Šiame technologijų amžiuje vis daugiau technologijų sąveikauja su aplinka. Tai įvairūs prietaisai, sistemos, robotai, kurie geba apdoroti vaizdinę informaciją ir/arba ją interpretuoti. Kadangi vaizdinė informacija užima labai daug kietojo disko vietos, palyginus su kitokios rūšies informacija, iškyla jos saugojimo bei parsiuntimo problemos. Šioms problemoms spręsti pasitelkiamas duomenų glaudinimas (data compression). Šie sprendimai gali būti įgyvendinti programiškai (software) ir aparatūriškai (hardware). Aparatūriniai sprendimai pasižymi dideliu greičiu taip pat panaudojimo galimybėmis. Kadangi ateityje technologijos vis labiau sąveikaus su aplinka, įrenginiai, sugebantys greitai, tiksliai ir kuo mažesnėmis kietojo disko sąnaudomis apdoroti vaizdus, taps ypač reikšmingi. Tokius įrenginius patogu projektuoti ir tirti naudojantis aparatūros aprašymo kalbomis (angl. Hardware Description Language). Taip pat svarbus šių įrenginių aspektas – vis didėjantis jų sudėtingumas. Pakartotinio naudojimo (reuse) metodologija – naudojimas sukurtų ir verifikuotų komponentų – dabar yra kertinis lustų bei SOC (System On Chip) kūrimo akmuo, kadangi tai yra metodologija, kuri leidžia sudėtingus lustus projektuoti prieinama kaina, geresnės kokybės taip pat taupo žmogiškuosius išteklius ir laiką. / In this age of technological advances more and more technologies interact with environment. It is various devices, systems, robots which are capable to process and/or interpret visual information. Visual information is very space consuming information in comparison with other types of information, so problems like storing, downloading emerges and data compression is trying to resolve these problems. These data compression solutions may be implemented using software or hardware. Hardware solutions characterized with their high speed. In future more and more technologies will be capable to interact with environment, so tools capable of fast, precise and good compression render of images will become very important. These tools may be designed and studied using hardware description languages. Furthermore, visual information processing tools becoming very complex. Reuse methodology enables easier, faster and cheaper design of such tools.

Dokumento tikslas yra pristatyti pakartotinio panaudojimo technologijos, komponentais grįsto projektavimo ir metaprojektavimo aspektų simbiozės. Simbiozė realizuojama per programinės įrangos architektūros modelį ir rinkinį pakartotinio panaudojimo komponentų, kurie sukurti įtraukti galutinį vartotoją į programinės įrangos procesą kaip projektuotoją. / The aim of this paper is to present symbiosis of reuse technology, component based design and meta-project aspects. Symbiosis occurs through software architectural model and set of reusable components designed to involve end-user to software development process as designer. Theoretical background of specified model is delivered in the beginning sections of this thesis. As experimental solution information system was introduced. System provides a pack of highly configurable and customizable components designed to achieve common tasks. Unexpected or rare tasks are solved by providing extra components, which are developed and integrated to entire system according predefined rules. Several complete definitions and application areas of those components are given. Paper also includes statistics about reusable component life cycle in different software projects: how often they are reused and for what purpose. Thesis is concluded with pros and cons of suggested model.