Due to the use of refined ultimate state theories as well as high strength concrete and reinforcement, resulting in longer spans and smaller depths, the serviceability criteria often limits application of modern reinforced concrete (RC) superstructures. In structural analysis, civil engineers can choose between traditional design code methods and numerical techniques. In order to choose a particular calculation method, engineers should be aware of accuracy of differ-ent techniques. Adequate modelling of RC cracking and, particularly, post-cracking behaviour, as one of the major sources of nonlinearity, is the most im-portant and difficult task of deformational analysis. In smeared crack approach dealing with average cracking and strains, post-cracking effects can be modelled by a stress-strain tension-stiffening relationship. Most known tension-stiffening relationships have been derived from test data of shrunk tension or shear mem-bers. Subsequently, these constitutive laws were applied for modelling of bend-ing elements which behaviour differs from test members. Furthermore, such re-lationships were coupled with shrinkage effect. Therefore, present research aims at developing a technique for deriving a free-of-shrinkage tension-stiffening re-lationship using test data of shrunk bending RC members. The main objective of this PhD dissertation is to investigate shrinkage influence on deformations and tension-stiffening of RC members subjected to short-term loading. Present... [to full text] / Pastaraisiais metais vis plačiau taikant stiprųjį betoną bei armatūrą, konst-rukcijų perdengiamos angos didėja, o skerspjūviai mažėja. Todėl projektuojant standumo (įlinkių) sąlyga vis dažniau tampa lemiamu veiksniu. Inžinieriai gelž-betoninių konstrukcijų apskaičiavimams gali taikyti empirinius normų arba skai-tinius metodus. Vieno ar kito skaičiavimo metodo parinkimas turi būti pagrįstas statistiniais tikslumo analizės rezultatais. Yra žinoma, kad adekvatus gelžbetoninio elemento pleišėjimo (ypač plyšių vystymosi stadijos) modeliavimas yra vienas sudėtingiausių netiesinės mechani-kos uždavinių. Toks uždavinys gali būti išspręstas taikant vidutinių plyšių kon-cepciją, kai pleišėjimo proceso modeliavimui naudojama tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagrama. Dauguma tokių diagramų gautos, naudojant tempimo arba šlyties bandymo rezultatus. Pabrėžtina, kad šių diagra-mų taikymas lenkiamųjų gelžbetoninių elementų modeliavime duoda nemažas paklaidas. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad gelžbetoniniuose bandiniuose, iki juos apkraunant trumpalaike apkrova, vyksta betono susitraukimas. Šiame darbe buvo siekiama sukurti metodą, leidžiantį pagal eksperimentinius lenkiamųjų gelžbetoninių elementų duomenis gauti tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagramas, įvertinant betono susitraukimo įtaką. Pagrindinis diser-tacijos tikslas yra įvertinti ikieksploatacinių betono susitraukimo ir valkšnumo poveikį gelžbetoninių elementų, apkrautų trumpalaike apkrova... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais metais vis plačiau taikant stiprųjį betoną bei armatūrą, konst-rukcijų perdengiamos angos didėja, o skerspjūviai mažėja. Todėl projektuojant standumo (įlinkių) sąlyga vis dažniau tampa lemiamu veiksniu. Inžinieriai gelž-betoninių konstrukcijų apskaičiavimams gali taikyti empirinius normų arba skai-tinius metodus. Vieno ar kito skaičiavimo metodo parinkimas turi būti pagrįstas statistiniais tikslumo analizės rezultatais. Yra žinoma, kad adekvatus gelžbetoninio elemento pleišėjimo (ypač plyšių vystymosi stadijos) modeliavimas yra vienas sudėtingiausių netiesinės mechani-kos uždavinių. Toks uždavinys gali būti išspręstas taikant vidutinių plyšių kon-cepciją, kai pleišėjimo proceso modeliavimui naudojama tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagrama. Dauguma tokių diagramų gautos, naudojant tempimo arba šlyties bandymo rezultatus. Pabrėžtina, kad šių diagra-mų taikymas lenkiamųjų gelžbetoninių elementų modeliavime duoda nemažas paklaidas. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad gelžbetoniniuose bandiniuose, iki juos apkraunant trumpalaike apkrova, vyksta betono susitraukimas. Šiame darbe buvo siekiama sukurti metodą, leidžiantį pagal eksperimentinius lenkiamųjų gelžbetoninių elementų duomenis gauti tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagramas, įvertinant betono susitraukimo įtaką. Pagrindinis diser-tacijos tikslas yra įvertinti ikieksploatacinių betono susitraukimo ir valkšnumo poveikį gelžbetoninių elementų, apkrautų trumpalaike apkrova... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the use of refined ultimate state theories as well as high strength concrete and reinforcement, resulting in longer spans and smaller depths, the serviceability criteria often limits application of modern reinforced concrete (RC) superstructures. In structural analysis, civil engineers can choose between traditional design code methods and numerical techniques. In order to choose a particular calculation method, engineers should be aware of accuracy of differ-ent techniques. Adequate modelling of RC cracking and, particularly, post-cracking behaviour, as one of the major sources of nonlinearity, is the most im-portant and difficult task of deformational analysis. In smeared crack approach dealing with average cracking and strains, post-cracking effects can be modelled by a stress-strain tension-stiffening relationship. Most known tension-stiffening relationships have been derived from test data of shrunk tension or shear mem-bers. Subsequently, these constitutive laws were applied for modelling of bend-ing elements which behaviour differs from test members. Furthermore, such re-lationships were coupled with shrinkage effect. Therefore, present research aims at developing a technique for deriving a free-of-shrinkage tension-stiffening re-lationship using test data of shrunk bending RC members. The main objective of this PhD dissertation is to investigate shrinkage influence on deformations and tension-stiffening of RC members subjected to short-term loading. Present... [to full text]

Dėl sąveikos su armatūros strypais iš esmės pakinta tempiamojo betono fizikinis įtempių ir deformacijų būvis, todėl taikyti vientiso tempiamojo betono įtempių ir deformacijų diagramas negalima. Armuotojo betono atveju šios diagramos yra pakeičiamos vadinamosiomis tempiamojo sustandėjimo įtempių ir deformacijų diagramomis, tačiau iki šiol nėra priimta bendro metodo, kaip jas reikėtų apskaičiuoti. Baigiamojo magistro darbo tikslas – pasiūlyti tempiamojo betono įtempių ir deformacijų fizikinį modelį. Baigiamajame darbe atlikta kritinė literatūros šaltinių betono tempiamojo sustandėjimo tematika analizė. Atlikti tempiamųjų gelžbetoninių elementų eksperimentiniai ir skaitiniai tyrimai. Literatūros šaltiniuose aptiktų eksperimentinių tyrimų rezultatai palyginti su atliktais eksperimentiniais ir skaitiniais tyrimais. Pagal atrinktus duomenis išvestas tempiamojo betono įtempių ir deformacijų fizikinis modelis bei atlikta jo statistinė analizė. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 puslapiai. Tekste pateikta 50 formulių, 41 paveikslas ir 10 lentelių. Rašant darbą remtasi 30 literatūros šaltinių. / Interaction between concrete and reinforcement changes the way tensile concrete behaves thus the stress–strain relationship for solid tensile concrete cannot be applied anymore. In the case of reinforced concrete, these graphs are changed with so–called tension stiffening diagrams but until now there has been no confirmed method that would allow us to determine it. The aim of the master thesis is to propose a physical model for stress–strain relationship of tensile concrete. In the master thesis a close analysis of a number of scientific articles about tension stiffening has been done. Experimental and numerical research for tensile reinforced concrete members has been performed. The data found in scientific articles has been compared with the data of experimental and numerical research. Based on the results of experimental research a physical model for stress–strain relationship of tensile concrete has been proposed, also a statistical accuracy analysis of the model has been performed. The master thesis consists of introduction, three chapters, conclusions and references. Total number of pages is 64. Thesis includes 50 equations, 41 figures and 10 tables. Paper refers to 30 scientific source materials.

In last decades, fibre reinforcement is widely used in many countries as ad-ditive for concrete and cement mortar mixture for production of structures. Fibre reinforcement applications in Lithuania are often restricted to production of concrete floor for different purposes. Whereas, in other countries (USA, Japan, Germany and other) application area of fibre reinforcement is much wider, for example: bridge deck, thin-walled structures for special constructions (tunnels, reservoirs, etc), covering of roadway, airport landing strip, pipelines, pile foundation. Application of fibre reinforcement is considered as one of the most important development area of structural construction in the world. Fibre reinforcement significantly improves service properties of concrete. Fibre reinforcement does not have considerable influence on concrete compressive strength, however it significantly changes fracture characteristics of tensile concrete. Fracture of non-reinforced tensile concrete is brittle, whereas with fibre reinforcement–plastic. This is due to restraining of tensile deformations by distributed fibres. Fibre reinforcement influence on concrete member is more effective than bar reinforcement, as tensile deformations are restrained in the whole volume of tensile zone. Whereas, tensile deformations in a RC member are restrained in the specific interaction area of reinforcement and concrete. Main advantages of fibre reinforcement are slow crack propagation, greater tensile and... [to full text] / Jau kelis dešimtmečius plieno plaušas visame pasaulyje plačiai taikomas kaip priedas betono ir cementinio skiedinio mišiniams, naudojamiems statybinių konstrukcijų gamybai. Lietuvoje dispersinis armavimas dažniausiai naudojamas betonuojant įvairios paskirties pastatų grindis. Tuo tarpu, kitose pasaulio šalyse (JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir kt.) dispersinė armatūra naudojama daug plačiau, pvz.: tiltų perdangoms, plonasienėms specialiųjų statinių (tunelių, rezervuarų ir t. t.) konstrukcijoms, kelių dangoms, oro uostų pakilimo takams, vamzdynams, poliniams pamatams ir t. t. Dispersinės armatūros taikymas visame pasaulyje laikoma viena iš prioritetinių statybinių konstrukcijų vystymosi sričių. Dispersinis armavimas neturi didesnės įtakos gniuždomajam betono stipriui, tačiau lemia visiškai skirtingą tempiamojo betono suirimo pobūdį. Nearmuoto tempiamojo betono suirimas yra trapus, tuo tarpu dispersiškai armuoto – plastinis. Tai lemia dispersiškai pasiskirsčiusio plaušo sukeliamas tempimo deformacijų suvaržymas. Dispersinio armavimo poveikis betoniniam elementui yra daug efektyvesnis nei strypinės armatūros, kadangi tempimo deformacijos varžomos visame tempiamosios zonos tūryje. Tuo tarpu klasikiniame gelžbetoniniame elemente tempimo deformacijos varžomos tik tam tikrame armatūros ir betono sąveikos plote. Lėtesnis plyšių vystymasis, didesnis atsparumas smūgiams ir nuovargiui bei plastiškumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys dispersiškai armuotų gelžbetoninių konstrukcijų... [toliau žr. visą tekstą]