Spelling suggestions: "subject:"raumuo"" "subject:"traumuoti""
1 |
Raumens skaidulos susitraukimo savybių tyrimas / Muscle fiber contraction propertiesKvedaraitė, Monika 27 June 2014 (has links)
Kalbant apie raumens susitraukimą, paprastai jis tiriamas taikant pavienius stimulus arba tam tikro dažnio stimulų sekas. Fiziologiškai raumenys yra aktyvuojami impulsų ateinančių iš motorinių neuronų. Pastaruoju metu pastebėta, kad motoneuronai generuoja nereguliaraus dažnio veikimo potencialų sekas. Todėl kyla klausimas, ar skiriasi susitraukimo savybės, kai raumuo aktyvuojamas reguliaraus dažnio bei realistine veikimo potencialų dažnio seka. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar skiriasi raumens skaidulos susitraukimo parametrai stimuliuojant reguliaraus ir nereguliaraus dažnio stimulų sekomis. Stimuliuojant 80 ms trukmės nereguliaraus dažnio 5 elektrinių stimulų seka, maksimali raumens skaidulos susitraukimo jėga didesnė negu stimuliuojant reguliaraus dažnio tokios pat trukmės 5 stimulų seka. Impulsų sekos nereguliarumas maksimaliai raumens skaidulos susitraukimo jėgai neturi įtakos, kai stimulų seka sutrumpėja iki 40 ms arba pailgėja iki 160 ms. Didėjant reguliaraus ir nereguliaraus dažnio stimulų sekos trukmei nuo 40 iki 160 ms, maksimali raumens skaidulos susitraukimo jėga mažėja. / Concerning the muscular contraction, as a rule it is analysed when applying single stimuli or stimuli sequences of a certain frequency. Physiologically, muscles are activated by impulses coming from motor neurones. Recently, it has been observed that motoneurones generate sequences of potentials of irregular frequency impact. Therefore, a question is raised whether contraction characteristics differ when a muscle is activated by sequence of regular frequency and realistic potential impact frequency. We investigated if muscle fibre contraction parameters differ when stimulating with sequences of stimuli of regular and irregular frequencies. Stimulating with 80 ms duration 5 irregular frequency electrical stimulus sequence, the maximum force of contraction of the muscle fibers was higher than the regular frequency stimulation of the same duration sequence of five stimuli. Regularity of stimulus sequence does not influence maximum of the muscle fiber contraction force if duration of sequence is shorter than 40 ms or longer than 160 ms. The maximal force of the muscle fiber contraction decreased when the duration of regular and irregular stimuli sequence increased from 40 ms to 160 ms.
|
2 |
Raumenų pažaidos priklausomumas nuo krūvio išdėstymo strategijos, sportininkų specializacijos ir genotipo / Muscle damage dependence on training load progression strategy, sports specialization and genotypeSniečkus, Audrius 10 June 2013 (has links)
Neįprasti didelio intensyvumo (ypač ekscentriniai) raumenų susitraukimai gali sukelti raumenų pažaidą (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013), kuri pasireiškia sumažėjusia raumenų susitraukimo jėga Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010) miofibrilių Z linijos morfologiniais pokyčiais (Feasson et al., 2002), baltymų ištekėjimu iš pažeistų raumens skaidulų, raumenų skausmu, patinimu ir padidėjusiu standumu (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013).
Pažaida dažna pradėjus intensyviai treniruotis po santykinai mažo fizinio aktyvumo laikotarpio arba kaitant krūvio parametrus (intensyvumą, apimtį) siekiant išvengti monotonijos ir sukelti didžiausią adaptacinį atsaką (Bompa, 1999; Issurin, 2010).
Ankstesniuose tyrimuose taikyti vienodo dydžio krūviai neatitinka sportinių pratybų specifiškumo (Nosaka, Clarkson, 1995; Chen, Hsieh, 2001): pratybose krūvio apimtis ir intensyvumas nuolatos keičiami, taikomos įvairios krūvio didinimo strategijos. Išlieka neaišku, kaip kinta raumenų pažaida ir motorinė funkcija didinant fizinį krūvį taikant skirtingas strategijas. Kėlėme hipotezę, kad: 1) nuosekliai didinamas krūvis sukelia mažesnę raumenų pažaidą, palyginti su staigiai didinamu krūviu, nes motorinė sistema labai jautriai reaguoja į krūvio didinimo greitį; 2) treniruotės ciklo metu periodiškai pasireiškianti didesnė raumenų pažaida dėl superkompensacijos gali sukelti didesnę ilgalaikę griaučių raumenų adaptaciją (masės ir jėgos prieaugį).
R. Lynn ir D. L. Morgan (1994) nustatė... [toliau žr. visą tekstą] / Unaccustomed muscle exercise, especially when it involves high-strain eccentric contractions, causes muscle damage (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013). Muscle damage manifests in altered Z-disk morphology (Feasson et al., 2002), prolonged impairment of muscle force (Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010), protein leakage from injured muscle fibres, delayed-onset muscle soreness, and increased passive muscle stiffness and swelling (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013).
Muscle damage is frequently induced by sports training, where physical load parameters are being varied on the temporal scale to avoid monotony and maximize the adaptations (Bompa 1999; Issurin, 2010). However, there are limited data on the development of muscle damage and its impact on muscle function when variant exercise training schemes are applied. More needs to be learned about the impact of different strategies of load increase on exercise-induced muscle damage in order to identify progression regimes that can optimize neuromuscular adaptation processes. Therefore, we have followed the dynamics of muscle function during the stretch–shortening exercise with differently increasing load. We increased training stimulus by varying the volume, intensity, and range of motion. According to Nosaka (2008), these components of the eccentric contraction training are the most important for adaptation of the skeletal muscle. We hypothesized that the progressive increase in training load would induce... [to full text]
|
3 |
Moterų organizmo adaptacija dirbtinėmis sąlygomis sukeltai hipertermijai / Women's body adaptation to artificially caused hyperthermiaIvanovė, Soneta 16 August 2007 (has links)
Pagal pasaulinę sveikatos organizaciją, sveikata — tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Svarbus sveikatą veikiantis veiksnys yra aplinkos temperatūra. Kiekvieno žmogaus organizmas puikiai geba prisitaikyti prie kintančių aplinkos temperatūros sąlygų, tačiau skirtingi žmonės įvairiai reaguoja į temperatūros pasikeitimus. Padidėjus žmogaus kūno temperatūrai gali įvykti perkaitimas — hipertermija.
Probleminis klausimas. Ar dirbtinėmis sąlygomis sukėlus hipertermiją, moterų organizmas adaptuosis prie jos? Ar hipertermija riboja raumens funkcines galimybes atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus?
Tyrimo tikslas buvo įvertinti aklimatizacijos hipertermijai ��taką moterų organizmui. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1. Nustatyti hipertermijos poveikį tiriamųjų širdies susitraukimų dažniui bei pulsiniam spaudimui.
2. Nustatyti tiriamųjų rektalinės, odos, bendrą kūno temperatūrų kaitą ir netenkamą kūno svorį sukėlus hipertermiją.
3. Įvertinti tiriamųjų subjektyvų šiluminį pojūtį, šiluminį komfortą bei šiluminį stresą sukėlus hipertermiją.
4. Nustatyti hipertermijos poveikį maksimaliai valingai jėgai ir centriniam nuovargiui, atliekant 2 min. maksimalų izometrinį krūvį.
Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad septynis kartus kas antrą dieną pasyviai šildant kūną, įmerkiant kojas į vandenį, kur vandens temperatūra 44oC, bei taikant maksimalios valingos jėgos 2 minučių krūvį (MVJ-2 min.), organizmo aklimatizacija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the world health organization, health is physical, spiritual and social well-being and not just the absence of illness or disability. An important factor that affects health is the environmental temperature. Every person’s body can adapt well to changing environment conditions, however different people react in a variety of ways to changes in temperature. Increase in human body temperature can lead to overheating - hyperthermia.
The goal of the research was to evaluate the effect of acclimatization to hyperthermia to the fatigue of skeletal muscles of adult women when performing maximum intensity isometric exercises.
Tasks in order to reach the goal of the research:
1. To determine the effect of hyperthermia to the subjects' heart contraction rate and pulse pressure.
2. To determine the variation of the subjects' rectal, skin and general body temperature and body weight loss during induced hyperthermia.
3. To evaluate the subjective heat sensation, heat comfort and heat stress of the subjects during induced hyperthermia.
4. To determine the effect of hyperthermia to maximum volitional strength and central fatigue when performing maximum 2 min. isometric load.
After analysing the results of the research it was found that by passively heating the body every two days seven times in total, by immersing feet into water, whose temperature is 44 oC, and by applying maximum volitional strength 2 minute load (MVJ-2 min.), the acclimatisation of the body to... [to full text]
|
4 |
Pasyvios hipertermijos poveikis moterų keturgalvio šlaunies raumens adaptacijai izometrinio krūvio metu ir kardiovaskulinei sistemai / Effect of hyperthermia on women quadricep's adaptation during the isometric strain and cardiovascular systemKaziūnaitė, Raminta 16 August 2007 (has links)
Temperatūra yra svarbi kūno raumenų funkcijai. Jai padidėjus greitėja raumenų susitraukimas ir atsipalaidavimas, didėja išvystomas galingumas, o per didelė raumenų temperatūra gali sumažinti fizinį darbingumą. Padidėjus kūno temperatūrai perduodami nerviniai impulsai smegenims: padidėja prakaitavimas, suaktyvėja kraujo apykaita, susilpnina raumenų veiklą, medžiagų apykaitą, ir tai sukelia nuovargį. Dideli temperatūros pokyčiai gali paveikti maksimaliąją izometrinę jėgą. Aukšta rektalinė temperatūra (daugiau kaip 40ºC) gali neigiamai paveikti centrinę nervų sistemą (CNS) ir šilumos išsiskyrimą iš organizmo. Hipertermija yra limituojantis veiksnys atliekant fizinį krūvį.
Hipotezė: Manom, kad adaptacija pasyviai hipertermijai padidins raumens atsparumą nuovargiui ir izometrinio krūvio jėgą.
Tyrimo tikslas - ištirti pasyvios hipertermijos poveikį moterų keturgalvio šlaunies raumens adaptacijai izometrinio krūvio metu ir širdies kraujotakos sistemai.
Buvo tiriamos 6 sveikos, aktyviai nesportuojančios moterys, kurių amžiaus vidurkis
21,5 ± 1,6 m. Tyrimą sudarė du etapai. Pirmajame etame tiriamieji buvo tiriami esant įparastinės raumens būsenos temperatūrai. Antrajame tyrimo etape, kuris vyko dvi savaites, kai raumuo buvo pašildytas. Buvo matuojama moterų dešinės kojos, keturgalvio šlaunies raumens izometrinė maksimali valinga jėga bei nevalinga jėga, naudojant 1, 10, d10, 20, 50 100 Hz dažnių elektrostimuliaciją. Buvo stebimi širdies kraujagyslių sistemos pokyčiai pasyvios... [toliau žr. visą tekstą] / Temperature is important for muscle function. Muscle contraction and relaxation becomes quicker, development of power increasing as the temperature of the body raises. Immoderate temperature of the muscle, as a result, can decrease physical efficiency. Increased body temperature affects the nerve impulses, transmitted to brains, sweating level and also activates the blood circulation process. Hyperthermia is a limiting factor during the physical load on muscles. Large variations in temperature can cause changes in maximal voluntary force. High rectal temperature (higher than 40ºC) may negatively affect the central nervous system and the thermal emission of the body.
Heating affects the skin and superficial layers of human body. Optimal temperature of water in which the muscle is placed during the study is about 45 ºC, because the higher temperature may cause the degradation processes of the proteins. Increased body temperature reduces the metabolism and the activity of the skeletal muscle, which causes the fatigue.
Hypothesis: We think that the effect of passive hyperthermia increases the muscle resistance to the fatigue and the increase of the isometric strain.
Objective of this research is to explore the effect of passive hyperthermia on women quadriceps adaptation to the isometric strain and cardiovascular system.
The experimental group 6 females: age average 21.5 ± 1.6 y. The research consisted of two stages: During the first stage volunteers were tested in the basic... [to full text]
|
5 |
Nervinio ir raumeninio audinio embrioninės raidos ypatumų tyrimas / Analysis of peculiarities of nervous and muscle tissues development in early embryogenesisNorkutė, Akvilė 03 April 2009 (has links)
Pastaruoju metu tyrimams dažniausiai naudojami žinduoliai, kadangi rezultatai šiek tiek atspindi žmogaus organizme vykstančius procesus. Šis darbas parengtas analizuojant besivystančias paukščio embriono sistemas: tai būdas, leidžiantis sutaupyti lėšų bei dėka trumpo embrioninio vystymosi laikotarpio suteikiantis galimybę operatyviam rezultatų gavimui. Iki šiol literatūroje neradome duomenų apie pirmojo raumens susitraukimo ypatybes, o šį procesą įtakojančios nervų sistemos vystymąsi apibūdina keletas hipotezių. Taigi darbo tikslas buvo išsiaiškinti pirmojo susitraukiančiojo raumens atsiradimo laiką, jo morfologiją (1) ir išanalizuoti ankstyvajame embriogenezės laikotarpyje kontraktilų aparatą įtakojančios nervų sistemos vystymosi ypatumus (2). Tyrimams naudojome kalakuto ir vištos embrionus – kadangi skirtingų porūšių skirtumai mums nebuvo svarbūs, palyginimas tarp minėtų paukščių embrionų neatliktas. Embrionai buvo stebimi in vivo, tyrimams in vitro atlikti buvo naudojami šie molekulinės biologijos metodai: paruoštų pjūvių dažymas histo- ir imunohistochemiškai, polimerazės grandininės reakcijos, ląstelių kultūrų auginimas ir Western blotas. Pirmasis aktyvus raumens susitraukimas kalakuto embrione atsiranda 19-22 Hamburgerio Hamiltono stadijoje, t.y., praėjus 116 val. nuo inkubacijos pradžios: porinis raumuo sudarytas iš keturių susiliejusių miomerų, yra 1 mm ilgio ir 0,1 mm pločio – šis iš dviejų ląstelių tipų sudarytas audinys atsakingas už pirmuosius aktyvius embriono... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study was to characterize the first contraction of an isolated muscle in turkey embryo and to determine whether at early stages of chicken brain development during neurogenesis, cells from the astrocytic lineage are present in relevant amounts, where they are located in the neural tube, and to what extend brain regional differences exist. MATERIAL AND METHODS. From the 3rd day of incubation on until the 6th day the embryos were continuously watched through a cellophane window in the eggshell. For histology the embryos were fixed in Bouin's fluid, then completely cut in serial sections of 5 microm thickness and stained according to Masson-Goldner's trichrome procedure plus resorcin-fuchsin. For gene expression analysis markers for stem cells, neurons and astrocytes were used. Immunohistochemistry was made against SMI 312 and GFAP antibodies and Western blot against GFAP as well. RESULTS. A paired muscle 1 mm long and 0.1 mm broad, derived by fusion of the four occipital myomeres, is responsible for the first individual contraction. The contraction produces a stretching in the neck region. The muscle named M. occipitalis primordialis consists of four end-to-end connected groups of mononucleated muscle cells. The muscle contains two types of cells according to the cell nuclei. The elastic rod-shaped notochord represents an endoskeleton. Immediately after contraction it brings the body of the embryo back into its former shape. We also demonstrate that specific... [to full text]
|
6 |
Pėdos raumenų elektrinis aktyvumas esant normaliai ir plokščiai pėdai / Electromyographic activity of foot muscles in subjects with normal and flat footAnužytė, Airė 10 September 2013 (has links)
Tyrimo objektas: Normalios ir plokščios pėdos raumenų elektrinis aktyvumas.
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir palyginti pėdos raumenų elektrinį aktyvumą esant normaliai ir plokščiai pėdai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir ant vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje esant normaliai pėdai.
2. Nustatyti ir palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir ant vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje esant plokščiai pėdai.
3. Palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje tarp normalios ir plokščios pėdos.
Tyrimo problema: Pėdos raumenys yra svarbūs išlaikant vidinį išilginį pėdos skliautą. Tačiau nėra žinoma ar skiriasi pėdos skliautą išlaikančių raumenų aktyvumas esant normaliai ir plokščiai pėdai.
Išvados:
1. Esant normaliai pėdai atitraukiamasis kojos nykščio raumuo aktyviausias stovint ant vienos kojos neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje (p<0,05), ilgasis šeivinis raumuo – stovint ant vienos kojos atpalaidavus (p<0,05). Statistiškai reikšmingo priekinio blauzdos raumens elektrinio aktyvumo pokyčių nenustatyta.
2. Esant plokščiai pėdai... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: electromyographic activity of the normal and flat foot muscles.
The aim of the research: To evaluate and compare electromyographic activity of foot muscles in subjects with normal and flat foot.
The tasks of the research:
1. To evaluate and compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus musles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position in subjects with normal foot.
2. To evaluate and compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus muscles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position in subjects with flat foot.
3. To compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus muscles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position between subjects with normal and flat foot.
Problem of the research: Intrinsic and extrinsic foot muscles are important supporting medial longitudinal arch. However, there is no research about foot muscle activity in subjects with different foot types.
Conclusions:
1. In subjects with normal foot the greatest electromyographic activity of abductor hallucis was standing on one leg in neutral subtalar joint position (p<0,05), the greatest activity of peroneus longus – standing on one leg in relaxed subtalar joint position (p<0,05). There were no significant differences in electromyographic activity of tibialis anetrior.
2. In... [to full text]
|
Page generated in 0.0333 seconds