Disertacijos darbo tikslas – aptikti ir identifikuoti Lietuvoje paplitusias fitoplazmas vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais ir nustatyti fitoplazmų vabzdžius pernešėjus bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetinius giminingumus. Lietuvoje jau žinomos keletas labiausiai paplitusių fitoplazmų grupių bei pogrupių, taip pat aptikta nemažai jų augalų-šeimininkų. Duomenų apie galimus šių bakterijų pernešėjus Lietuvoje beveik nėra. Pernešėjų identifikavimas ir tyrimas padės kurti veiksmingesnes strategijas bei sistemas kovai su fitoplazminėmis infekcijomis. Fitoplazmų ir jų pernešėjų identifikavimas suteiks svarbių duomenų tiriant šių patogenų ekologiją, paplitimą, kilmę, epidemiologiją, plitimo kelius. Informacija bus naudinga Lietuvos ir kaimyninių šalių augalų apsaugai. Taip pat galės padėti nustatant galimų invazinių vabzdžių rūšių bei fitoplazmų kamienų atsiradimą Lietuvoje dėl klimato kaitos. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje molekuliniais metodais buvo išaiškinti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai. Daugelis aptiktų fitoplazmų pogrupių nustatytos identifikotuose vabzdžiuose pirmą kartą, kaip Lietuvoje taip ir pasaulyje. Penkiose augalų rūšyse fitoplazmos aptiktos pirmą kartą Lietuvoje. Darbo metu nustatytas vienas visiškai naujas Lietuvai ir pasauliui ir vienas naujas Lietuvai fitoplazmų pogrupiai bei jų augalai šeimininkai, kas prisideda prie Lietuvoje bei pasaulyje aptinkamų fitoplazmų paplitimo ir bioįvairovės tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was to identify the phytoplasmas detected in insects that were found on various phytoplasma-infected plants, and to reveal phytoplasma insect-vectors as well as phytogenetical relationships of identified phytoplasmas. From previous research, we already know a few mostly widespread phytoplasma groups, subgroups, and many of their host plants in Lithuania. The data on potential vectors of these bacteria are very scarce in Lithuania. The identification and research of insect vectors will help to create more effective strategies and systems to fight with phytoplasmal infections. Identification of phytoplasmas and their vectors will provide important data for research of ecology, distribution, origin, epidemiology, and ways of spreading of these pathogens. Such information is beneficial for plant protection institutions and plant growers in Lithuania and neighbouring countries. It will help to ascertain possible invasive insect species and phytoplasma strains in Lithuania. During this research for the first time in Lithuania, we determined possible phytoplasma insect vectors using molecular biology methods. Most of the detected phytoplasma subgroups were found in the identified insect species for the first time in Lithuania and worldwide. Our data on new potential insect vector species extend the spectrum of phytoplasma vectors in our region. Phytoplasmas were detected for the first time in five plant species in Lithuania. We identified in this work one... [to full text]

The aim of the research was to identify the phytoplasmas detected in insects that were found on various phytoplasma-infected plants, and to reveal phytoplasma insect-vectors as well as phytogenetical relationships of identified phytoplasmas. From previous research, we already know a few mostly widespread phytoplasma groups, subgroups, and many of their host plants in Lithuania. The data on potential vectors of these bacteria are very scarce in Lithuania. The identification and research of insect vectors will help to create more effective strategies and systems to fight with phytoplasmal infections. Identification of phytoplasmas and their vectors will provide important data for research of ecology, distribution, origin, epidemiology, and ways of spreading of these pathogens. Such information is beneficial for plant protection institutions and plant growers in Lithuania and neighbouring countries. It will help to ascertain possible invasive insect species and phytoplasma strains in Lithuania. During this research for the first time in Lithuania, we determined possible phytoplasma insect vectors using molecular biology methods. Most of the detected phytoplasma subgroups were found in the identified insect species for the first time in Lithuania and worldwide. Our data on new potential insect vector species extend the spectrum of phytoplasma vectors in our region. Phytoplasmas were detected for the first time in five plant species in Lithuania. We identified in this work one... [to full text] / Disertacijos darbo tikslas – aptikti ir identifikuoti Lietuvoje paplitusias fitoplazmas vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais ir nustatyti fitoplazmų vabzdžius pernešėjus bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetinius giminingumus. Lietuvoje jau žinomos keletas labiausiai paplitusių fitoplazmų grupių bei pogrupių, taip pat aptikta nemažai jų augalų-šeimininkų. Duomenų apie galimus šių bakterijų pernešėjus Lietuvoje beveik nėra. Pernešėjų identifikavimas ir tyrimas padės kurti veiksmingesnes strategijas bei sistemas kovai su fitoplazminėmis infekcijomis. Fitoplazmų ir jų pernešėjų identifikavimas suteiks svarbių duomenų tiriant šių patogenų ekologiją, paplitimą, kilmę, epidemiologiją, plitimo kelius. Informacija bus naudinga Lietuvos ir kaimyninių šalių augalų apsaugai. Taip pat galės padėti nustatant galimų invazinių vabzdžių rūšių bei fitoplazmų kamienų atsiradimą Lietuvoje dėl klimato kaitos. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje molekuliniais metodais buvo išaiškinti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai. Daugelis aptiktų fitoplazmų pogrupių nustatytos identifikotuose vabzdžiuose pirmą kartą, kaip Lietuvoje taip ir pasaulyje. Penkiose augalų rūšyse fitoplazmos aptiktos pirmą kartą Lietuvoje. Darbo metu nustatytas vienas visiškai naujas Lietuvai ir pasauliui ir vienas naujas Lietuvai fitoplazmų pogrupiai bei jų augalai šeimininkai, kas prisideda prie Lietuvoje bei pasaulyje aptinkamų fitoplazmų paplitimo ir bioįvairovės tyrimo... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel... [to full text]