenybes ir asmenines savybes. Prieita prie išvados, kad Lietuvoje yra daug leidyklų, bet žymių leidėjų yra vos keletas. Leidėjo veikla yra specifinė, reikalaujanti ir ypatingų žinių, ir pasirengimo bei patyrimo. Leidėjui reikia gebėti savarankiškai vykdyti leidybos įmonės organizavimo, veiklos planavimo, vadovavimo kolektyvui, rinkos tyrimo, verslo plėtros ir kontrolės užduotis, mokėti naudotis informacinėmis technologijomis, generuoti naujas idėjas ir kurti naujus produktus, skleisti juos nuolat besikeičiančioje rinkoje, valdyti naujas leidybos ir jos produktų sklaidos priemones. Asmeninės savybės leidėjui daro didelę įtaką: leidėjas pasižymi dideliu žingeidumu, pareigingumu ir atsakingumu, analitiniu mąstymu, išradingumu ir kūrybingumu, gebėjimu aiškiai ir logiškai dėstyti savo mintis... [toliau žr. visą tekstą] / This master work is a research work about publishing impact of publisher's personality. Master's destination - the publisher’s personality and personality influence the publishing industry. The aim of this work is: to the best-known publishers in Lithuania after 1990 and the publisher's personal influence on publishing. Performance targets - to analyze the state of publishing in Lithuania, to find out the most famous publishers in Lithuania after 1990 and investigate the publishers' personalities. The work consists of introduction, main body, which consists of three chapters, conclusions, summary in English, a list of bibliographical references and one supplement (such as questionnaires). There are more than 500 publishing houses and publishers in Lithuania, but bright publishers in this area we have jus a few. Publishing requires not only specific knowledge, preparation, experience, but also certain personality properties. The publisher must be educated not only in literature and the arts, but he/she must have a good understanding of financial management, economics, and law. The publisher has to analyze, publisher should be a good manager, must have good knowledge of communication arts, must be professional and intelligent in other areas as well, and must have certain characteristics of a leader and manager. Polls showed that the most famous publishers of Lithuania – leader of “Baltos lankos” Saulius Žukas, the main head of “Tyto alba” - Lolita Varanavičienė and director of... [to full text]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]