Kalbant apie raumens susitraukimą, paprastai jis tiriamas taikant pavienius stimulus arba tam tikro dažnio stimulų sekas. Fiziologiškai raumenys yra aktyvuojami impulsų ateinančių iš motorinių neuronų. Pastaruoju metu pastebėta, kad motoneuronai generuoja nereguliaraus dažnio veikimo potencialų sekas. Todėl kyla klausimas, ar skiriasi susitraukimo savybės, kai raumuo aktyvuojamas reguliaraus dažnio bei realistine veikimo potencialų dažnio seka. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar skiriasi raumens skaidulos susitraukimo parametrai stimuliuojant reguliaraus ir nereguliaraus dažnio stimulų sekomis. Stimuliuojant 80 ms trukmės nereguliaraus dažnio 5 elektrinių stimulų seka, maksimali raumens skaidulos susitraukimo jėga didesnė negu stimuliuojant reguliaraus dažnio tokios pat trukmės 5 stimulų seka. Impulsų sekos nereguliarumas maksimaliai raumens skaidulos susitraukimo jėgai neturi įtakos, kai stimulų seka sutrumpėja iki 40 ms arba pailgėja iki 160 ms. Didėjant reguliaraus ir nereguliaraus dažnio stimulų sekos trukmei nuo 40 iki 160 ms, maksimali raumens skaidulos susitraukimo jėga mažėja. / Concerning the muscular contraction, as a rule it is analysed when applying single stimuli or stimuli sequences of a certain frequency. Physiologically, muscles are activated by impulses coming from motor neurones. Recently, it has been observed that motoneurones generate sequences of potentials of irregular frequency impact. Therefore, a question is raised whether contraction characteristics differ when a muscle is activated by sequence of regular frequency and realistic potential impact frequency. We investigated if muscle fibre contraction parameters differ when stimulating with sequences of stimuli of regular and irregular frequencies. Stimulating with 80 ms duration 5 irregular frequency electrical stimulus sequence, the maximum force of contraction of the muscle fibers was higher than the regular frequency stimulation of the same duration sequence of five stimuli. Regularity of stimulus sequence does not influence maximum of the muscle fiber contraction force if duration of sequence is shorter than 40 ms or longer than 160 ms. The maximal force of the muscle fiber contraction decreased when the duration of regular and irregular stimuli sequence increased from 40 ms to 160 ms.

Šio darbo tikslas: ištirti sukatžolių ekstrakto sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų (chlorogeno rūgšties, viteksino, izoviteksino, rutino, kvercetino, hiperozido, izokvercetino, liuteolino, ursolo rūgšties) įtaką žiurkių izoliuotų kraujagyslių lygiųjų raumenų ir endotelio funkcijai. / Thesis goal: to investigate the effect of Leonurus cardiaca herb extract active substances (flavanoids, chlorogenic and ursolic acid) to vascular function.

Due to the use of refined ultimate state theories as well as high strength concrete and reinforcement, resulting in longer spans and smaller depths, the serviceability criteria often limits application of modern reinforced concrete (RC) superstructures. In structural analysis, civil engineers can choose between traditional design code methods and numerical techniques. In order to choose a particular calculation method, engineers should be aware of accuracy of differ-ent techniques. Adequate modelling of RC cracking and, particularly, post-cracking behaviour, as one of the major sources of nonlinearity, is the most im-portant and difficult task of deformational analysis. In smeared crack approach dealing with average cracking and strains, post-cracking effects can be modelled by a stress-strain tension-stiffening relationship. Most known tension-stiffening relationships have been derived from test data of shrunk tension or shear mem-bers. Subsequently, these constitutive laws were applied for modelling of bend-ing elements which behaviour differs from test members. Furthermore, such re-lationships were coupled with shrinkage effect. Therefore, present research aims at developing a technique for deriving a free-of-shrinkage tension-stiffening re-lationship using test data of shrunk bending RC members. The main objective of this PhD dissertation is to investigate shrinkage influence on deformations and tension-stiffening of RC members subjected to short-term loading. Present... [to full text] / Pastaraisiais metais vis plačiau taikant stiprųjį betoną bei armatūrą, konst-rukcijų perdengiamos angos didėja, o skerspjūviai mažėja. Todėl projektuojant standumo (įlinkių) sąlyga vis dažniau tampa lemiamu veiksniu. Inžinieriai gelž-betoninių konstrukcijų apskaičiavimams gali taikyti empirinius normų arba skai-tinius metodus. Vieno ar kito skaičiavimo metodo parinkimas turi būti pagrįstas statistiniais tikslumo analizės rezultatais. Yra žinoma, kad adekvatus gelžbetoninio elemento pleišėjimo (ypač plyšių vystymosi stadijos) modeliavimas yra vienas sudėtingiausių netiesinės mechani-kos uždavinių. Toks uždavinys gali būti išspręstas taikant vidutinių plyšių kon-cepciją, kai pleišėjimo proceso modeliavimui naudojama tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagrama. Dauguma tokių diagramų gautos, naudojant tempimo arba šlyties bandymo rezultatus. Pabrėžtina, kad šių diagra-mų taikymas lenkiamųjų gelžbetoninių elementų modeliavime duoda nemažas paklaidas. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad gelžbetoniniuose bandiniuose, iki juos apkraunant trumpalaike apkrova, vyksta betono susitraukimas. Šiame darbe buvo siekiama sukurti metodą, leidžiantį pagal eksperimentinius lenkiamųjų gelžbetoninių elementų duomenis gauti tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagramas, įvertinant betono susitraukimo įtaką. Pagrindinis diser-tacijos tikslas yra įvertinti ikieksploatacinių betono susitraukimo ir valkšnumo poveikį gelžbetoninių elementų, apkrautų trumpalaike apkrova... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais metais vis plačiau taikant stiprųjį betoną bei armatūrą, konst-rukcijų perdengiamos angos didėja, o skerspjūviai mažėja. Todėl projektuojant standumo (įlinkių) sąlyga vis dažniau tampa lemiamu veiksniu. Inžinieriai gelž-betoninių konstrukcijų apskaičiavimams gali taikyti empirinius normų arba skai-tinius metodus. Vieno ar kito skaičiavimo metodo parinkimas turi būti pagrįstas statistiniais tikslumo analizės rezultatais. Yra žinoma, kad adekvatus gelžbetoninio elemento pleišėjimo (ypač plyšių vystymosi stadijos) modeliavimas yra vienas sudėtingiausių netiesinės mechani-kos uždavinių. Toks uždavinys gali būti išspręstas taikant vidutinių plyšių kon-cepciją, kai pleišėjimo proceso modeliavimui naudojama tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagrama. Dauguma tokių diagramų gautos, naudojant tempimo arba šlyties bandymo rezultatus. Pabrėžtina, kad šių diagra-mų taikymas lenkiamųjų gelžbetoninių elementų modeliavime duoda nemažas paklaidas. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad gelžbetoniniuose bandiniuose, iki juos apkraunant trumpalaike apkrova, vyksta betono susitraukimas. Šiame darbe buvo siekiama sukurti metodą, leidžiantį pagal eksperimentinius lenkiamųjų gelžbetoninių elementų duomenis gauti tempiamojo betono vidutinių įtempių ir deformacijų diagramas, įvertinant betono susitraukimo įtaką. Pagrindinis diser-tacijos tikslas yra įvertinti ikieksploatacinių betono susitraukimo ir valkšnumo poveikį gelžbetoninių elementų, apkrautų trumpalaike apkrova... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the use of refined ultimate state theories as well as high strength concrete and reinforcement, resulting in longer spans and smaller depths, the serviceability criteria often limits application of modern reinforced concrete (RC) superstructures. In structural analysis, civil engineers can choose between traditional design code methods and numerical techniques. In order to choose a particular calculation method, engineers should be aware of accuracy of differ-ent techniques. Adequate modelling of RC cracking and, particularly, post-cracking behaviour, as one of the major sources of nonlinearity, is the most im-portant and difficult task of deformational analysis. In smeared crack approach dealing with average cracking and strains, post-cracking effects can be modelled by a stress-strain tension-stiffening relationship. Most known tension-stiffening relationships have been derived from test data of shrunk tension or shear mem-bers. Subsequently, these constitutive laws were applied for modelling of bend-ing elements which behaviour differs from test members. Furthermore, such re-lationships were coupled with shrinkage effect. Therefore, present research aims at developing a technique for deriving a free-of-shrinkage tension-stiffening re-lationship using test data of shrunk bending RC members. The main objective of this PhD dissertation is to investigate shrinkage influence on deformations and tension-stiffening of RC members subjected to short-term loading. Present... [to full text]

Modelling behaviour of cracked tensile concrete is a complicated issue. Due to bond with reinforcement, the cracked concrete between cracks carries a certain amount of tensile force normal to the cracked plane. Concrete adheres to rein-forcement bars and contributes to overall stiffness of the structure. The phe-nomenon, called tension-stiffening, has significant influence on the results of short-term deformational analysis. Assumption of a tension-stiffening law has great influence on numerical results of load – deflection behaviour of reinforced concrete members subjected to short – term loading. Under wrong assumption of this law, errors in calculated deflections, particularly for lightly members, may exceed 100 %. Most known tension-stiffening relationships relate average stresses to average strains. However, some experimental and theoretical investi-gations have shown that tension-stiffening may be affected by other parameters. The scientific supervisor of the thesis has proposed a tension-stiffening model depending on reinforcement ratio. This model has been developed using experi-mental data reported in the literature. Besides, concrete shrinkage effect was not taken into account. The main objective of this PhD dissertation is to propose a tension-stiffening law for bending RC members subjected to short-term loading with eliminated concrete shrinkage effect. / Gelžbetonis yra kompozitinė medžiaga, kurios komponentai yra betonas ir plieninė armatūra. Kaip žinoma, betono stipris tempiant yra 10-20 kartų mažesnis nei stipris gniuždant. Atrodytų, kad tempiamojo betono įtaka, atlaikant įrąžas skerspjūvyje, yra nereikšminga. Iš tiesų, nustatant lenkiamųjų elementų stiprumą normaliniame pjūvyje, tempiamo betono įtempių galima nevertinti. Kita vertus, skaičiuojant įlinkius, neįvertinus tempiamojo betono įtakos, gali būti daroma didesnė nei 100 % paklaida. Adekvatus supleišėjusio tempiamojo betono įtakos įvertinimas, nustatant trumpalaike apkrova veikiamų gelžbetoninių elementų deformacijas, yra bene svarbiausia ir sudėtingiausia problema. Plyšio vietoje betonas negali atlaikyti tempimo įtempių, todėl visą įrąžą atlaiko armatūra. Kadangi plyšyje ir gretimuose pjūviuose armatūra praslysta betono atžvilgiu, kontakto zonoje atsiranda tangentiniai įtempiai. Šie įtempiai perduodami betonui, todėl jis atlaiko tempimo įtempius. Armatūros ir betono sąveika ruožuose tarp plyšių standina gelžbetoninį elementą. Supleišėjusio betono gebėjimas atlaikyti tempimo įtempius vadinama tempimo sustandėjimu (angl. tension stiffening). Šis efektas dažniausiai modeliuojamas supleišėjusio betono įtempių ir deformacijų diagrama, taikant vidutinių plyšių koncepciją. Tuomet neatsižvelgiama į diskrečius plyšius, o supleišėjęs betonas traktuojamas kaip ortotropinė medžiaga su pakitusiomis savybėmis. Dauguma tempimo sustandėjimo modelių įvertina betono įtempių... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas: rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčiai. Tyrimo problema: įvykus insultui, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, sutrinka ne tik dinaminės, bet ir kinematinės judesių savybės (pvz., tikslaus judesio trajektorija). Galvos smegenys reaguoja į pažeidimą kaip visuma, todėl sutrinka ne vienas, bet daugelis judesių (Skurvydas, 2008). Kadangi po insulto atsiranda apsitarnavimo problemos, ir yra ribojama kasdieninė veikla, norėjome ištirti ligonius, baigusius reabilitaciją, su nežymiais liekamaisiais reiškiniais bei nustatyti galūnių izometrinio susitraukimo variabilumo dydį, kuris atspindi atliekamo veiksmo stabilumą. Tyrimo tikslas: nustatyti rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčius po galvos smegenų insulto rezidualiniu periodu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti tiriamosios bei kontrolinės grupės tiriamųjų dilbį lenkiančių ir blauzdą tiesiančių raumenų maksimalią valingą jėgą. 2. Nustatyti ir palyginti tiriamosios bei kontrolinės grupės tiriamųjų rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčius. 3. Nustatyti grįžtamojo ryšio įtaką izometrinio raumens susitraukimo variabilumui. Tyrimo hipotezė: galvos smegenų insultą patyrusių žmonių rezidualiniu periodu rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumas yra didesnis negu nepatyrusių galvos smegenų insulto. Tyrimo metodai ir organizavimas: tyrimas buvo atliktas LKKA Žmogaus motorikos laboratorijoje 2010 – 2011 metais... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: changes of variability of the upper and lower extremities muscles isometric contraction. Research question: Subject to the degree of lesion, both dynamic and kinematic properties of motions (e.c., pathway of an accurate motion) can be disturbed after stroke. The cerebral brain reacts to lesion as whole, therefore disturbs not only one but many motinos (Skurvydas, 2008). Patient gets self-service problems after stroke and it limits daily activities, and it is the reason why we wanted to investigate patients who have inappreciable residual appearances after rehabilitation as well as we wanted to establish the value of variability of extremities isometric contraction, which reflects stability of movemt. Research purpose: to assess the changes of isometric contraction of upper and lower extremities muscles of residual post-stroke periode. Research goals: 1.To assess and compare the experimental and control group maximum voluntary strength of the forearm flexors and calf extensors; 2.To assess and compare the experimental and control group alterations of variability of the upper and lower extremities muscle isometric contraction; 3.To assess the influence of feedback on the muscle contraction variability. Research hypothesis: people at residual post-stroke periode have a higher variability of isometric contraction of the upper and lower extremities muscles than people people who did not undergo cerebral brain stroke. Research methods and organization: the... [to full text]