Šiame darbe nagrinėjamos pasaulio valstybių derybos dėl klimato kaitos problemos sprendimo per tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų prizmę. Tiriama, ar šios teorijos tinka klimato kaitos derybų dinamikai aiškinti. Tinkamas teorinis modelis yra puikus įrankis šioms deryboms analizuoti ir suprasti, tiek nuo pat jų užuomazgos XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, tiek tolimesnę jų eigą. Pateikiama išsami mokslinių darbų tarptautinių režimų teorijų ir pasaulinių klimato kaitos derybų temomis apžvalga, įvertinamas šio darbo indėlis į tokius akademinius tyrinėjimus; nustatinėjama, ar pasaulio valstybių derybas dėl klimato kaitos problemos sprendimo galima laikyti tarptautiniu režimu ir nuo kada jis buvo sukurtas; aiškinamasi, ar dominuojanti (didžiausią galią turinti) tarptautinės sistemos valstybė turi lemiamos įtakos režimo formavimuisi ir funkcionavimui; taip pat ieškoma atsakymo, kokiais klausimais dažniausiai ir labiausiai nesutapdavo valstybių pozicijos šiose tarptautinėse derybose. Siekiant pagrįsti jas paaiškinančio teorinio modelio aiškinamąją galią, jis tikrinamas ozono sluoksnio apsaugos režimo atveju. Pagrindinė magistro darbo problema – tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų pritaikomumas pasauliniam klimato kaitos sprendimo režimui aiškinti. Magistro darbo objektas – tarptautinių režimų teorijos ir jomis aiškinamos pasaulinės derybos dėl klimato kaitos neigiamų pasekmių ribojimo. Darbo tikslas – patikrinti neorealizmo ir neoliberalizmo... [toliau žr. visą tekstą] / The main problem of this thesis is the ability of the international regime theory to explain the international regime to solve the climate change problem. The object of this thesis is the international regime theory and its explanation of the international climate change negotiations. The purpose of this thesis is to test the neorealistic and neoliberalistic international regime formation theories on the case of global climate change negotiations. The research is being carried out on the basis of two main assumptions: firstly, that United States of America is the hegemon of international system; such position was especially revealed at the beginning of the last decade of XX century, when Soviet Union collapsed and the Cold War ended. These events coincided with the first attempts to form an international regime to solve the climate change problem. It is assumed that only USA – the hegemon – had the ability and power to form such a regime. Secondly, the need to form such a regime arose because the essential problem was identified – global climate change. Since this problem will be negatively affecting the well-being of the all states around the world, it is their common interest to reduce its destructive consequences. During the research the definition of an international regime, created by Stephen Krasner and modified by the Tübingen research team, was used to identify the global climate change negotiations as an international regime. This regime was established in February... [to full text]