Lietuva kaip ir kitos Europos šalys yra daugiatautė valstybė. Joje nuo seno gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonės. Ypač margaspalvės valstybė buvo XX a. pr, po pirmo pasaulinio karo Europoje sugriuvus didžiosioms to meto imperijoms. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) gyveno virš 2 mln. gyventojų, tarp kurių lenkų tautybės žmonės sudarė 3,2 % visų gyventojų. Tarpukario Lietuvos lenkakalbę spaudą galime laikyti lenkų tautinės mažumos nuomonės ir požiūrio reiškėja. Jos nagrinėjimas suteikia galimybę kitos tautos akimis pažiūrėti į šalies vidaus politinę, ekonominę, socialinę raidą bei į santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Užbėgdami įvykiams prieš akis, reikėtų pasakyti, kad tas požiūris nuolat buvo neigiamas. Vilniaus krašto problema per visą aptariamąjį laikotarpį sudarė vieną svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimų. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiams lenkų spauda teikė didelį dėmesį, ir visada palaikė Lenkijos pusę. Jie neigiamai vertino Lietuvos P. Hymanso projektų atmetimą. Anot lenkų, taip pasielgusi Lietuva daugiau pralaimėjo, nei laimėjo. Vilniaus kraštas t. y. „Vidurinioji Lietuva“ Tautų Sąjungos sprendimu buvo ilgesniam laikui prijungta prie Lenkijos. Lietuvos lenkų nuomone, dėl Vilniaus krašto praradimo buvo kaltas lietuvių nacionalizmas, nes dar 1920 m. sugrįžę iš Kauno į Vilnių Lietuvos politiniai veikėjai prakalbo į vilniečius Muravjovo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania just like other countries of Europe is a multinational country. It’s been a long time this country is occupied by people of diverse culture, religion and customs. It especially can be noticed in the beginning of the 20th century after the First World War in Europe when the greatest empires of that time have collapsed. At that time when Lithuania was independent in 1923 there were over 2 million residents in the country according to the universal data compilation (excluding the city of Vilnius and Klaipėda) and 3,2 % of all population were polish people. Polish press that was issued between the World Wars can be firmly called the expression of polish national minority’s attitude and opinion. The investigation of the polish press provides an opportunity to take a look at the country’s inner political, economic and social evolution as well as the relationship between Lithuania and Poland the way polish nation saw all of it. We should emphasize in advance that this attitude has always been negative. The problem of Vilnius’ territory at that time was one of the most significant questions of Lithuanian foreign policy. Polish press has always expressed a huge attention concerning Lithuanian and Polish mutual relationship and always was supporting the Polish side. Their opinion was not positive regarding the fact that Lithuania has denied the projects of P. Hymans. Lithuania has lost much more than it has won because of that – polish people thought. The territory of Vilnius... [to full text]

Mokslo darbe atskleidžiama, kad Europos šalys struktūrinę politiką suvokia kaip vieną patraukliausių narystės ES siekių, nes tai yra siejama su didžiulėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų. Papildomi pinigai skiriami investicijoms į aplinkos apsaugą, gamybos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir t. t. Įpusėjus 2007–2013 m. programiniam periodui, Lietuvoje vis dar pastebimas didžiulis susidomėjimas ES struktūrine politika, jos teikiamomis galimybėmis. Struktūrinių fondų nauda visuomenei buvo pateikiama kaip bene pagrindinis stojimo į ES motyvas ir šalies gerovės augimo ateityje šaltinis. Panaši situacija buvo/yra ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl šio darbo rezultatuose reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pasiruošimą įgyvendinti struktūrinę politiką bei teikiamos paramos valdymą. Struktūrinės politikos įtaka Lietuvai, Lenkijai ir kitoms naujoms ES šalims neabejotinai turėtų būti teigiama, tačiau šių fondų panaudojimas yra planuojamas ir priklauso nuo pasirengimo įgyvendinti struktūrinę politiką bei valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Mokslo darbe iškeliama hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, iškeltas tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų, įmonių, pasinaudojusių struktūrinių fondų parama, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific work reveals the fact that the European countries, the structural policy is perceived as one of the most attractive EU membership aspirations, which is associated with enormous benefits from EU structural funds. Additional money of structural fund‘s is available for investment in environmental protection, production, infrastructure development, human resources development, etc. Now in the midway of the period 2007-2013 programming period, Lithuania is still seen huge interest in the EU's structural policy and its opportunities. Structural Funds, the benefits to society was presented as perhaps the main reason for joining the EU and the country's source of wealth for future growth. A similar situation was / is in the neighboring Poland, the results of this work should pay attention to the Lithuanian and Polish preparations for the implementation of structural policies and support management. Structural policy in Lithuania, Poland and other new EU countries should be clearly stated, but the use of these funds are planned, and depends on the preparation for the implementation of structural policies and the management of EU structural funds assistance. Work raises the hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ goals and objectives to achieve that objective. The work used in such tests as documentation and analysis of scientific literature, Lithuanian and Polish... [to full text]

Celem wyeksponowania poetyki Franciszki Arnsztajnowej przez zarys monograficzny jest wydobycie młodopolskiej poetki i jej dorobku z „niepamięci“. Osiągnięcie tego celu jest możliwe przez wprowadzenie twórczości Franciszki Arnsztajnowej w kontekst historyczno-literacki epoki oraz scharakteryzowanie istotnych cech jej poetyki. Napisana praca składa się ze wstępu, trzech rozdziałów i zakończenia. W pierwszym rozdziale pracy pt. Zagadnienia teoretyczne przedstawiłam podstawowe informacje teoretyczne. W drugiej części rozprawy, zatytułowanej Wybrane konteksty twórczości F. Arnsztajnowej, wyeksponowałam biografię młodopolskiej poetki na tle historyczno-literackim. Starałam się doszukać w jej twórczości śladów inspiracji twórczością innych poetów. W rozdziale trzecim pt. Poezja F. Arnsztajnowej: poetyka i najważniejsze motywy przedstawiłam dorobek poetycki Arnsztajnowej na podstawie interpretacji wybranych wątków literackich. / Magistrinio darbo F. Arnštajnovos poezija. Bandymas sudaryti monografiją tikslas yra parodyti šiandien užmirštos poetės, gyvenusios ir kūrusios Jaunosios Lenkijos epochoje, poetiką. Pasiekti šį tikslą yra įmanoma išsprendus šias užduotis: parodyti poetės kūrybos vietą literatūros tradicijoje ir Jaunosios Lenkijos kontekste bei išryškinti jos poetikos bruožus. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių ir išvadų: Įvade yra pateikta bendroji informacija apie Jaunosios Lenkijos epochą, šio laikotarpio požiūrį į moterį-poetę bei jų situaciją. Pirmajame skyriuje Teorijos pagrindai yra pateikta pagrindinė informacija iš hermeneutikos ir gender literatūros disciplinų. Antrasis skyrius pavadinimu F. Arnštajnovos kūryba išrinktųjų kontekstų atžvilgiu supažindina su poetės biografija. Šioje dalyje taip pat yra parodyta poetės kūryba kitų rašytojų atžvilgiu. Trečioji magistrinio darbo dalis F. Arnštajnovos poezija: poetika ir svarbiausi motyvai yra skirta rašytojos poezijos interpretavimui ir analizei. Išryškinti pagrindiniai motyvai ir parodyti lyrikos bruožai. Išvadose yra apibendrinti tyrimo rezultatai. / Masters courses in the work of F. Arnsztajnowa's poetry. Trying to establish a monograph goal today is to show the forgotten poet, has lived and created Young Poland era, poetics. Achieving this goal is possibly resolving the following tasks: to show poetess creative literary tradition, and the location of the Young Poland and the context of highlighting the essential features of the poetics. The work consists of introduction, three sections and the conclusions: The introduction is given general information about the Young Poland era, the period of treatment of a woman-a poet, and their situation. The first section of the framework is the theory of the basic information of hermeneutics, and gender literature disciplines. The second section of the name Selected contexts of F. Arnsztajnowa's work presents poetess biography. In this part is also shown poetess work in respect of other writers. Masters courses in the third section of the work F. Arnsztajnowa's poetry: poetics and the most important motives shows interpretation and analysis of the writer poetry. Highlights the main reasons and shows lyric features. In conclusion are summarized the results of the investigation.