The thesis discusses the variety of English that is spoken today in Brunei Darussalam and assesses its status as a 'New English'. Using a corpus of spoken data which was recorded and transcribed by the author, the thesis attempts to produce an empirically based linguistic description of the grammatical, lexical and discourse features found in spoken Brunei English and to discuss the ways in which these features differ from the equivalent features in Standard British English. The final part of the study is concerned with the pedagogical and language planning implications of recognizing the existence of a Bruneian variety of English, and with proposing an appropriate English language teaching model for the Bruneian education system.

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of... [to full text] / Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the study is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic... [to full text]

The central theme of the thesis is an in-depth translation criticism of the Austrian novel Die Liebhaberinnen by Elfriede Jelinek in the translation of Jitka Jílková. The criticism is based on the theoretical model of Katharina Reiss which is explored in her work Möglichkeiten und Grenzen der Übersetzungskritik. This model is expanded by the role of the editor and translationese style. At the end of the thesis Jitka Jílková is briefly presented, the translation analysis is summarised and evaluated with regard to an interview with the translator about her work.

Folklore plays an important role in studying social development, socioeconomics, customs and habits. Because language is a special level of vocabulary, studying folklore and language of fairy tale is crucial for understanding social development. Compared with other types of folk literature and art, fairy tales are the most popular and most extensive genre, which contains rich ideas accumulated by people over the centuries. Therefore, folklore and fairy tales are the basis for studying national psychology and personal characteristics. / В изучении развития общества, его экономики и обычаев, важное место занимает изучение фольклора, язык которого представляет собой особый пласт лексики, поэтому изучение языка фольклора и сказок. Имеет большое значение в понимании развития общества. По сравнению с другими видами фольклора, волшебная сказка является самым популярным и распространенным жанром, в котором содержатся богатые идеи, мысли, которые народ накопил в течение веков. Поэтому фольклор и сказки являются основой изучения национальной психологии и личностных характеристик.