Darbo tikslas: įvertinti pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimus. Uždaviniai: 1. Įvertinti pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus ant stabilios atramos. 2. Įvertinti pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus ant nestabilios atramos. 3. Įvertinti pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant atviros kinetinės grandinės pratimus. 4. Įvertinti pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant uždaros kinetinės grandinės pratimus. 5. Įvertinti skirtingų, pilvo raumenims lavinti skirtų pratimų atlikimo metu gautą pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 20 darbingo amžiaus vyrų, per tris mėnesius neturėjusių nusiskundimų dėl apatinės nugaros dalies skausmo. Tyrimo pradžioje tiriamajam buvo duodama 15 minučių apšilimo programa, po kurios sekė 8 testuojant naudotų pratimų atlikimas. Ant tiriamojo priklijuotais paviršiniais elektrodais, elektromiografu Myotrace 400 buvo registruojamas ir užrašomas raumenų elektrinis aktyvumas. Išvados: 1. Didžiausias raumenų elektrinis aktyvumas buvo atliekant liemens lenkimą kulnais spaudžiant dėžutę sėdmenų link ant stabilios atramos (p<0,05). Didžiausias santykinis giliųjų-paviršinių pilvo raumenų aktyvumas buvo atliekant liemens lenkimo atremtyje ant delnų ir kelių pratimą. 2. Atliekant pratimus ant nestabilios atramos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: to assess deep and superficial abdominal muscles electrical activity during open and closed kinetic chain exercises. Objectives: 1. To evaluate the surface and deep abdominal muscle electrical activity during exercise on a stable support. 2. To evaluate the surface and deep abdominal muscle electrical activity during the exercises on unstable supports. 3. To evaluate the surface and deep abdominal muscle electrical activity during a open kinetic chain exercises. 4. To evaluate the surface and deep abdominal muscle electrical activity during closed kinetic chain exercises. 5. To evaluate the surface and deep abdominal muscle electrical activity in variation of the abdominal exercises. Research metods: A total of 20 working-age men during the three months had no complaints of lower back pain. In the beginning of study the research was given 15 minutes to warm-up program, which was followed by eight testing exercises performance. Electromyograph Myotrace 400 has been registered and recorded muscles electrical activity by glued onto the skin surface electrodes. Conclusions: 1. The maximum muscle electrical activity was during trunk flexion with pressing the box by the heels toward the buttocks on the stable surface (p<0,05). The highest ratio of surface-deep abdominal muscle activity was during trunk flexion facing on the palms and knees. 2. During the exercises on unstable surface the highest muscle electrical activity was in trunk flexion exercise with pressing the... [to full text]

Disertacijoje taikant eksperimentinius, statistinius, skaitmeninius tyrimo būdus nagrinėjamos apkrauto raumens mechaninės charakteristikos. Pagrindinis tyrimo objektas – skirtingai apkrauto raumens savybės ir elgsena. Šio objekto rezultatai yra svarbūs medicinos diagnostikai ir jų išsami analizė bei interpretacija leidžia išaiškinti raumens darbingumo savybes, prisitaikymo prie apkrovų galimybes bei nuovargio apraiškas darbo metu. Pagrindinis disertacijos tikslas – nustatyti ryšį tarp sveiko raumens biosignalo ir jo mechaninių charakteristikų įvertinant apkrovos dydį laike, ištirti prisitaikymo prie parinktos apkrovos galimybes bei sudaryti metodikas raumens darbingumo charakteristikoms ir mechaninių charakteristikų pokyčiams tirti. Darbe sprendžiami keli uždaviniai: raumens biosignalo energijos ir atliekamo darbo ryšio nustatymas priklausomai nuo žmogaus lyties ir amžiaus, raumens netiesinio dinaminio modelio sudarymas, jo standžio ir dažninių charakteristikų kitimo nuo apkrovos dydžio ir trukmės tyrimas, biosignalo spektrinio tankio sudėties kitimo raumens apkrovimo metu analizė, raumens dinaminio modelio mechaninių charakteristikų pokyčio priklausomybių nuo apkrovimo sąlygų formulavimas, raumens darbingumo kriterijų formavimas ir metodikos raumens prisitaikymui prie apkrovos bei darbingumo atsargai skaičiuoti sudarymas. Disertaciją sudaro šeši skyriai, iš kurių paskutinis – rezultatų apibendrinimas. Pirmajame (įvadiniame) skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas... [toliau žr. visą tekstą] / The main idea of present PhD thesis is an analysis of muscle mechanical characteristics using experimental, statistical and numerical methods. The objects of investigation are properties and behavior of loaded muscle. These objects are essential results of medical diagnostic which require a detail analysis and interpretation for the successive explanation of muscle working features, adaptability to loads and also appearances of fatigue during activities. The aim of work is estimating the ratio between muscle’s, without pathologies, biosignal and its mechatronic characteristics evaluating loading duration, to analyze possibilities of adaptation to the set load size at time, and also to create methodology for calculation of muscle working characteristics and for the research of mechanical characteristics variations. There are few tasks under consideration. First one is an evaluation of relation of biosignal energy and accomplished work on people’s age and gender. Second one is the creation of muscle nonlinear dynamic model, and formation and analysis of its mechanical characteristics shifts with loading size and duration. Next one is an estimation of shifts of biosignal spectral composition as the muscle is loaded. Finally the last task is the formulation of muscle working criterions and creation of the methodology suitable for calculation of muscle adaptation and efficiency reserve. The thesis is divided into six chapters including the conclusion’s chapter. First chapter is... [to full text]

Disertacijoje taikant eksperimentinius, statistinius, skaitmeninius tyrimo būdus nagrinėjamos apkrauto raumens mechaninės charakteristikos. Pagrindinis tyrimo objektas – skirtingai apkrauto raumens savybės ir elgsena. Šio objekto rezultatai yra svarbūs medicinos diagnostikai ir jų išsami analizė bei interpretacija leidžia išaiškinti raumens darbingumo savybes, prisitaikymo prie apkrovų galimybes bei nuovargio apraiškas darbo metu. Pagrindinis disertacijos tikslas – nustatyti ryšį tarp sveiko raumens biosignalo ir jo mechaninių charakteristikų įvertinant apkrovos dydį laike, ištirti prisitaikymo prie parinktos apkrovos galimybes bei sudaryti metodikas raumens darbingumo charakteristikoms ir mechaninių charakteristikų pokyčiams tirti. Darbe sprendžiami keli uždaviniai: raumens biosignalo energijos ir atliekamo darbo ryšio nustatymas priklausomai nuo žmogaus lyties ir amžiaus, raumens netiesinio dinaminio modelio sudarymas, jo standžio ir dažninių charakteristikų kitimo nuo apkrovos dydžio ir trukmės tyrimas, biosignalo spektrinio tankio sudėties kitimo raumens apkrovimo metu analizė, raumens dinaminio modelio mechaninių charakteristikų pokyčio priklausomybių nuo apkrovimo sąlygų formulavimas, raumens darbingumo kriterijų formavimas ir metodikos raumens prisitaikymui prie apkrovos bei darbingumo atsargai skaičiuoti sudarymas. / The main idea of present PhD thesis is an analysis of muscle mechanical characteristics using experimental, statistical and numerical methods. The objects of investigation are properties and behavior of loaded muscle. These objects are essential results of medical diagnostic which require a detail analysis and interpretation for the successive explanation of muscle working features, adaptability to loads and also appearances of fatigue during activities. The aim of work is estimating the ratio between muscle’s, without pathologies, biosignal and its mechatronic characteristics evaluating loading duration, to analyze possibilities of adaptation to the set load size at time, and also to create methodology for calculation of muscle working characteristics and for the research of mechanical characteristics variations. There are few tasks under consideration. First one is an evaluation of relation of biosignal energy and accomplished work on people’s age and gender. Second one is the creation of muscle nonlinear dynamic model, and formation and analysis of its mechanical characteristics shifts with loading size and duration. Next one is an estimation of shifts of biosignal spectral composition as the muscle is loaded. Finally the last task is the formulation of muscle working criterions and creation of the methodology suitable for calculation of muscle adaptation and efficiency reserve.

It is well established that unaccustomed eccentric concentric exercise evokes delayed onset muscle soreness (DOMS) (MacIntyre et al., 2001; Dannecker et al., 2005, 2008; Fredsted et al., 2008; Lewis et al., 2012), muscle fibre disarrangement (Hortobagyi et., al., 1998; Stupka et al., 2001; Carlsson et al., 2007), inflammatory cell emission into blood (Stupka et al., 2001; Laaksonen et al., 2006), increase of the activity of blood plasma creatinkinasis (Stupka et al., 2000; Chen et al., 2010; Skurvydas et al., 2010), decrease of muscle force production (Chen et al., 2010; Semmler et al., 2007; Skurvydas et al., 2010) and decrease of aerobic work capacity (Black, Dobson, 2012). The aforementioned functional, sensory, biochemical and structural changes independently from each other are displayed immediately after eccentric exercise and stay for up to 7 days, dependence on the level of damage (Clarkson et al., 1992; Skurvydas et al., 2000; Stupka et al., 2000, 2001; MacIntyre, 2001; Totsuka et al., 2002; Nottle, Nosaka, 2007; Tofas et al., 2008; Lewis et al., 2012; Paulsen et al., 2012). It is still not clear what acute and residual effect of eccentric exercise on the pulmonary gas exchange is had during different intensity work. It was determined that one hour after eccentric concentric exercise, there increases absolute VO2 during moderate (Zaičenkovienė, Stasiulis, 2010) and heavy intensity loads (Ratkevičius et al., 2006). 48 hours after eccentric exercise, when the... [to full text] / Atlikta daug tyrimų, kuriais nustatyta, kad neįprasti ekscentriniai koncentriniai fiziniai pratimai sukelia vėluojantį raumenų skausmą (MacIntyre et al., 2001; Dannecker et al., 2005, 2008; Fredsted et al., 2008; Lewis et al., 2012), raumeninių skaidulų pažaidą (Hortobagyi et al., 1998; Stupka et al., 2001; Carlsson et al., 2007), uždegiminių ląstelių išskyrimą į kraują (Stupka et al., 2001; Laaksonen et al., 2006), kraujo plazmos kreatinkinazės aktyvumo padidėjimą (Stupka et al., 2000; Chen et al., 2010; Skurvydas et al., 2010), raumenų jėgos sumažėjimą (Chen et al., 2010; Semmler et al., 2007; Skurvydas et al., 2010) bei aerobinio darbo galingumo sumažėjimą (Black, Dobson, 2012). Minėti funkciniai, sensoriniai, biocheminiai ir struktūriniai pakitimai nepriklausomai vienas nuo kito pasireiškia iš karto po ekscentrinių krūvių ir išlieka iki 7 parų, priklausomai nuo pažaidos dydžio (Clarkson et al., 1992; Skurvydas et al., 2000; Stupka et al., 2000, 2001; MacIntyre, 2001; Totsuka et al., 2002; Nottle, Nosaka, 2007; Tofas et al., 2008; Lewis et al., 2012; Paulsen et al., 2012). Vis dar nėra aišku, koks yra ūminis ir liekamasis ekscentrinio krūvio poveikis kvėpavimo dujų apykaitos rodiklių kaitai įvairaus intensyvumo darbo metu. Nustatyta, kad, praėjus vienai valandai po ekscentrinio koncentrinio krūvio, padidėjo absoliučios VO2 reikšmės vidutinio (Zaičenkovienė, Stasiulis, 2010) ir didelio intensyvumo krūvių metu (Ratkevičius et al., 2006). Praėjus 48 val. po ekscentrinio... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas – įvertinti nugaros giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus atviroje kinetinėje grandinėje. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Įvertinti nugaros giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus atviroje kinetinėje grandinėje ant stabilios atramos. 2. Įvertinti nugaros giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus atviroje kinetinėje grandinėje ant nestabilios atramos. 3. Palyginti giliųjų raumenų elektrinį aktyvumą su paviršinių raumenų elektriniu aktyvumu kiekvieno pratimo metu. 4. Palyginti raumenų elektrinį aktyvumą tarp identiškų pratimų, atliekamų ant stabilios atramos, su atliekamais ant nestabilios atramos. 5. Palyginti raumenų elektrinį aktyvumą tarp identiškų pratimų, kurių atlikimas skiriasi judesyje dalyvaujančių apatinių galūnių skaičiumi. Tyrime dalyvavo 20 darbingo amžiaus vyrų, per tris mėnesius neturėjusių nusiskundimų dėl nugaros apatinės dalies skausmo. Tyrimą sudarė dvi dalys: 15 minučių trukmės tiriamųjų apšilimas (5 minutės veloergometro mynimui ir 10 minučių tempimo pratimams) ir tiriamųjų testavimas. Tiriamųjų testavimą sudarė 11 pratimų ir 2 testavimo padėtys maksimaliam valingam testuojamų raumenų susitraukimui išgauti. Išvados: 1. Dauginio raumens elektrinis aktyvumas buvo didesnis nuo 19,5 % iki 27,8 % nei tiesiamojo nugaros raumens krūtininės dalies elektrinis aktyvumas penkiuose iš septynių pratimų, atliekamų ant stabilios... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this research: To evaluate electric activity of deep and superficial back muscles during open kinetic chain exercises. Goals of this research: 1. To evaluate electric activity of deep and superficial back muscles during open kinetic chain exercises performed on stable support. 2. To evaluate electric activity of deep and superficial back muscles during open kinetic chain exercises performed on labile support. 3. To compare electric activity of deep and superficial back muscles during each exercise. 4. To compare electric activity of back muscles between the same exercise pairs performed on different support type. 5. To compare electric activity of back muscles during exercise performed with one lower limb with exercise performed with both lower limbs. During this research 20 men, who had no recent complaints about low back pain (>3 months), were tested. The testing consisted of two parts: 15 min. for warm up exercises (5 min. – cardio respiratory warm up and 10 min. – stretching exercises) and the main testing. The main testing consisted of 11 exercises and 2 exercise to determine maximum voluntary contraction. Conclusion: 1. Electric activity of multifidus muscle was statistically significant higher than electric activity of thoracic part of erector spinae muscle during 5 from 7 exercises performed on stable support (p<0,05). 2. Electric activity of multifidus muscle was statistically significant higher than electric activity of thoracic part of erector spinae... [to full text]

Tyrimo objektas: Normalios ir plokščios pėdos raumenų elektrinis aktyvumas. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir palyginti pėdos raumenų elektrinį aktyvumą esant normaliai ir plokščiai pėdai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir ant vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje esant normaliai pėdai. 2. Nustatyti ir palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir ant vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje esant plokščiai pėdai. 3. Palyginti atitraukiamojo kojos nykščio, priekinio blauzdos ir ilgojo šeivinio raumenų elektrinį aktyvumą stovint ant dviejų ir vienos kojos atpalaiduotoje ir neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje tarp normalios ir plokščios pėdos. Tyrimo problema: Pėdos raumenys yra svarbūs išlaikant vidinį išilginį pėdos skliautą. Tačiau nėra žinoma ar skiriasi pėdos skliautą išlaikančių raumenų aktyvumas esant normaliai ir plokščiai pėdai. Išvados: 1. Esant normaliai pėdai atitraukiamasis kojos nykščio raumuo aktyviausias stovint ant vienos kojos neutralioje pašokikaulinio sąnario padėtyje (p<0,05), ilgasis šeivinis raumuo – stovint ant vienos kojos atpalaidavus (p<0,05). Statistiškai reikšmingo priekinio blauzdos raumens elektrinio aktyvumo pokyčių nenustatyta. 2. Esant plokščiai pėdai... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: electromyographic activity of the normal and flat foot muscles. The aim of the research: To evaluate and compare electromyographic activity of foot muscles in subjects with normal and flat foot. The tasks of the research: 1. To evaluate and compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus musles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position in subjects with normal foot. 2. To evaluate and compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus muscles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position in subjects with flat foot. 3. To compare electromyographic activity of abductor hallucis, tibialis anterior and peroneus longus muscles standing on two or one leg in relaxed and subtalar neutral position between subjects with normal and flat foot. Problem of the research: Intrinsic and extrinsic foot muscles are important supporting medial longitudinal arch. However, there is no research about foot muscle activity in subjects with different foot types. Conclusions: 1. In subjects with normal foot the greatest electromyographic activity of abductor hallucis was standing on one leg in neutral subtalar joint position (p<0,05), the greatest activity of peroneus longus – standing on one leg in relaxed subtalar joint position (p<0,05). There were no significant differences in electromyographic activity of tibialis anetrior. 2. In... [to full text]