Baigiamojo darbo užduotys – išanalizuoti mokslinę literatūrą, kurioje aprašomos pasyvių namų konstrukcijos; sukurti mechanizmą, kurį naudojant pagal pasirinktus kriterijus būtų galima įvertinti pastato atnaujinimo galimybes ir atsipirkimo laiką; aprašyti reikalavimus pastato atnaujinimui, kad atnaujintas jis atitiktų pasyviojo namo standartą. Darbą sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra. Antrą skyrių sudaro trys poskyriai. Pirmame poskyryje aprašoma metodika, kuri bus naudojama pasirinkto statinio modernizavimo klausimui spręsti. Antrame poskyryje atliekami skaičiavimai pagal pirmojo poskyrio metodiką. Trečiame poskyryje atliekami pasirinkto statinio skaičiavimai „Pasyvių namų projektavimo programa“. Viską apibendrinus, pateikiamos išvados, kaip ir kokias konstrukcijas naudoti, norint atnaujinti pasirinktą objektą taip, kad jis atitiktų pasyvaus namo standartą. / Thesis assignments are to analyse scientific literature which describes passive house constructions, to create a mechanism using which, according to a selected criteria, it would be possible to evaluate building‘s renovation possibilities and the payback period; also, to depict the requirements for building renovation as upgraded it would meet the passive house standard. The paper consists of two parts. The first part deals with the scientific literature. The second consists of the three subsections. The first subsection involves a description of the methodology, which will be used for solving the chosen building‘s modernization issue. In the second section according to the methodology mentioned, calculations will be performed. The third subsection deals with the calculations of the chosen building by using “ Passive House Planning Package“. Finally, it will be concluded how and which structures to use in order to upgrade the selected object so that it would meet the passive house standard.

Darbe yra atskleidžiamos pagrindinės priežastys, kodėl atsirado būtinybė modernizuoti tuometinius ES bendrovių teisės rėmus ir gerinti bendrovių valdymą. Pagrindinės priežastys yra: finansinių skandalų padariniai, bendrovių poreikis veikti peržengiant vienos valstybės sienų ribas, kapitalo rinkų integracija, informacinių ir komunikacinių technologijų vystymasis, besiplečianti ES. Pagrindiniai politiniai tikslai, kurių buvo siekiama yra akcininkų teisių ir kreditorių apsaugos stiprinimas, verslo produktyvumo ir konkurencingumo skatinimas. Veiksmų plane buvo numatytas nemažas skaičius iniciatyvų, kurias reikėjo įgyvendinti, siekiant sukurti modernius ES bendrovių teisės rėmus bei pagerinti bendrovių valdymą. Iniciatyvos yra skirstomos į bendrovių valdymo, bendrovių grupių ir piramidžių, kapitalo palaikymo ir keitimo, bendrovių mobilumo, bendrovių restruktūrizavimo, Europos privatinės bendrovės ir kitas iniciatyvas. Darbe yra analizuojamos visos Veiksmų plane numatytos iniciatyvos. Atskleidžiami pagrindiniai iniciatyvų aspektai, pasirinktos įgyvendinimo priemonės, svarbiausios problemos, liečiančios konkrečias iniciatyvas ir kt. Kai kurios iniciatyvas, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, aptariamos viename skyriuje. / Die Arbeit erläutert, warum die regulatorischen Rahmenbedingungen für Gesellschaftrecht und Corporate Governance modernisiert werden müssen. Die hauptsächliche Gründe sind: die schädliche Auswirkung jüngsten Finanzskandale, der wachsende Trend europäischer Gesellschaften zu grenzübergreifender Tätigkeit im Binnenmarkt, die anhaltende Integration der europäischen Kapitalmärkte, die rasante Entwicklung neuer Informations- und Kommunikationstechnologien sowie die Erweiterung der Europäischen Union um 10 Mitgiedstatten. Die hauptsächliche Zielsetzungen der Aktionsplans sind verstärkte Aktionärsrechte, Schütz der Dritter und Forderung der Effizienz und Wettbewersfäihkeit der Unternehmen. Die Mitteilung ist der Meilenstein um diese Ziele zu schaffen. Der Aktionsplan beruht auf einem umfassenden Satz von Maßnahmen, deren Durchführung notwendig ist, um eine eingesetzte Ziele zu schaffen. Im Aktionsplan werden Art und Umfang der Maßnahmen ermitteln. Die wichtigste Gebiete sind Corporate Governance, Kapitalerhaltung und Kapitaländerung, Unternehmengruppen und Unternehmenpyramiden, Unternehmenmobilität, Unternehmenrestrukturierung, die Europäische Privatgesellschaft, Genossenschaft und andere Unternehmensformen. In der Arbeit sind alle diese Maßnahmen vollständig analisiert. Angesichts Zwischenverbindung, einige Maßnahmen sind in einem Kapitel beschreiben. In der Arbeit beweisen Schwerpunkten der Inititiven, die grundlegenden Problemen der Durchführung, positives und negatives Einflüss.

Darbe nagrinėjamos postmodernizmo teorijos atsiradimo ištakos ir termino vartojimo istorija. Pateikiami autorių svarstymai apie postmodernizmo sampratos susiformavimą. Aptariamos naujosios muzeologijos šalininkų išskirtos naujo postmodernaus muziejaus veiklos kryptys: komunikacija, edukacija bei rinkodara. Atlikus tyrimą, darbe pateikiamos 9 Lietuvos muziejininkų nuomonės apie muziejų (apie lankytojus, jų istorinės savimonės bei kūrybiškumo ugdymo būdus, dabartinio muziejaus trūkumus, modernaus muziejaus viziją ir kt.). 2007 m. patvirtinta „Muziejų modernizavimo programa“, truksianti iki 2015 m. Šioje programoje numatytus tikslus ir uždavinius galima skirti į dvi dalis – materialųjį muziejų modernizavimą ir nematerialųjį muziejų modernizavimą. Į materialiojo muziejaus modernizavimo sąvoką įeina pastatų renovavimas, ekspozicijų atnaujinimas bei naujų eksponatų įsigijimas. Tuo tarpu nematerialusis muziejų modernizavimas apima muziejininkų gebėjimų tobulinimą bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos kūrimą. Atlikus tyrimą darbe pateikiami 5 muziejaus darbuotojų požiūriai į muziejų modernizavimo procesą Lietuvoje. / The present Paper deals with the beginning of Postmodernism theory and history of usage of the aforementioned term. Contemplations of different authors regarding formation of Postmodernism conception are provided.Trends of a new postmodern museum activities distinguished by supporters of the new museology are discussed. Three major activities, i.e. communication, education, and marketing, are distinguished. Opinions of 9 Lithuanian museologists on museum (on visitors, methods for development of their historical self-consciousness and creativity, drawbacks of a contemporary museum, vision of a modern museum, etc.) are provided in the Paper upon completion of a research. “Programme for Modernisation of Museums” which shall be implemented by 2015 was approved in 2007. Aims and tasks specified in the aforementioned Programme may be divided into two parts: material modernisation of museums and immaterial modernisation of museums. The conception of material modernisation of museums includes renovation of buildings, renewal of expositions and acquisitions of new exhibits. Meanwhile, immaterial modernisation of museums includes improvement of museologists’ skills and creation of an integral Lithuanian museum information system. 5 attitudes of museum employees towards the process of museum modernisation in Lithuania are provided in the Paper upon completion of the research.