Darbe aptariami teoriniai morfonologijos dalykai sinchroninės analizės metodu, kur buvo išskirtos šios opozicijos: kirčio vieta pagal leksines, gramatines, leksines - gramatines opozicijas. Buvo nustatyti rastų opozicijų skaičiai, aprašytos tos pačios poros, pasižyminčios skirtingu intensyvumu. Pateikta žodžių skiemenų struktūra, priegaidžių ir kirčio vietos analizė. / Summary Accent as means morphfonology in Standard Lithuanian Morphonology is a branch of lingguistics that studies the phonological structure of morphemes as well as phonological changes in morphology. Thus morphonology is closely connected with several branches of linguistics – phonetics, phonoly, morphology, morphemics and syntax. The object of morphonology has always been discussed in linguistics. Initially only historical changes of phonemes were analysed, because they always to be referred to change of grammatical or lexical meaning of the world. Different positionant changes are also important in morphonology. In Lithuanian they can also be observed most often in morpheme juncture if there occurs a special phonetic position in a deficite grammatical form or derivative. In other grammatical form or derivative with a morpheme combination having been changed, the position of phonemes involved in juncture and consequently the sound adjustment change also. Changes mainualy manifest themselves as different kinds of assimilation with positional sound interchange. In Lithuanian morphological functions are inherent in syllable intonation and word or sentence strese. Morphonological functions of syllable intonation are connected with metathony – the change of intonation in cognate words. Metathony in Lithuanian functions as a means of both derivation and inflection – the change of intonation can be connected with the change of lexical and grammatical semantics. As metathony is a... [to full text]

Darbe nagrinėjama skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicija bendrinės lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje. Remiantis A.Girdenio fonologinės analizės metodika ir N.Trubeckojaus morfonologijos teorijos pagrindais, surinkta kalbinė medžiaga – skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicijų poros, kurių žymėtieji ir nežymėtieji nariai skiria žodžių reikšmę ar gramatines formas, - skirstoma į tris grupes: opozicijos, skiriančios leksinę, leksinę ir gramatinę ar tik gramatinę reikšmę. Aprašant minėtas grupes, darbe aptariama, kuriose kalbos dalyse nagrinėjamos opozicijos pasireiškia sistemingai, kurios opozicijos yra dažnesnės. Taip pat pateikiami šakninių morfemų, kuriose kontrastuoja skardieji ir duslieji priebalsiai, struktūriniai tipai, aptariama nagrinėjamų opozicijų vieta šiuose tipuose. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai: lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje reikšmingiausios leksinę reikšmę skiriančios opozicijos; skardieji ir duslieji priebalsiai kontrastuoja veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių šakninėse morfemose; dominuojantys šakninių morfemų tipai yra CVC, CVCC ar CCVC; dažnesnės yra šaknies galo opozicijos; nedidelė dalis nagrinėjamų opozicijų sinchroniškai neskiria nei leksinės, nei gramatinės reikšmės. / The object of the investigation of this work is opposition of voiceless and voiced consonants. Using the methods of phonological analysis of A. Girdenis and the theoretical stems of morphonology by N. Trubetskoy, the collected linguistic material – pairs of opposition of voiceless and voiced consonants is divided in groups: opposition with lexical meaning, with lexical and grammatical or only with grammatical meaning. In this work we investigate in detail in what parts of speech oppositions develop systematically, the phonetic structure of the root morphemes is investigated and the place of the oppositions of the morphemes is defined. The investigation shows (proves) that in the morphonological system of the Lithuanian language the opposition develops systematically, destining lexical meaning and it was determines that the analysed oppositions are more often found in the root morphemes of verbs and nouns. Dominating structural types of root morphemes of the opposition are seen at the end of the root. The definite port of the opposition of voiceless and voiced consonants don’t distinguish neither lexical nor grammatical meaning.

In this work “The problems of the stress of the noun in “Our language” journal Morphological aspect” is examined in 1986-1989 in Lithuanian language. This work examines sressing mistakes in Lithuanian language. This work tries to explane why words are stressed in one or the other way. This work also presents morphological analysis of some words. This work presents some nouns, wich are difficult to stress and people do mistakes even nowadays. While analysing the words it becomes clear that the most problems acured with international words (66,4 %) and less problems with Lithuanian words (33,6 %). The most mistakes are done with stressing diclensions wich have strong and weak endings. The stressing problems occur because of the influence of the other languages (Russian, Polish). All this survey of the year 1986-1989 shows that the stressing of these parts of speech was not settled and kodificated norms of some words are changing till these days. Thanks to morphological analysis we understand many problems of stressing.