Šio darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo poreikio santykį ir sąsajas su kitataučių destigmatizacijos problemomis visuomenės transformacijos kontekste. Tyrimų instrumentai – trys autorės sukurti klausimynai ir du lauko tyrimo protokolai. Darbe tiriami tarpkultūrinės kompetencijos Lietuvoje šių laikų ypatumai ir esminės jos ugdymo prielaidos. Tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas - kitataučių destigmatizacijos programa yra žmogaus asmenybės bei visuomenės požiūrio į kitataučius transformacijos mechanizmas. Tyrimai patvirtina autorės suformuluotas mokslinio tyrimo hipotezes, kad Lietuvos gyventojų tarpkultūrinės kompetencijos lygis yra vidutinis, kad rasinė bei etninė destigmatizacija susijusi su tarpkultūrinės kompetencijos ugdymu, kad efektyviausias ugdymo metodas, sprendžiant kitataučių destigmatizacijos problemą, yra patirtinis mokymas(-sis). / The arm of this work is to determine and evaluate the relations and connections of the need of foresting of intercultural competence with foreign– born destigmatization problems in public transformation contecst. Investigation instruments – three author`s created questionares and two field investigation proceedings. This paper analyses the modern peculiarities and educational assumptions of ethnical tolerance in Lithuania. The development of intercultural competence is the foreign-born destigmatization program, the mechanism of transformation of the human personality and the attitude of society to the foreign-born. Investigations approve the author`s formulated scientific research hypotheses, that intercultural competence level of the citizens of Lithuania is medium, that racist and ethnic destigmatization is related with the foresting of intercultural competence, that the most effective foresting method, solving foreign – born destigmatization, is experiential learning.