Mindaugas Survila Pievų tvarkymo įtaka paukščių pasiskirstymui ir gausumui Rusnės saloje Santrauka Rusnės salos pievos pasižymi dideliu derlingumu. Prieš 15 metų šiose pievose buvo nuimami net trys derliai per metus. Tačiau sužlugus sovietinei kolūkių sistemai dėl ekonominių bei socialinių priežasčių buvo nustota šienauti. Pievose padaugėjo maisto medžiagų, susidarė sąlygos, tinkamos nitrofilinių augalų augimui, todėl jos greitai apaugo aukštaūgėmis žolėmis ir krūmais. Pakitusios pievų bendrijos tapo nebetinkamos perėti atvirus plotus preferuojančioms tilvikinių paukščių rūšims. Nuo 1993 iki 2000 metų minėtose vietose tilvikiniai paukščiai buvo beveik išnykę, nes teritoriją dengė daugiau kaip 2 m aukščio žoliniai augalai ir krūmai. Tyrimai buvo atliekami dviejuose taškuose: jau nuo 2000 - ųjų metų šienaujamose 73,1 ha ploto pievose (toliau, A barelis). Parinktas abiotinėmis sąlygomis labai panašus kontrolinis barelis (46,6 ha ploto) į rytus nutolęs 3,2 km. Jame nebuvo vykdoma ūkinė veikla daugiau nei 16 metų. Darbe apibendrinant penkerių metų duomenis buvo tiriama paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir dominavimas. Buvo lyginama: A) visų tiriamojo barelio perinčių paukščių skaitinių verčių kitimas laiko bėgyje A barelyje, kur buvo naudojama gamtotvarkos priemonės (šienavimas); B) visų tiriamojo barelio perinčių paukščių skaitinių verčių kitimas laiko bėgyje B barelyje (kontroliniame), kur nebuvo naudojama gamtotvarkos priemonės (šienavimas); C) Tarpusavyje lyginami A ir B... [toliau žr. visą tekstą] / Mindaugas Survila Influence of meadows management to birds distribution and abundance in Rusnė Island Summary Meadows of Rusnė Island are very fertile. 15 years ago these meadows were hayed three times per year. After collapse of kolkhoz system and because of economical and social reasons it was ceased to hay in these meadows. The content of nutrients in meadows soils has increased, and conditions for nitrophilous plants has formed, so meadows has overgrown by high grasses and bushes. Transformed communities of meadows are not suitable for breeding of shorebirds that prefer open land. Shorebirds were almost extinct at 1993-2000 years because territory was covered by weeds and scrubs of 2 m height. Investigations were made in two points. First point (plots A) was a area of 73.1 ha that is hayed since 2000 year. The second point (plots B) was control area of 46.6 ha that is 3.2 km farther to east and has very similar abiotic conditions. This area is abandoned for 12 years now. Bird abundance, domination, diversity, species distribution were researched for 5 years (2002-2006). The tasks of research were: a)To measure change of absolute numbers of birds that nest in plots A (managed area), b) To measure change of absolute numbers of birds that nest in plots B (abandoned area), c) To compare results of observations in plots A and B. There were found these numbers of nesting shorebirds in area A (hayed area) at third year of haying: 5 pairs of Aquatic Warbler (Acrocephalus... [to full text]

In 2001-2004 investigation was made in Rūdiškės forest, which is a part of Trakai Forest Enterprise, Rūdiškės Forestry. 74 bird species were recorded. They belong to 11 orders. Number of local populations, community structure and their dynamics were investigated in breeding, late summer, autumn migration, wintering and spring migration seasons. The local breeding bird community consists of 62 species. Chaffinch (Fringilla coelebs L.) is an absolute dominate. Chiffchaff (Phylloscopus collybita (Vieill.)), Great Tit (Parus major L.) and Tree Pipit (Anthus trivialis (L.)) are dominants. The lowest number of species of the Rūdiškės forest bird community is characteristic for autumn and winter seasons (31 and 24 species respectively). Fluctuations of numbers of the local populations in the some seasons were statistically not significant in 2001-2004. As an exception, population density of Long-tailed Tit (Aegithalos caudatus (L.)) differed considerably in autumn migration season of the 2001-2003. Variation of numbers of the local population of Great Tit (Parus major L.), Chaffinch (Fringilla coelebs L.) and Eurasian (Treecreeper Certhia familiaris L.) was rather high in spring season as well. Most important factors responsible for habitat selection of Mistle Thrush (Turdus viscivorus L.), Stock Dove (Columba oenas L.), Wood Lark (Lullula arborea L.), Common Redstart (Phoenicurus phoenicurus L.), European Nightjar (Caprimulus europaeus (L.)) and Tengmalm’s Owl (Aegolius funereus... [to full text]

Žiemojantys vandens paukščiai Lietuvos pajūryje 2006, 2007 ir 2008 m. žiemojimo laikotarpiu tirti naudojant standartinę apskaitų nuo kranto metodiką. Gausiausiai stebėtos rūšys buvo: nuodėgulė, ledinė antis, didysis dančiasnapis, ausuotasis kragas, klykuolė, sibirinė gaga. Darbe yra pateikiama 2006, 2007 ir 2008 metų žiemos stebėjimo sezonų duomenų analizė, kurioje yra nagrinėjama vandens paukščių rūšinė sudėtis tiek 2006, 2007 ir 2008 metais atskirai, bei tarp atskirų teritorijų skirtingais metais. Palangos priekrantė 2006, 2007 ir 2008 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi didžiųjų dančiasnapių, ausuotųjų kragų, klykuolių, ledinių ančių ir sibirinių gagų susitelkimo vieta. Priekrantė ties Kuršių nerija 2006–2007 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi žiemojančioms nuodėgulėms, ledinėms antims ir ausuotiesiems kragams. Taip pat nagrinėjau žiemojančių vandens paukščių pasiskirstymą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ties Palanga, bei ties Kuršių nerija tais pačiais, bei skirtinagais tyrimų sezonais. Ledinių ančių pagrindinės sankaupos stebėtos ties Giruliais ir mažesnė dalis iki Palangos tilto, nuodėgulių - ties Juodkrante ir Smiltyne. Klykuolių didesnės sankaupos stebėtos tarp Karklės ir Palangos tilto. Ausuotųjų kragų pasiskirstymas priekrantėje sąlyginai tolygus tiek ties Kuršių nerija, tiek ties Palanga. / Wintering wterbirds in Lithuanian costal waters were investigated in 2006–2007–2008 standart land-based surveys were used. Abuot 11900 in 2006, 6600 in 2007 and 4192 in 2008 waterbirds were cuonted. 20 species were recorded wintering in Lithuanian inshore waters of the Baltic sea. Velvet Scoter, Long-tailed Duck, Goosander, Great Crested Grebe, Goldeneye, Steller‘s Eider were the most numeruos species. Analysis of the wintering waterbird species composition in diferent years in the same study site and in different years in the same site in 2006–2007–2008 wintering seasons is presented. The coastal waters off the Palanga were important for wintering Long-tailed Ducks, Goosanders, Great Crested Grebes, Goldeneyes, Steller‘s Eiders in 2006–2007–2008 seasons. The coastal waters off the Curonian Spit were important for wintering Velvet Scoters, Long-tailed Ducks, Great Crested Grebes. Distribution of wintering waterbirds in the Lithuanian inshore waters in 2006–2007–2008 wintering seasons was also analysed. The greatest concentrations of Long-tailed Ducks were observed near the Giruliai and smaller numbers – all the way to Palanga bridge in the north, Velvet Scoters – between Juodkrante and Smiltyne. The greatest concentrations of Goldeneyes were observed between Karkle and the Palanga bridge. Great Crested Grebes were rather evenly distributed along the coastal waters both off the Palanga and the Curonian Spit coasts.

Dans une ville de Vilnius, la structure et la division des populations d’oiseaux hivernants étaient faites des recherches en 2003 – 2005. Ainsi que dans les étangs des régions de Neris, Vilnelė et de Žvėrynas. Pendant la période des recherches les neuf espèces d’oiseaux migrateurs étaient aperçues: le canard colvert, le harle bièvre, la mouette rieuse, la poule d’eau, le fuligule milouin, le garrot à œil d’or, le grèbe huppé, le foulque macroule, le cygne muet. Pendant des recherches de différents saison dans toutes les gisements d’eau de Vilnius on rencontre le plus souvent le canard colvert et le harle bièvre. La mouette rieuse était trouvée aussi dans toutes les gisements d’eau, mais l’abondance de la mouette rieuse s’accroîssait seulement pendant la période de la migration d’été. Le plus grandes agglomérations des canards colverts on trouve dans les étangs de Žvėrynas, Vilnelė et à coté de la région d’Antakalnis. Dans ces endroits les canards sont nouris toujours. Des endroits pour hiverner le plus importants pour le harle bièvre sont dans une rivière Neris à coté d’un parc Vingis, à Vilnelė et à Neris à coté de la région d’Antakalnis. Pour appréciér l’abondance des oiseaux en 2003 – 2004 et en 2004 – 2005 pendant des saisons d’hiver l’abondance de la population a changé seulement du harle bièvre: en 2004 – 2005 en hiver la population de cette espèce d’oiseaux était plus petite que en hiver dernièr.

Magistro darbe tiriama miško aplinkos sąlygų ir klimato kaitos įtaka inkiluose perintiems žvirbliniams paukščiams. Darbo objektas – inkiluose perintys žvirbliniai paukščiai. Darbo tikslas – ištirti žvirblinių paukščių veisimosi dėsningumus Kazlų Rūdos miškų masyve ir įvertinti klimato kaitos poveikį. Darbo metodai – sistemingai iškeltų inkilų stebėjimas, loginė literatūros analizė, statistinė duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos miškuose, įvertintas miško aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikis didžiosios zylės Parus major L. ir margasparnės musinukės Ficedula hypoleuca Pall. veisimuisi ir gauti tokie rezultatai: didžiosios zylės pirmojo kiaušinio padėjimo laiką tiesiogiai įtakoja vidutinė paros temperatūra, tačiau reakcija yra uždelsta 4 dienomis; didžiosios zylės antrojoje vadoje arčiau miško aikštės, kirtavietės ar jaunuolyno krašto deda didesnes dėtis; šiltėjančio klimato pasėkoje didžiosios zylės pradeda veistis vidutiniškai 5 dienomis anksčiau lyginant su A. Aleknonio pateiktais duomenimis (1958-1982); dėl ankstesnio didžiųjų zylių veisimosi pirmojoje vadoje, taip pat dėl pailgėjusio periodo su aukštesnėmis temperatūromis antra vada pradedama dėti anksčiau ir būna gausesnė. / This study is analyzing Forest environment conditions and changes in climate influence on breeding passerine birds hatched in nest boxes. The Object – Passerine birds breeding in nest boxes. The aim of this paper is to investigate regularities of breeding passerine birds in Kazlų Rūda forest and to estimate possible impact of climate change. Methods – observation of systematically placed nest boxes, logical literature analysis, statistical analysis of data. Results. Study was carried on Training State Forest Enterprise of Kazlų Rūda, Forestry of Jūrė. Impact of forest environment and changes in climate on breeding of Great Tit (Parus major) and Pied Fly Catcher (Ficedula hypoleuca) were estimated. Following results were found: time of first laying egg is directly influenced by mean temperature of the day, but reaction time is delayed for 4 days; in the second broad that are closer to the forest openings, forest cuttings or brush stage forest edge Great Tits are laying more eggs; thought the warming of the climate Great Tits starts to breed 5 days earlier comparing to data by A. Aleknonis (1958-1982); regarding earlier breeding of Great Tits in first broad, either prolonged period with higher temperatures second broad is relatively larger and initiated to lay earlier.

Paukščių gripas yra virusinė infekcija, kuri lengvai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, šia liga serga laukiniai ir naminiai paukščiai. Patys pavojingiausi ir patogeniškiausi yra paukščių gripo H5 ir H7 viruso potipiai. Didžiausią susirūpinimą ir nerimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas, kuris priklauso Influenzavirus A viruso atmainai. Svarbiausias antigenas, kuris sukelia apsauginių antikūnų produkciją, o taip pat svarbus viruso prisijungimui prie ląstelių pirmosiose infekcijos stadijose, yra viriono apvalkalo glikoproteinas - hemagliutininas. Pagal hemagliutinino antigenines savybes virusas skirstomas į 16 potipių (H1-H16). Žmonės serga H1, H2 ir H3 potipiais, tačiau visada išlieka galimybė, kad įvykus geno mutacijoms, poslinkiams ar pasikeitus genetinei informacijai pavojingi taps ir likę potipiai. Todėl yra būtina stebėti, kokie A tipo gripo viruso potipiai vyrauja. Darbe yra apžvelgta didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) bendra charakteristika, literatūriniai duomenys apie paukščių gripo virusą, aprašytas polimerazinės grandininės reakcijos metodas, tikro laiko ir atvirkštinės transkripcijos polimerazinės grandininės reakcijos eiga. Skyriuje „Medžiagos ir metodai“ aprašyta, kokia medžiaga buvo naudota tyrimuose, aprašytas RNR išskyrimas ir gryninimas, naudojami rinkiniai. Aprašyta paukščių gripo A viruso H5 ir H7 potipių nustatymas vieno žingsnio realaus laiko atvirkštinės transkripcijos PGR būdu. Iš viso 949 vandens paukščių mėginiai buvo surinkti Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Avian influenza is a viral infection that is easily spread through a dangerous contagious disease of birds that disease sick in wild and domestic birds. The most dangerous and pathogenicity are avian influenza H5 and H7 virus subtypes. The biggest concern and disturbing of the H5N1 avian influenza virus, which belongs to Influenza A Virus species. The aim was to analyze the mallards which was infected by avian influenza virus in Lithuania At work is reviewed mallards (Anas platyrhynchos) general characteristics, the literature results of the avian influenza virus, described polymerase chain reaction method and real time reverse transcriptase polymerase chain reaction process. In chapter „Materials and Methods” describes what material was used in the research described in RNA isolation and purification for use in kits. Described by avian influenza A virus of the H5 and H7 subtypes of setting a one-step real-time reverse transcription PCR. 319 influenza A virus samples from which 22 samples were positive for influenza A virus. Also during the year 2007 to get 630 influenza A virus samples from 43 of the positive samples. After the 2007 and 2011 data analysis reveals that the majority of the positive influenza A samples of migratory birds have been obtained during the cold season. Haemagglutinin subtypes used successfully to identify by the Blast search GenBank database. Avian influenza viruses positive samples were identified exclusively from mallards, hunted in various... [to full text]