Magistro darbo objektas – pasitikėjimas organizacija. Darbo tikslas - atskleisti pasitikėjimo pozicijas organizacijos santykiuose su klientais, apibrėžti pasitikėjimo vertę organizacijai ir jo siekimo būdus. Šiame darbe siekiama atsakyti į klausimus, kas yra pasitikėjimas, kodėl jis svarbus organizacijos ryšiuose su klientais ir kaip jį įgyti. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti pasitikėjimo sampratą; pateikti pasitikėjimo suvokimą organizacijos komunikacijoje su suinteresuotomis grupėmis; argumentuoti, kodėl pasitikėjimas ir rūpinimasis santykiais su klientais yra itin svarbūs sėkmingai organizacijos veiklai; išskirti, kaip palaipsniui organizacija gali įgyti klientų pasitikėjimą; pateikti pasitikėjimą organizacija ryšiuose su klientais lemiančius veiksnius bei apibendrinti juos sukuriant naują teorinį modelį; patikrinti sukurto teorinio modelio veikimą praktikoje ir rekomenduoti, į ką organizacijos turėtų atkreipti didžiausią dėmesį siekdamos stiprinti klientų pasitikėjimą jomis. Iškelto tikslo buvo siekiama naudojantis informacijos šaltinių kiekybinės ir kokybinės analizės metodais. Išskirti klientų pasitikėjimą organizacija lemiantys veiksniai ir jų pasirinktas grupavimo metodas buvo vertinamas tiriant du sektorius bankus ir mobiliojo ryšio operatorius. Respondentai apklausti kiekybiniu anketavimo metodu, duomenys analizuoti SPSS programa. Teorijos sintezė parodė, kad pasitikėjimui šiandien skiriamas gerokai didesnis dėmesys nei prieš pusšimtį metų. Pasitikėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Trust started as many years ago as the first relationship between human beings was established. But only at the end of XX century it became of high interest for both psychologists and marketing specialists. They noticed that trust from consumers ensures stability and prosperity of the organization. Also, the more the markets develop, the more influential trust becomes. Due to the increased trust importance the need to determine factors influencing trust has sharply increased. As a result of that theorists have developed various models, which explain trust and its effects for an organization. The main aims of this work is to explain the concept and importance of trust for business organizations, in addition, to determine how organizations may gain consumers’ trust over time and what are the main factors influencing customers’ trust in nowadays society. The work is divided into two parts. First, theoretical part analyses the current concept of trust and relationship with mass media as well as presents the main benefits of developing communication level between organization and its customers. Also the main frameworks for classifying trust factors are presented and summed up by creating a new, applicable to any organization, trust model, determines the significance of trust factors for overall organization trust. The main three factors (with many sub-levels) influencing organization trust were derived: (1) the quality of organization, (2) the level of client services and (3)... [to full text]

Spartėjant globalizacijos procesams, formuojasi atviros rinkos ir jose stiprėja konkurencija. Pasitikėjimas organizacija ir geras organizacijos įvaizdis tampa vienas esminių veiksnių, padedančių konkuruoti rinkoje. Sėkmingas organizacijos tikslų siekimas priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją. Visuomenės nuomonei formuoti pasitelkiama tikslingai nukreipta veikla, vadinama ryšiais su visuomene. Pagrindinės sąvokos, apibūdinančios ryšius su visuomene, yra patikimumas, pasitikėjimas, komunikacija bei abipusio supratimo siekimas. Ryšiai su visuomene yra vienas iš būdų, kuriais visuomenė prisitaiko prie pokyčių ir juos priima, suderina skirtingus ir konfliktuojančius požiūrius, vertybes, idėjas, institucijas ir individus. Ryšių su visuomene technologijos bei organizacijų įvaizdžio formavimo metodai aprašyti marketingo, komunikacijos ir kitų specialistų, tačiau praktinis jų pritaikymas analizuotas mažai. Taigi atsižvelgiant į problemos aktualumą, šiame darbe bus nagrinėjamos teorinės ryšių su visuomene veiklos priemonės bei analizuojamas jų praktinis taikymas pelno ir nepelno organizacijose. / Facing the rapidity of globalization processes, open markets form and competition increases. The trust of an organization and good image of an organization becomes one of the main factors, which helps to compete in the market. Successful pursuit of the aims of an organization depends on the public opinion. In order to form the opinion of the public, purposefully targeted activities are invoked named as the public relations. The main concepts, defining the public relations are credibility, trust, communication and endeavour for mutual understanding. The public relations is one of the means by which the society adapts to the changes and accepts them, coordinates different and feuding approaches, values, ideas and individuals. The technologies of the public relations and methods of image formation of an organization are described by the professionals of marketing, communications and other areas; however, their practical application is little analyzed. Therefore, considering the relevance of the question, theoretical means of the public relations activities shall be examined, and their application in profit and non-profit organizations shall be analyzed.

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]