• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 10
  • 1
  • Tagged with
  • 11
  • 5
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybės būtinosios sąlygos / The pre-requisites for the liability of the european union member states

Zamulskis, Marius 24 November 2010 (has links)
Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]
2

Informacinių technologijų panaudojimas politinei komunikacijai Lietuvoje / The use of information technologies for political communication in lithuania

Matijošaitytė, Dalia 27 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – politinė komunikacija, vykdoma panaudojant asmenines politikų svetaines ir socialinių tinklų profilius. Darbo tikslas - remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikus kiekybinį ir kokybinį politikų tinklalapių ir socialinio tinklo Facebook profilių/ puslapių tyrimą, ištirti, kaip Lietuvos politikai panaudoja tinklalapius ir socialinius tinklus politinei komunikacijai. Darbo uždaviniai: pateikti politinės komunikacijos sampratą ir pagrindinius jos modelius bei išanalizuoti politinės komunikacijos vystimąsi ir kaitą, atkreipiant dėmesį į technologijų įtaką šiems procesams; išanalizuoti informacinių technologijų ypatumus, darančius įtaką politinei komunikacijai, bei pateikti internetinių svetainių ir socialinių tinklų panaudojimo politikos komunikacijai analizę; atlikti kiekybinę ir kokybinę Lietuvos politikų - Seimo narių - tinklalapių ir socialinių profilių analizę; atlikus Seimo narių, naudojančių socialinį tinklą Facebook, apklausą, išsiaiškinti politikų požiūrį į komunikaciją su rinkėjais šiame tinkle bei galimus socialinio tinklo naudojimo motyvus, lemiančius komunikacijos socialiniuose tinkluose ypatumus; remiantis atliktu tyrimu, įvertinti tinklalapių ir socialinių tinklų panaudojimą politinei komunikacijai Lietuvoje patvirtinant arba paneigiant darbe iškeltas hipotezes. Išanalizavus mokslinę literatūrą, skirtą politinei komunikacijai, prieita prie išvados, kad politinė komunikacija visada buvo stipriai veikiama technologinių pokyčių. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / As the importance of information technologies is growing in all fields of social life, political communication is rapidly moving to the cyberspace. The subject of the Master‘s Degree Thesis is political communication in personal politician‘s websites and social networking sites. The aim of the paper is to examine the use of information technologies, namely political websites and social networks, for the political communication in Lithuania by testing two hypothesis: 1) Lithuanian politicians do not exploit the full potential of internet multimedia, interactivity and information update possibilities; 2) Social networks in Lithuania are used for personal and casual rather than political ends seeking communication. The main tasks of the Thesis are as following: to define the concept of political communication and it’s models; to analyze the impact of information technologies on political communication and the way it is conducted; to perform quantitative and qualitative content analysis of the Seimas member’s websites and social profiles; to conduct the survey of Lithuanian parliament members about their communication on Facebook; to analyse the results and evaluate the use of political websites and Facebook for political communication in Lithuania. The analyses revealed that the majority of political websites do not move away from “electronic brochure” model, as the interactivity and information update possibilities are often neglected. The first hypothesis of the Thesis was... [to full text]
3

Asmens šeimos narių teisės Europos Sąjungoje / Personal rights of the family members in european union

Lutaitė, Rasa 24 November 2010 (has links)
Europos Sąjungos (toliau – ES) – ypač dinamiškai besivystanti nepriklausomų valstybių sąjunga pasaulyje. Joje vykstantys integraciniai procesai neabejotinai veikia daugelį teisės šakų bei skirtingus rinkos komponentus. Viena jautriausių ES integracijos sričių – laisvas asmenų judėjimas. Laisvas asmenų judėjimas – viena pagrindinių laisvių, kurią užtikrina Bendrijos teisė ir kuri suteikia teisę dirbti ir gyventi kitoje valstybėje narėje. Laisvas asmenų judėjimas suteikia galimybę ES piliečiams realizuoti subjektinę teisę – apsigyventi, steigti savo verslą ir dirbti bet kurioje ES valstybėje. Pagrindinis visuomeninio-socialinio gyvenimo elementas yra šeima. Šeimos nariai yra tarpusavy susiję asmeniniais, socialiniais, kultūriniais, moraliniais, teisiniais bei ekonominiais ryšiais, todėl ypatingai svarbu išanalizuoti šeimos narių teises, ES piliečio teisių įtaka šeimos narių teisinio statuso įgijimui, pasikeitimui ir praradimui. Tradiciškai, šeima yra santuoka pagrįsta vyro ir moters sąjunga, kurios nariais yra sutuoktiniai, kartu su jais gyvenantys vaikai ir kiti asmenys, susiję tarpusavyje kraujo ryšiais, šeimos teisėmis ir pareigomis. tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai - kaip santuokinių santykių padarinys. Vykstant spartiems europinės integracijos ir globalizacijos procesams bei teisinės minties pokyčiams, atsiranda netradiciniai šeimos kūrimo modeliai, santuoka nebėra vienintelis gyvenimo kartu pagrindas, o sutuoktiniais, ne tik heteroseksualios poros, bet ir seksualinės... [toliau žr. visą tekstą] / European union – the most rapidly developing and independent union of countries in the world. Without any doubt all integrational processes influences different component of market ant laws. Free movement of persons is the most sensitive mater talking about EU integration. Free movement of persons – the basic liberty, which is ensured according EU law and grants right to live and work in another member state This liberty helps EU citizens realize their subjective right – live, work or set up business in another country. Family is fundamental cell of public-social life. Personal, social, culture, moral, legal and economical maters relates family members, that’s why analysis of family members status is very important. Traditionally, family is marriage substantiated men’s and women’s union. According integrational and global processes, as well changes of legal mind, appears new comprehension of family and family members. Untraditional family model embrace not only heterosexual couples, thus sexual minority. High importance of Maastrich treaty shows that, after 1992 each EU citizen has fundamental and personal right move along EU not only working purpose, but even personal. After EU citizenship was legalized, every EU members state citizen, have become EU citizen. Until that, citizens of members states had at least economical rights, so in today the same citizens, without economical, have political and civil rights and duties. Thus, EU citizenship ensures movement by... [to full text]
4

Tiesioginių mokesčių teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje / Direct taxation in the european union

Kazickaitė, Rūta 08 September 2009 (has links)
Europos Sąjunga neturi bendro unifikuoto mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena valstybė narė formuoja savo mokesčių politiką. Tačiau valstybės turi atsižvelgti į ES direktyvas ir kitus mokesčius reglamentuojančius dokumentus, kadangi skirtingos apmokestinimo sistemos sukuria fiskalines kliūtis bendros rinkos funkcionavimui. Dėl ypatingos ES sąrangos Bendrijos teisės poveikis nacionalinei teisei gali pasireikšti įvairiai: unifikacija, harmonizacija ir koordinacija. Tiesioginių mokesčių srityje tinkamiausias reguliavimo būdas – harmonizacija, vykdoma direktyvų pagrindu, bei ją skatinančios ir lydinčios koordinacinės priemonės. Artimiausias ir pagrindinis tikslas tiesioginių mokesčių harmonizavimo procese – dvigubo apmokestinimo išvengimas, nors teoriniame lygmenyje keliami glaudesnio valstybių narių mokestinių sistemų suderinimo siekiai. Realių rezultatų tiesioginio apmokestinimo harmonizavimo srityje buvo pasiekta tik po ilgų diskusijų ir daugybės Europos Komisijos bandymų. Kai kuriuos postulatus suformavo ETT savo sprendimuose, o šie buvo išplėtoti į bendro pobūdžio įpareigojimus valstybėms narėms. Pozityvaus reguliavimo taisyklės šioje srityje apsiriboja šiais įpareigojimais valstybėms narėms: neapmokestinti kitos valstybės motininėms bendrovėms išmokamų dividendų, netaikyti išskaičiuojamo mokesčio palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių asocijuotų įmonių, neapmokestinti įmonių reorganizavimo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Integration of the European Union (EU) does not cover unification of direct taxation through the Member States. Therefore, each Member State runs its own taxation model. Nevertheless, due to the fiscal obstacles being construed in the light of Common Market the Member States are to take account of directives and other legal acts. Concerning specific institutional organization of the European Community as international body one should perceive, that Community legislation may affect national systems in three ways: by unification, harmonization and coordination. The second one is chosen for attainment of the consistency of direct taxation in the EU (coordination shouldn‘t be excluded either). The proximate and basic aim for this way of implementation is to be regarded as avoidance of double taxation in the international scene, though, it is not always so in the working practice of Community institutions (where it seems to be greater objectives leading to unification). After long-drawn discussions some significant results in the field of the harmonization of direct taxation were finally achieved, namely these: the Member States were obliged to retain from withholding taxes on distributed profits and on payments of interests and royalties under certain conditions; also transactions of mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States were relieved from any taxes; Member States were required to make interests payers in... [to full text]
5

Bendros Europos Sąjungos imigracijos politikos formavimas: problemų analizė / Analysis of problems in shaping common european union immigration policy

Žvalionytė, Dovilė 11 December 2013 (has links)
Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]
6

Energetikos politikos integracija Europos Sąjungoje: interesai ir galimi rezultatai / Integration of energy policy in the european union: interests and probable results

Barkauskaitė, Orinta 20 June 2014 (has links)
Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]
7

Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimas sienos apsaugos sektoriuje / The protection of European Union countries- members in the sector of border guard

Dainiuvienė, Toma 05 July 2011 (has links)
Sienų apsauga yra aktuali tema bet kurioje pasaulio valstybėje. Tenka pastebėti, kad kuomet valstybė turi išorines sienas su kitomis valstybėmis, ji turi sukūrusi politiką, teisinę bei institucinę bazę sienos apsaugai, užtikrinančiai tos valstybės gyventojų socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius interesus. Europos Sąjungos sienos apsaugos srityje, išskiriamos dvi sienų sąvokos – vidaus bei išorės sienos. Valstybių narių bendradarbiavimas, pagrįstas integruotos išorinės sienos apsaugos koncepcija, orientuotas į valstybių narių bendras pastangas, siekiant užtikrinti ES vidaus saugumą, vykdant sienos kontrolę, ją saugant bei bendradarbiaujant vykdant įvairias operatyvines operacijas bei bendrus projektus. Darbo tikslas – išanalizuoti ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gaires bei įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, kuriame pateikiamas temos aktualumas, analizuojama problema, keliamas tikslas bei uždaviniai, pateikiami tyrimo metodai, trys dėstomosios dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbe remiantis jau atliktai tyrimais, taip pat Šengeno teisynu, Amsterdamo sutartimi, Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartimi, Lisabonos sutartimi analizuojamos ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gairės, išskiriamos problemos, vertinamas bendradarbiavimo efektyvumą. / Border guard, control and surveillance are a relevant topic in every country. It should be mentioned, that when the country has borders with other countries, it has created the policy, legal and institutional basis for the control and surveillance of its border that secures social, political, legal, economical, cultural and scientific interests of the citizens of that country. There are two border concepts in the European Union – internal and external borders. The co-operation of the member states, based on the integrated border management concept, is oriented to the common attempt to control and secure the external border carrying out various joint operations and projects. The purpose of this paper is to analyse the guidelines of the cooperation of the EU member states in the field of external border guard and to evaluate the effectiveness of this cooperation. This paper consists of preface, where the relevance, problem, purpose, objectives are presented, three main parts, conclusions and appendixes. The analysis of the guidelines of cooperation of the EU member states in the field of external border surveillance and evaluation of the effectiveness of this cooperation is being carried out using the researches, Shengen acquis, the Treaty of Amsterdam, the Treaty of Rome, the Treaty of Lisbon, etc.
8

Poisson type approximations for sums of dependent variables / Priklausomų atsitiktinių dydžių sumų aproksimavimas Puasono tipo matais

Petrauskienė, Jūratė 07 March 2011 (has links)
Our aim is to investigate Poisson type approximations to the sums of dependent integer-valued random variables. In this thesis, only one type of dependence is considered, namely m-dependent random variables. The accuracy of approximation is measured in the total variation, local, uniform (Kolmogorov) and Wasserstein metrics. Results can be divided into four parts. The first part is devoted to 2-runs, when pi=p. We generalize Theorem 5.2 from A.D. Barbour and A. Xia “Poisson perturbations” in two directions: by estimating the second order asymptotic expansion and asymptotic expansion in the exponent. Moreover, lower bound estimates are established, proving the optimality of upper bound estimates. Since, the method of proof does not allow to get small constants, in certain cases, we calculate asymptotically sharp constants. In the second part, we consider sums of 1-dependent random variables, concentrated on nonnegative integers and satisfying analogue of Franken's condition. All results of this part are comparable to the known results for independent summands. In the third part, we consider Poisson type approximations for sums of 1-dependent symmetric three-point distributions. We are unaware about any Poisson-type approximation result for dependent random variables, when symmetry of the distribution is taken into account. In the last part, we consider 1-dependent non-identically distributed Bernoulli random variables. It is shown, that even for this simple... [to full text] / Disertacijoje tiriamas diskrečių m-priklausomų atsitiktinių dydžių aproksimavimo Puasono tipo matais tikslumas. Silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumos yra natūralus nepriklausomų atsitiktinių dydžių sumų apibendrinimas. Vis dėlto atsitiktinių dydžių priklausomybė žymiai pasunkina tokių sumų tyrimą. Disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas dviparametrėms ir triparametrėms diskrečiosioms aproksimacijoms. Gautus rezultatus galima suskirstyti į keturias dalis. Pirmoje dalyje nagrinėjant dviejų narių serijų statistikos aproksimaciją Puasono ir sudėtiniais Puasono skirstiniais buvo nustatyta, kad dviparametrė sudėtinė Puasono aproksimacija yra tikslesnė už Puasono dėsnio asimptotinį skleidinį su vienu asimptotikos nariu. Aproksimacijos tikslumas įvertintas pilnosios variacijos ir lokalioje metrikoje. Specialiu atveju apskaičiuotos asimptotiškai tikslios konstantos. Taip pat nustatyta, kad gautieji įverčiai iš apačios yra tos pačios eilės, kaip ir įverčiai iš viršaus. Antroje dalyje buvo gauta, kad sveikaskaičiai atsitiktiniai dydžiai, tenkinantys Frankeno sąlygos analogą, gali būti naudojami perėjimui nuo m-priklausomų prie 1-priklausomų atsitiktinių dydžių. Nustatyta, kad ženklą keičiančios sudėtinės Puasono aproksimacijos yra tokios pačios tikslumo eilės, kaip žinomi rezultatai nepriklausomų atsitiktinių dydžių sumoms. Trečioje dalyje nustatyta, kad kai atsitiktiniai dydžiai yra simetriniai, tuomet sudėtinio Puasono aproksimacijos tikslumas yra daug geresnis nei... [toliau žr. visą tekstą]
9

Valdybos narių atsakomybė: ypatumai ir teismų praktikos analizė / Liability of Board members: peculiarities and jurisprudence

Kakurinas, Olegas 27 January 2014 (has links)
Teisės doktrinoje teigiama, kad juridinis asmuo yra išvestinis civilinės teisės subjektas, įgyjantis civilines teises, prisiimantis civilines pareigas ir jas įgyvendinantis per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Atsižvelgiant į ribotą darbo apimtį, darbe nagrinėjami valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, narių civilinės atsakomybės labiausiai Lietuvos Respublikoje paplitusiai privačiųjų juridinių asmenų rūšiai – bendrovei taikymo ypatumai. Turint omenyje, kad teisinė atsakomybė kyla nevykdant ir/ar netinkamai vykdant asmeniui nustatytas teisines pareigas, visų pirma, darbe yra identifikuojamos valdybos narių pareigos bendrovei, šių pareigų turinys, aptariama valdybos teisinė prigimtis. Pagrindinis darbo tyrimas yra nukreiptas į valdybos narių teisinės atsakomybės prigimties, jos taikymo prielaidų ir pagrindų nustatymą. Šiuo tikslu darbo autorius nagrinėja ir apibrėžia teisinį santykį, susiklostantį tarp bendrovės ir valdybos narių. Darbe analizuojama kokia civilinės teisinės atsakomybės rūšis yra taikoma valdybos nariams – sutartinė ar deliktinė. Siekiant nustatyti valdybos narių civilinės teisinės atsakomybės taikymo prielaidas, analizuojama koks iš civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams modelių – individualus ar kolektyvinis, yra taikomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat darbe yra nagrinėjami civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams taikymo sąlygų probleminiai aspektai. Darbe plačiai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal doctrine holds that a legal entity is a derivative subject of the Civil law which acquires civil rights, assumes civil obligations and implements it through their bodies which are formed and act in accordance with the laws and documents of incorporation. Considering the limited scope of work, this thesis analyzes the peculiarities of civil liability of Board members as a collegial body to the most widespread type of private legal entities in the Republic of Lithuania - companies. Taking into account that the civil liability arises due to a failure to perform or improper performance of civil duties, thesis defines the duties of Board members to the company, the scope of such duties, as well as discusses the legal nature of the Board. The main focus of the study is to determine the nature of legal liability of Board members, its assumptions and bases. To achieve this goal the author examines and defines the legal relationship between the company and Board members. Thesis analyzes which kind of civil liability - contractual or tort - applies to the members of the Board. In order to determine the assumptions of civil liability of the members of the Board, it is analyzed whether individual or collective model of civil liability of Board members is applied in the Republic of Lithuania. Moreover, thesis covers the problematic aspects of the conditions of civil liability applied to Board members. Thesis extensively relies on jurisprudence of the courts of the Republic of... [to full text]
10

Teisė savęs nekaltinti ir jos įgyvendinimo ypatumai baudžiamojoje byloje / The right of non-self-incrimination and its implementation peculiarities in a criminal case

Osteris, Agnes 05 February 2013 (has links)
Teisė nekaltinti savęs, apimanti draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius - tai kiekvieno asmens konstitucinė garantija, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą šiandieninėje konstitucinėje visuomenėje sprendžiant teisingumo klausimus. Asmuo turi teisę apginti save ir savo artimuosius nuo bet kokio pobūdžio ar sunkumo kaltinimo. Nemo tenetur se ipsum accusare principas kildinamas iš žmogaus orumo principo ir teisės į laisvą asmens vystymąsi, todėl šis principas turi būti aiškinamas neatsiejamai nuo kitų konstitucinių principų ar nuostatų, susijusių su teisingumo, draudimo piktnaudžiauti valdžia samprata, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų bei kitų proceso subjektų interesų apsauga. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teisės nekaltinti savęs analizė kitų konstitucinių principų kontekste. Skirtingose šalyse draudimo versti duoti parodymus prieš save principo, taikomo siekiant apsaugoti įtariamųjų ir liudytojų procesinius interesus, veikimo mechanizmas nėra vienodas. Priklausomai nuo baudžiamųjų procesinių santykių konstrukcijos bei nuo šiuose santykiuose vyraujančio teisinio reguliavimo metodo ir teisinio proceso principų, šios garantijos pobūdis ir apimtis skirtingose baudžiamojo proceso teisės doktrinose vertinami nevienodai. Tačiau, tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės sistemose draudimas versti duoti parodymus prieš save ar savo artimą vertinamas kaip valstybės nustatytas imunitetas, apsaugantis nuo... [toliau žr. visą tekstą] / The right of non-self-incrimination, that includes prohibition to compel to give evidence against oneself, family members or close relatives - is every person's constitutional guarantee to ensure human and public relations compatibility in today's constitutional society, dealing with justice issues. A person has the right to defend himself and his relatives from any type or severity of accusation. Nemo tenetur se ipsum accusare principle derived from the principle of human dignity and the right to the free development of the individual. Bearing this in mind, this principle must be interpreted through other constitutional principles or provisions relating justice, concept of prohibition of power abuse, interests protection of victims and other entities of process. Master's thesis provides the analysis of the right of non-self-incrimination in the context of other constitutional principles. In different countries the mechanism of functioning of the principle of the prohibition to compel to give evidence against oneself, applicable in order to protect suspects and witnesses interests in proceedings, is not the same. Depending on the criminal procedural relations structures and prevailing legal regulation method in these relations, the legal process principles, the nature and scope of this guarantee is treated differently in various criminal law doctrines. However, in both common and civil law systems the prohibition to compel to give evidence against oneself and family members... [to full text]

Page generated in 0.0443 seconds