Baigiamajame darbe tiriami ryšiai tarp miškingumo, miškų pasiekiamumo, rekreacinės paskirties (2B) grupės miškų ir gyvenimo kokybės parametrų. Darbo objektas – Lietuvos savivaldybių (išskyrus Neringos miesto savivaldybę) rodikliai. Darbo tikslas – nustatyti miško rodiklių ir gyvenimo kokybės sąsajas Lietuvos savivaldybių lygmenyje. Darbo metodai – darbe vertinti Lietuvos savivaldybių miškų, gyvenimo kokybės (oro kokybės, sveikatingumo, gimstamumo, nusikalstamumo), kiti, galimai sąlygojantys gyvenimo kokybę, rodikliai. Tyrimui naudoti 2008-2013 m. Lietuvos statistikos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys. Atskirai analizuojami ir palyginami Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių rodikliai. Miškų pasiekiamumo rodiklis savivaldybėms nustatytas taikant GIS technologijas, duomenų apdorojimui ir atvaizdavimui naudota Microsoft Excel programa, STATISTICA programinis paketas, daugiamatės statistikos metodas – RDA (ReDundancy analysis). Darbo rezultatai. Miškingumas turi sąsajų su sveikatingumu ir oro kokybę miestų savivaldybėse. Nustatytas ryšys tarp miškingumo ir taršos anglies monoksidu patvirtina, kad miškingumas teigiamai veikia urbanizuotos teritorijos orą, kartu ir gyventojų sveikatą. Labiau miškingose miestų savivaldybėse gyventojai mažiau lankosi medicinos įstaigose, rečiau pasitaiko insultų atvejai. Miškų pasiekiamumas labiau sąlygoja gyvenimo kokybę miestų savivaldybėse, nei miškingumas. Nustatytas stiprus... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis investigated connections between the parameters of the forest cover, forests accessibility, recreational (2B) group forests and quality of the life. Subject of the research – Lithuanian municipalities (except the town of Neringa municipality) indicators. Aim of the research – to identify the connection between forests’ characteristics and quality of the life on the level of Lithuanian municipalities. Methodology – in the work forests of Lithuanian municipalities, quality of the life (air quality, wellness, birthrate, criminality), other potentially influencing the quality of the life indicators were assessed. For the study data from Statistics Lithuania, National Forest Service, Hygiene Institute Health Information Centre form 2008-2013 year period were used. Separately Lithuanian cities and districts indicators were analyzed and compared. Forest accessibility index for municipalities was determined using GIS technology, data processing and visualization was done using Microsoft Excel programme, STATISTICA software package and multivariate statistical method - RDA (ReDundancy analysis). Results. Forest cover has connections with wellness and air quality in cities’ municipalities. Determined link between the forest cover and carbon monoxide emissions confirms that forest cover has the positive effect on the air of urban areas, herewith on the inhabitant's health. In more forested urban municipalities inhabitants less visit clinics, less were paralytic stroke. Forests... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojamas žemės naudojimas Utenos apskrityje, atliekant fondo kitimo 2002 – 2012 metais tyrimą. Buvo analizuojami literatūros šaltiniai, norminiai bei teritorijų planavimo dokumentai, statistiniai duomenys, kuriuos apdorojant prognozuojamas teritorijos ploto kitimas iki 2020m. GIS programa sudaryti žemėlapiai, kuriuose numatoma viena iš žemės naudojimo alternatyvų- miško plėtra. Tyrimo metu paaiškėjo, jog analizuojamu laikotarpiu žemės ūkio paskirties žemė sudarė didžiausią teritorijos dalį, tačiau turėjo tendenciją mažėti. Žemės naudmenų kaitą lėmė intensyvus miškų didėjimas žemės ūkio naudmenų ir kitos žemės plotų sąskaita. Miškingumo rodiklis didėjo dėl vyraujančių nederlingų žemių, kadangi vidutinis našumo balas Utenos apskrityje tesiekia 32,9. Dabartinis apskrities teritorijos miškingumas yra 33 proc. Apskrities teritorijoje žemės ūkio naudmenų įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas yra daugiau nei 150 tūkst. ha. Prognozuojamos galimybės padidinti apskrities miškingumą apie 20 proc. Utenos apskrities teritorijos miškingumas būtų didesnis nei 50 proc., tai turėtų teigiamą poveikį aplinkai ir didžiausią miškingumo rodiklį Respublikoje. / Master's thesis analyzes the use of land in Utena county variation in fund 2002 - 2012, a survey. Were analyzed references, regulations, and planning documents, statistical data, the processing of the projected surface area change up to the year 2020. GIS program create maps, which provide one of the land-use alternatives to forest development. The study showed that over the period of agricultural land accounted for the largest part of the territory, but had a tendency to decrease. Land use change due to heavy forest growth of agricultural land and other land expense. Forested treritorijoje had trendsetting increase of barren lands, because the average productivity score Utena County is only 32.9. Current county forest cover is 33 percent. County area of farmland assessed 32 and less land productivity scores of damaged lands, where they can grow in the forest is more than 150 thousand. hectares. Projected potential to increase the county's forest cover of about 20 percent. Utena forest cover of more than 50 percent., This would have a positive impact on the environment and the highest rate of forest Republic.

Miškų plotas Lietuvoje didėja nuo XX amžiaus vidurio. Mažiausias miškingumas – 19,7% užfiksuotas 1948 metais, 2009 metais siekia 32,9%. Pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą per 2004 – 2020 m. laikotarpį bendrą šalies miškingumą planuojama padidinti 3%. Programoje numatytos miško įveisimo apimtys, atsižvelgiant į nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotus. Norint efektyviai didinti miškingumą želdinimu arba miško žėlimo skatinimu, būtina atsižvelgti į visą kompleksą aplinkos veiksnių (ekonominių, ekologinių ir socialinių – etnokultūrinių), darančių įtaką miško želdinimui ir žėlimui, želdinių ir žėlinių augimui, būklei ir miško naudojimui mažo našumo, apleistose ir pažeistose žemėse. Planuojant miško plotų didinimą Kauno apskrityje išnagrinėta žemės valstybinės apskaitos duomenys ir išduotų leidimų įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje apimtys. / The forest area of Lithuania has been increasing from the mid-twentieth century. Minimum Forest area - 19.7% recorded in 1948 and in 2009 increased up to 32.9%. According to the Lithuanian forest improvement program through 2004 - 2020 on period, the total forest country is planned to increase by 3%. The program involves the establishment of forest volume, taking into account the low-performing agriculture and farmland quantity. From 652.7 thousand. ha of agricultural land and non-life area of 163.2 thousand. hectare (30-32 performance ratings) has been proposed temporarily to preserve, and 489.5 thousand. ha of forest produce in the future is appropriate. In order to effectively increase the forest afforestation and forestry promotion Iit should be taken into account a whole range of environmental factors (economic, environmental and social - ethnographic), affecting the forest and afforestation, plantations and Zelin on growth, condition and use of low-productivity forests, abandoned and damaged lands.