Šiame darbe nagrinėjami du šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kurie yra pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, t.y. 1) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šio darbo uždaviniai buvo: 1) analizuoti DK normas, reglamentuojančias darbo drausmės pažeidimus; 2) nagrinėti šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, ypatumus; 3) remiantis teismų praktika, analizuoti kaip praktikoje taikomos DK normos, reglamentuojančios šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus; 4) palyginti kaip šie pažeidimai reglamentuojami užsienio valstybių teisės aktuose; 5) remiantis teismų praktika, atskleisti darbo sutarties nutraukimo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tvarką. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pateikiami pasiūlymai, kurie manytina, galėtų teigiamai įtakoti darbo sutarties nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, procesą Lietuvoje. / In this master thesis are pending two gross breach of work duties, which constitute the basis for terminating a contract of employment on the initiative of an employer, scilicet: 1) disclosure of state, professional, commercial or technological secrets or communicating them to a rival enterprise (Article 235 part 2 point 2 of the Labour code of the Republic of Lithuania); 2) acts with elements of theft, fraud, appropriation or embezzlement of property, unlawful taking of a reward even though these activities did not involve the employee in criminal or administrative liability (Article 235 part 2 point 7 of the Labour code of the Republic of Lithuania). The tasks of this master thesis were: 1) to analyse the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate breaches of labour discipline; 2) to analyse gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests; 3) refer to practice of Courts, to analyse how the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests are applying in practice; 4) to compare how these breaches are regulating in foreign countries laws; 5) refer to practice of Courts, to show the course of the termination of an employment contract for gross breach of work duties; The master thesis is ended by summarizing examined issues and presenting appropriate suggestions that are believed may cause... [to full text]

Magistro darbe „Finansinio lizingo sutarties nutraukimas dėl lizingo gavėjo pareigų nevykdymo“ tyrimo objektu pasirinkta vienašalio finansinio lizingo sutarties nutraukimo, kuomet lizingo gavėjas nevykdo pagal sutartį prisiimtų pareigų, analizė. Ją apima lizingo gavėjo pareigų, finansinio lizingo sutarties nutraukimo pagrindų ir pasekmių analizavimas. Magistro darbe identifikuojamos problemos, aptinkamos analizuojant nurodytas sritis ir pateikiami galimi tų problemų sprendimo būdai. Darbe ypač daug dėmesio skiriama lizingo gavėjo pareigų analizei tuo tikslu, kad lizingo gavėjo pareigų pagrįstumas suponuoja lizingo davėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar kitokios kompensacijos tų pareigų pažeidimo atveju. Labai svarbią darbo dalį užima ir finansinio lizingo sutarties pažeidimo analizė, kur didesnis dėmesys atkreipiamas būtent į esminio sutarties pažeidimo sampratą, dėl kurio lizingo davėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti finansinio lizingo sutartį. Svarbiausioje magistro darbo dalyje analizuojamos finansinio lizingo sutarties nutraukimo pasekmės, kuomet didžiausias dėmesys teikiamas nuostolių, netesybų ir palūkanų priteisimui bei iš jo kylančiai problematikai. Magistro darbas parašytas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tokiais kaip Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas bei remiantis užsienyje priimtais teisės aktais, tarp kurių svarbiausi yra UNIDROIT konvencija dėl tarptautinio finansinio lizingo... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of unilateral termination of the financial lease agreement in case of the default of the lessee is selected as a subject matter of analysis in the Master thesis “Terminating the Financial Lease Agreement Due to Lessee‘s Failure to Fulfill his Duties“. It includes the analysis of duties of lessee, grounds for the lease termination and consequences. The Master work identifies problems found in the analysis of the said areas and presents possible solutions to those problems. The paper particularly focuses on the analysis of the lessee’s obligations in view that the legitimacy of the lessee’s responsibilities presupposes the lessor’s right to claim damages or other compensation for the infringement of those obligations. An important part of the work is the analysis of the breach of the lease agreement, where more attention is drawn specifically to the concept of substantial breach of the lease agreement for which the lessor is entitled to unilaterally terminate the lease agreement. The most important part of the Master's thesis examines the consequences of termination of financial lease agreement when major consideration is given to the problems of the award of losses, penalties and interest, and the emerging related problems. The work is written on the basis of the law, such as the Civil Code, the Law on Corporate Bankruptcy and the regulations adopted abroad, among which the most important are UNIDROIT convention on financial leasing, Model leasing act, Draft... [to full text]

Teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, yra aktualios tiek teorine, tiek praktinio taikymo prasme, kadangi darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių normų realizavimas praktikoje paliečia principinius darbo santykių šalių interesus ir kelia gana daug ginčų. Dėl minėtos priežasties, šio tyrimo objektu buvo pasirinktas įstatymų leidėjo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikomos darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, pagrindai bei tvarka. Šiame darbe yra aptariamos DK 237 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys, jų taikymo atvejai, tiriama DK 235 straipsnyje įtvirtintą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą bei analizuojami pavyzdiniai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai (sudėtys). Taip pat darbe yra nagrinėjami drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo tvarkos etapai, identifikuojamos praktikoje kylančios problemos, siūlomi jų sprendimo būdai. Atlikta ir ginčų, dėl neteisėto bei nepagrįsto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ypatumų analizė. Įsigilinus į įstatymų leidėjo įtvirtintą reglamentavimą, doktriną bei teismų praktiką, pateikti pasiūlymai šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The ground of dismissal from work upon an employees single gross breach of work duties is strictly regulated by Article 235.2.3 Labour Code of the Respublic of Lithuania and is relevant in both theoretical aspects and practical application purposes. There are a lot of disputes regarding the termination of an employment contract on the initiative of an employer. Wherefore grounds and imposition of disciplinary dismissal from work mentioned in the Labour Code are analyzed in the paper. In this work the concept of the gross breach of work duties and all of the grounds mentioned in Article 235.2 of Labour Code are being analyzed, regarding the systematic Labour Code explanations and the directions given by the supreme court of Lithuania. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions and peculiarity of legal disputes upon an employee`s unfair dismissal from work are surveyed. As a result, the author represents some offers in order to improve the regulation of such an important ground of the expiration of an employment contract.

Magistro darbo "Darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis (DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 punktai)" tyrimo tikslas - darbo drausmės pažeidimo ypatumų bei teismų praktikos, taikant darbuotojų atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus reguliuojančias teisės normas, analizė, teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis tyrimas. Pirmojoje dalyje atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo samprata bei šio darbo teisės painstitučio ypatumai. Analizuojamas darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąsajumas. Antroje dalyje pateikiama šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nesuderinamų su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis samprata, analizuojamos šių drausmės pažeidimų sudėtys. Galutinėje darbo dalyje apžvelgiama darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarka. / The purpose of this research is the analysis of the regulations, determining the breach of labour discipline and the court practise when applying law regulations on the breach of labour discipline. It also includes the analysis of the regulations concerning the gross breach of work duties, which must be understood as a breach of labour discipline involving gross violation of the provisions of laws and other legal acts which directly regulate the employee's work. The first part discloses conceptions of the breach of labour discipline and the peculiarities of this sub institution of labour law. This part also involves the analysis of the connections between the breach of labour discipline and the Gross Breach of Work Duties In the second part presents the conception of the gross breach of work duties that are incompatible with employee’s duties or job functions. In the last part of this research the termination of the employment contracts for Gross Breach of Work Duties is examined.

Įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, atsirado daug naujų darbo teisės normų, tarp jų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šiame darbe nagrinėjamas darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo veikla ir darbo funkcijomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Analizuojama darbo drausmės pažeidimo ir sunkiausio iš jų – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata, atskleidžiami jų skirtumai ir vertinimo kriterijai, pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika, esama darbo teisės doktrina. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus palyginant jas su kitų užsienio valstybių panašiomis darbo teisės normomis. Bandoma atskleisti esančias šių darbo teisės normų taikymo problemas, parodyti šios temos aktualumą, ir ateities perspektyvas. Šiame darbe pabrėžiama, kad nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai teisės doktrinoje ir praktikoje nėra pakankamai išanalizuoti, teisminė praktika yra negausi. Todėl yra reali galimybė darbdaviui suklysti taikant šias darbo teisės normas, nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo darbu buvo siekiama bent iš dalies užpildyti šią spragą, plačiau ir išsamiau aiškinant darbo sutarčių nutraukimą už nagrinėjamus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimus. / After the new Labour Code of the Republic of Lithuania came into effect, many new labour norms have originated including the ones regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline. This paper analyses the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline, which are incompatible with the activities and labour functions of the employee (Article 235 paragraph 2 clauses 3 and 4 of the Labour Code of the Republic of Lithuania). The paper reveals the conception of the breach of labour discipline, inter alia the gross breach of labour discipline as the most severe of a kind, their differences and assessment criteria as well as presents the practice of the Lithuanian Supreme Court and other courts, the doctrine of labour law. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline are also analysed while comparing them to the similar norms of labour law in foreign countries. It is sought to disclose the problems of application of such labour norms, to show the relevance of this theme and the future perspectives. This paper emphasizes that the considered grounds for termination of labour agreements are not enough analysed in legal doctrine and practice, the court practice in this field is not extensive. Therefore, there is a real possibility that the employer could commit a mistake in applying these labour... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami darbo pareigų pažeidimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus konstitucines teises ir laisves ar nustatytą valdymą tvarką. Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbdaviui yra suteikta pasirinkimo teisė be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvokos ir tokių pažeidimų sąrašo apibrėžimas – tai Lietuvos Respublikos darbo kodekso atnešta naujovė į Lietuvos Respublikos darbo teisę. Nepaisant fakto, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas galioja ir yra taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje jau daugiau kaip ketveri metai, šiame magistro darbe nagrinėjami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės ar nustatyta valdymo tvarka, vis dar nėra pakankamai ištirti ir jų praktinis taikymas nėra aiškus. Reikia pastebėti, kad gilinantis į šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, analizuojami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai. Kadangi Lietuvos Respublikoje teismų praktika nagrinėjamų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atžvilgiu nėra susiformavusi, todėl magistro darbe pateikiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai, į kurio pateiktus teisės išaiškinimus turi atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos teismai aiškindami ir taikydami teisę. Šiame magistro darbe detaliai analizuojami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s graduation paper the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, is analyzed. The Labor Code of the Republic of Lithuania gives the employee the right of choice to terminate the employment agreement without giving any notice to the employee for gross breach of his labor duties once. The notion of gross violation of the labor duties and definition of the list of such violation is the novelty, brought by the Labor Code of the Republic of Lithuania into the Labor Law of the Republic of Lithuania. Despite of the fact that the Labor Code of the Republic of Lithuania is valid and applied all over the territory of the Republic of Lithuania for more than four years, the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, analyzed in this master’s graduation paper, are not sufficiently explored yet and their practical application is not clear. It is noticeable, that going deep into the gross violation of the labor duties, the legal acts not only of the Republic of Lithuania, but also the international and the legal acts of European Union are analyzed. As the court practice of analysis of gross breach of labor duties in the Republic of Lithuania is not developed, in this master’s graduation paper the decisions of European Court of Justice the explanations of which should be considered by the courts of the Republic of... [to full text]

Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas apibrėžiamas kaip teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams teisiniams santykiams. Vien tik elgesio taisyklių (darbo teisių ir pareigų) darbo teisinių santykių subjektams nustatymas teisės normų pagalba, tai dar nereiškia teisės normos įgyvendinimo. Teisės norma pradeda veikti atsiradus juridiniam faktui, kitaip tariant, teisės norma įgyvendinama, kai tik atsiranda joje numatytų situacijų ir aplinkybių. Taigi darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas pasiekiamas šiomis darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo stadijomis: visų pirma turi būti sukuriamos pačios darbo teises ir pareigas formuluojančios teisės normos, antra, turi atsirasti juridinis faktas, o fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą ir taip prieinama prie teisinio santykio, esančio teisės normos įgyvendinimo rezultatu. Tam, kad darbo teisės ir pareigos būtų ne deklaratyvios, bet ir realiai įgyvendinamos, būtina garantuoti darbo subjektams galimybę pasinaudoti teisėtais darbo teisių gynimo būdais, iš kurių svarbiausi yra darbo teisių savigyna ir darbo teisių gynimas, pasinaudojant kompetentingomis valstybės ar nevalstybinėmis institucijomis. Tiesiogiai įgyvendinant teisės normą, praktikoje susiduriama su įvairiomis problemomis: nereti atvejai, kai teisės normos yra suprantamos skirtingai ir subjektyviai, tokiai pačiai situacijai yra nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, o dėl gyvenimo ir socialinės elgsenos, kuriai norima daryti įtaką, kaitos... [toliau žr. visą tekstą] / Implementation of labour rights and duties is defined as implementation of legal rules under actual legal relationship. Establishing the code of conduct (labour rights and duties) for the entities engaged in labour legal relationship with the help of legal rules alone does not mean implementation of legal rule. Legal rule starts functioning after the appearance of legal fact, in other words, legal rule is implemented as soon as the foreseen situations and circumstances appear therein. Thus, implementation of labour rights and duties is achieved through the following stages of implementation of labour rights and duties: firstly, the very legal rules formulating labour rights and duties should be established; secondly, legal fact should emerge, and natural as well as legal entities should have labour legal capacity, and in this way it comes to legal relationship existing as the result of legal rule implementation. In order labour rights and duties were not only declarative, but also really implemented, it is necessary to guarantee the possibility for labour entities to make use of legal methods for protection of labour rights, where the most important are self-protection of labour rights and protection of labour rights by using competent public or independent institutions. In direct implementation of legal rule various problems are faced in practice: quite often cases are when legal rules are understood differently and subjectively, different legal regulation is established for... [to full text]

Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu. Naudojant terminą tėvai ir vaikai šiame veikale yra svarbus vaidmuo tenka jų šeimyniniam ryšiui. Vaikais magistro darbo kontekste yra pripažįstami nepilnamečiai vaikai - fiziniai asmenys, nesulaukę 18 metų. Tėvais laikomi tiek biologiniai, tiek ir socialiniai tėvai. Tėvų teisės tvarkyti jų vaikams priklausantį turtą yra uzufrukto teisės su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.185-3.191 straipsniuose numatytomis išimtimis. Negalima nepilnamečio vaiko turto tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti specifinėmis uzufrukto teisėmis tvarkomo turto savo nuosavybėn ar teisių į jį taip pat nepilnamečio vaiko tėvams uždrausta sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu Tėvai privalo tvarkyti savo vaikų turtą tik paisydami vaiko interesų. Tėvai turi teisę ir pareigą naudoti vaiko turto duodamas pajamas ir vaisius šeimos reikmėms, tačiau privalo atsižvelgti pirmiausiai į vaikų interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad uzufruktas yra taikomas ne visam nepilnamečio vaiko turtui. Stambesni sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, turi būti tėvų sudaromi tik gavus išankstinį teismo leidimą. Uzufrukto teisėmis turtas turi būti tvarkomas bendru nepilnamečio vaiko tėvų sutikimu. Ši specifinė uzufrukto teisė taip pat gali būti įgyvendinama ir vieno iš tėvų. Turto tvarkymo ir uzufrukto teisė baigiasi įvairiais pagrindais – bagtinis jų sąrašas Lietuvos įstatymuose nėra... [toliau žr. visą tekstą] / This work talks about the question of parental rights and responsibilities associated with their child's property. Using the time parents and children in his work is an important role in their family relationship. Children in the context of the master's work is recognized as minors - persons under 18 years of age. In this magistra paper parents are kept both biological and social, and parents. Rights of parents to manage their children's belonging to manage the assets of the usufruct of the Republic of Lithuania Civil Code Articles 3.185 to 3.191 an exception. The minor's estate can not be directly or indirectly acquire usufruct rights to specific assets managed their ownership or rights to it as well as the minor child's parents refused a claim assignment agreement under which the parents must keep their children within their property only to the child's interests. Parents have the right and obligation to use the assets given to the child's income and family consumption of fruit, but they must first take in account the interests of the children. Attention is drawn to the fact that the usufruct is not applicable to all of the minor child's estate. Major transactions involving assets of a minor child, the parents must be made in prior judicial authorization. Usufruct rights in the assets to be managed by mutual consent of the minor child's parents. This specific right of usufruct can also be implemented, and one of the parents. The ssset management and the usufruct right comes... [to full text]

Daktaro disertacija parengta tėvų atsakomybės vaikams tematika. Jurisdikcijos taisyklės, bendrosios nuostatos ir jų taikymas bylose dėl tėvų pareigų vaikams pagal Reglamentą Briuselis IIa yra pagrindinės problemos, patenkančios į empirinio tyrimo sritį. Disertacijoje pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analizė, o taip pat Lietuvos Respublikos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų praktikos analizė. Disertacinio tyrimo objektas apima jurisdikcijos taisykles ir bendrąsias procesines nuostatas reglamentuojančią tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų sistemą bylų dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, kurios turi Europos Sąjungos elementą, nagrinėjimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Reglamento nuostatas, reglamentuojančias jurisdikcijos taisykles ginčams, kylantiems dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, spręsti, atskleisti jų autentiško aiškinimo problematiką, taip pat atlikti išsamią bendrųjų procesinių nuostatų tokiose kategorijose bylų analizę bei empiriškai nustatyti, ar Reglamento nuostatos yra pakankamos ir veikia efektyviai, o taip pat, ar Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas bei tiesioginio Europos Sąjungos teisės taikymo praktika, nagrinėjant šeimos bylas dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Pabaigoje pateikiami Reglamento bei nacionalinio teisinio reguliavimo tobulinimo pasiūlymai. / Doctoral dissertation is devoted to the theme of parental responsibility. Rules of jurisdiction, common provisions and the application of them in parental responsibility cases under the Regulation Brussels IIa are main issues that fall within the scope of empirical research. The thesis produces a comprehensive analysis of the case law of the Court of Justice of the European Union as well as the judicial practice of the national courts of the Republic of Lithuania and some other European countries. The object of the research encompasses the system of international and European instruments that regulate the rules of jurisdiction and common provisions for hearing parental responsibility cases that have European element. The goal of the research is to analyse the provisions of the Regulation, regulating the rules of jurisdiction for disputes arising in parental responsibility matters, also to reveal the problems of interpretation of these provisions and to fulfil a comprehensive analysis of common provisions that are applied in the above mentioned cases. Then to identify empirically if the provisions of the Regulation are sufficient and work effectively, and the national legislation, implementing the Regulation, and direct application of the Regulation is compatible with the aims of the European Union and the practice of the Court of Justice of the European Union. Finally, the proposals for the refinement of the Regulation text and national legislation are given.

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas fizinių asmenų teisinis subjektiškumas ES. Temos pasirinkimą lėmė tai, kad Lietuvai tapus ES nare jos piliečiai įgijo daug reikšmingų teisių, kurios aktualios kiekvienam eiliniam žmogui. Šio darbo tikslas – pagrįsti, kad fiziniai asmenys yra Europos Sąjungos teisės subjektai, ir išanalizuoti iš jų subjektiškumo kylančias teises. Darbe aptarta ir pareigų egzistavimo problema. Kad būtų lengviau aptarti fizinių asmenų teises, jos susisteminamos į tam tikras teisių grupes. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje kalbama apie fizinių asmenų subjektiškumą ES. Joje pateikiama ES subjekto sąvoka. Antroje darbo dalyje aptariamos fizinių asmenų svarbiausios teisės bei garantijos ES. Nagrinėjamos svarbios piliečių ekonominės ir politinės teisės, kurios garantuojamos tik ES piliečiams, taip pat socialinės teisės. Trečioje dalyje aptariama šių teisių gynyba ir jos būdai. / The subject matter of the master’s work is the capability of natural persons in the EU. Such object of this work was chosen because Lithuania became a member of the EU and it citizens achieved many important rights as EU citizens. These rights are relevant for everyone. The object of this work is to validate, that natural persons are the subjects of the EU law and to analyze the main rights which they have. Furthermore, it will be analyzed the problem of the natural persons duties in the EU. The rights or natural persons are systematized in some groups: economic, social and political rights. The work consists of three essential parts. The first one is dedicated to the definition and the main elements of capacity of natural persons. In the second part there are discussed about the main rights and guaranties in the EU. In the third part is examined judicial protection of these rights.