Žinome, kad Lietuva didelių vandens išteklių neturi.Todėl racionalus jų naudojimas, kai nedaroma žala gamtai, arba ji visiškai nereikšminga, – kiekvieno hidroenergetiko rūpestis. Neišnagrinėjus visų, su tuo susijusių reiškinių, klaidingai apskaičiavus ir įvertrinus sukauptus duomenis mažose hidroelektrinėse, ne tik bus neefektyvus vandens panaudojimas, bet ir gali būti katastrofinės pasekmės, galinčios neigiamai paveikti gamtinę aplinką. Esami šalies vandens ištekliai – brangus mūsų turtas, todėl reikia stengtis, kad hidroenergetikoje panaudotas kiekvienas kubinis metras vandens, atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Trijose mažosiose Lietuvos hidroelektrinėse: Aukštadvario, Sukončių ir Pabradės buvo atliekami tyrimai, kiek vandens sunaudoja kiekviena elektrinė atskirai, kokia pratekančio vandens energija, esant skirtingiems patvankų aukščiams, bei kaupiami duomenys, kiek kiekviena elektrinė pagamina elektros energijos (kW). Pradėjus sisteminti elektrinėse sukauptus duomenis, buvo sudaryta pro turbinas pratekančio vandens ir išgaunamos elektros energijos kiekio (kW) skaičiavimo metodika. Iš gautų duomenų išvedamos hidroelektrinių efektyvumo kreivės, kurios palyginamos su kitų gamintojų hidroagregatų efektyvumo duomenimis. Prasminiai žodžiai: racionalus naudojimas, naudingumo koeficientas, efektyvumas. / The problem considered in this paper is that there aren’t many natural water resources in Lithuania. That’s why, rational consumption of water with any or very insignificant harm to the nature done, is a matter of great concern of every hydroenergetic. All matters should be taken into consideration. However, without bearing in mind all the concerning matters, having incorrect technical data or its incorrect evaluation may lead to ineffective usage of water resources in little water-power stations and even catastrophic consequences, that may affect natural environment. Available water resources are precious. So, it is important to strive to use every cubic metre of water in hydroenergetics to be of the greatest benefit for the society. Three small hydropower plants in Aukstadvaris, Sukonciai and Pabrade were tested for amount of water consumption and for flowing water energy with different water head. Also there was collected data about produced electrical energy in every water- power station (kWh). After having organized all the data, was worked out technique how to count amount of water flowing through turbines and also amount of electricity (kWh) generated by those turbines. The facts make the output graphs that are compared with other producers aggregates’ data of efficiency. Keywords: rational usage, coefficient of efficiency, efficiency.

Darbo tikslas – įvertinti elektroninio recepto, kaip vieno iš el. sveikatos komponentų, panaudojimo tiesioginius ir netiesioginius kaštus bei galimą naudą. Metodologija: siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo atliekama sisteminė elektroninio recepto ekonominio įvertinimo analizė. Tyrimo metu remtasi kaštų-naudingumo analizės metodologijos gairėmis. Nustatant su tiesioginiais ir netiesioginiais kaštais susijusius kintamuosius, buvo atliktos sveikatos priežiūros specialistų ir įmonių apklausos. Palyginamuoju būdu apskaičiuota galima nauda pacientams. Gauti rezultatai diskontuoti į dabartinę vertinę reikšmę. Atlikta sistemos jautrumo analizė. Rezultatai: Dabar veikiančios receptų sistemos vidutiniai metiniai kaštai sudaro 30.082.691,68 litų. Iš jų 1.489.601,90 litų tenka tiesioginėms išlaidos, o likusioji 28.593.189,71 litų dalis – netiesioginėms išlaidoms. Tarp netiesioginių išlaidų 53,49 proc. sudaro gydytojų darbo laiko išrašant receptus piniginė išraiška, o vaistininkų darbo laiko vertė – 46,51 proc. Elektroninio recepto naudojimo kaštai kasmet sudarytų 19.443.948,08 litus, kurių tarpe 13,85 proc. tenka tiesioginiams kaštams, 86,15 proc. – netiesioginiams kaštams. Tarp netiesioginių išlaidų 63,91 proc. sudaro gydytojų darbo laiko piniginė išraiška, o likusioji dalis - 36.09 proc. vaistininkų darbo laiko vertė. Išvados: Lietuvoje kuriami elektroninio recepto modeliai naudoja naujausias šiuo metu esančias informacines technologijas, turinčias aukščiausius saugumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Object: evaluate the costs and impact of electronic prescription running stage for routine operation. Methodology: Systemic analysis of electronic prescription economical evaluation. It was used guidelines of Cost-Benefit analysis methodology. To estimate the parameters of direct and indirect costs it was made questioning of associated health care specialists and companies; for indirect impact for patients – comparative evaluation. All monetary values are converted onto a comparable base by presenting them in present values, using the discounted cash flow technique. The results of the evaluation were tested by a sensitivity analysis. Results: Present average costs per year – 30,082,691.68 litas. 1,489,601.90 litas – directs costs; 28,593,189.71 – indirect costs. Indirect costs consist of 53.49 % - payment issues for physicians and 46.51 % - for pharmacists. The costs of electronic prescription could be 19,443,948.08 litas per year. This consists of 13.85 % direct and 86.15 % indirect costs (63.91 % – payment issues for physicians; 36.09 % - for pharmacists). Conclusions: Present Lithuanian “e-recept” models use the newest information technologies with the highest standards of safety and security. Preferable method of evaluation of electronic prescribing model is Cost-Benefit analysis. In utilization of this method it was counted that electronic prescription system could help minimize direct and indirect cost by 39.43 % per year. All impact of utilization of electronic... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Lietuvos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo metodika pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“. Ši metodika lyginama su STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ šilumos nuostolių skaičiavimo metodika ir su faktiniu šilumos suvartojimu. Nagrinėjamos suminės energijos sąnaudos ir energinio naudingumo kvalifikacinis rodiklis esant skirtingo aukštingumo pastatams ir jo pokytis diegiant renovacijos priemones. Taip pat atliekama renovacijos priemonių ekonominio efektyvumo analizė. Sudaromas A klasės pastato modelis. Analizuojama energinio naudingumo klasės suteikimo sistema ir pateikiamos rekomendacijos energinio naudingumo sertifikavimui Lietuvoje. / In the master thesis the methodology of building energy performance by The national building regulation STR 2.01.09:2005 „Building Energy performance. Certificate of energy performance” is analysed . The methodology is compared with heat gains calculation methodology in regulation STR 2.09.04:2002 „Capacity of building heating system. Energy input for heating“ and actual heat consumption. The total energy consumption and the energy performance qualifying index is analyzed in the buildings of different height and the difference of index after renovation. The economical efficiency analysis of recommended renovation is analysed. The model of energy performance class is analised and the recomendations for energy performance certification in Lithuania are presented.

Šiame darbe pateikti kuro kaloringumo priklausomybės nuo drėgmės skaičiavimai. Atlikus bandymus, nustatyta katilo nominali ir minimali galia. Skaičiuojant tiesioginiu ir netiesioginiu metodu nustatytas katilo naudingumo keficientas. Atlikta katilo korpuso įtempimo būvio analizė. Buvo skaičiuojama katilo šiluminė varža, pateikti pasiūlymai katilo techninių parametrų gerinimui. / This paper presents the dependence on fuel moisture calorie calculations, tests the boiler nominal and minimum power. Calculation of direct and indirect method keficientas the boiler. Boiler body made of life stress analysis. The calculated resistance of the boiler įiluminė, proposals to improve technical parameters of the boiler.

Human’s energy demand is growing and there is a necessity to solve questions of sustainable energetics, such as security of energy supply, energy efficiency and environment protection. Possible way of the solution of these problems is new and more efficient technologies and new energy sources. Fuel cells are one of the developing and environmentally clean technologies. This master’s report is dealing with cogeneration technologies and only fuel cells are analyzed thoroughly. Most usable type of fuel cells for decentralized power and heat generation is identified and its operating principles and properties are analyzed. Advantages and disadvantages of solid oxide fuel cells are given. Power of the fuel cell is chosen in the particular case, when energy demand of building complex of the hospital is analyzed. The fuel cell is integrated into the energy supply system with other equipment. There are made several alternatives to estimate the operation of the system technologically and economically. The simple pay back period and the net present value are used to estimate economical benefit of the system, when prices of energetic sources and fuel cells are varied. Finally, academic knowledge and calculation results are summarized and conclusions of the final report are given.

Darbe ištirti veikiančios mažos galios hidroelektrinės generatorių parametrai, įvertinant teorinius skaičiavimus ir eksperimentinių tyrimų rezultatus ir jų priklausomybė nuo vandens debito.Turbina paleidžiama įvairiais režimais, tam kad būtų galima sudaryti P; Q, S grafikų priklausomybę nuo vandens tekėjimo debito. Parodymai nuimami, šešis kartus, turbinai dirbant įvairiuose režimuose, kompiuterio pagalba. Parodymai pridėti prieduose. Ištirta turbinos naudingumo koeficiento priklausomybė nuo vandens debito ir jo įtaka P, Q, S parametrams. Pasinaudojus gautais grafikais nustatytas ekonomiškiausias turbinos darbo režimas. Atlikus grafikų analizę galima teigti, kad esant mažam vandens debitui turbinos dirba neekonomiškai. Turbina gali pradėti dirbti tik nuo 5 . Tai parodo, kad turbinos yra parinktos neekonomiškam darbo režimui. Remiantis tyrimo rezultatais siūloma statyti mažesnės galios turbiną. Pateikti ekonominiai skaičiavimai dirbant turbinai, esant mažai vertei yra nuostolinga. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į sanitarinį vandens debitą, kuris yra 0,74 . Esant tokiam vandens debitui siūloma statyti atskirą turbiną kuri dirbtų ekonomiškai ištisus metus. / Darbe ištirti veikiančios mažos galios hidroelektrinės generatorių parametrai, įvertinant teorinius skaičiavimus ir eksperimentinių tyrimų rezultatus ir jų priklausomybė nuo vandens debito.Turbina paleidžiama įviriais režimais, tam kad būtų galima sudaryti P; Q, S grafikų priklausomybę nuo vandens tekėjimo debito. Parodymai nuimami, šešis kartus, turbinai dirbant įvairiuose režimuose, kompiuterio pagalba. Parodymai pridėti prieduose. Ištirta turbinos naudingumo koeficiento priklausomybė nuo vandens debito ir jo įtaka P, Q, S parametrams. Pasinaudojus gautais grafikais nustatytas ekonomiškiausias turbinos darbo režimas. Atlikus grafikų analizę galima teigti, kad esant mažam vandens debitui turbinos dirba neekonomiškai. Turbina gali pradėti dirbti tik nuo 5 . Tai parodo, kad turbinos yra parinktos neekonomiškam darbo režimui. Remiantis tyrimo rezultatais siūloma statyti mažesnės galios turbiną. Pateikti ekonominiai skaičiavimai dirbant turbinai, esant mažai vertei yra nuostolinga. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į sanitarinį vandeans debitą, kuris yra 0,74 . Esant tokiam vandens debitui siūloma statyti atskirą turbiną kuri dirbtų ekonomiškai ištisus metus. / Магистранскай работе исследованны параметры турбины малой мочносты, имейя виду теоретические расщёты и экспериментальные результаты о также зависимость их от дебета боды. Турбину запускаем разными режимамы, для того чтобы можно было составить график работ P; Q; S; зависимость от дебета боды. Показания снимаем шесть раз при помощи компютера. Показания приложены к дополниением. Исследован коэфициент полезной деятельности , его зависимость от дебета воды, влияния на P; Q; S; параметры. Установлений самый экономический режим. Турбина может работать только от Это показывает, что не правильно падобраны турбины. Предлагаю ставить меньшей мочносты. Представлены расчеты показывает что работа турбин при малой оценки убыточные. Главное внимание обращено на санитарный дебет, который есть Предлагаю поставить турбину на этот режим. Она работала круглый год.