The territorial regularities of Lithuania’s sociopolitical development after the independency reestablishment are revealed in this paper. A territorial structure of Lithuania’s political field is analyzed on the basis of electoral method. Four groups of political phenomena are distinguished according to an interpretation of an elections results’ significance: 1) geopolitical attitudes, 2) assessment of the authorities, 3) political ideology and 4) assessment of the authorities’ division. The territorial structure of the political phenomena is revealed referring to the results of the referendums in 1991 and 2003 at the municipalities’ level and of the elections of the President, the Parliament and the Municipality in 1996-2007 at the wards’ level. The main regularities of the territorial structure are identified in each group of political phenomena. Lithuania’s electoral territorial structure distinguishes for a stable regional expression in a period since the statehood’s reestablishment. 6-7 large territorial formations constantly distinguish for special electoral attitudes and peculiar dynamics of the electorate’s behavior and structure in the context of surrounding environment. A constant imbalance of separate regions according to predominance of political ideology and a constant imbalance of political forces’ support in separate urban-rural units’ types, that are characteristic to Lithuania, are highlighted in this paper. Territorial differences of Lithuania’s electorate... [to full text] / Darbe atskleidžiami Lietuvos sociopolitinės raidos teritoriniai dėsningumai po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos politinio lauko teritorinė struktūra nagrinėjama elektorinio metodo pagrindu. Pagal rinkimų rezultatų reikšmės interpretaciją išskiriamos keturios politinių reiškinių grupės: 1) geopolitinės nuostatos, 2) valdžios vertinimas, 3) politinė ideologija ir 4) valdžios pasidalinimo vertinimas. Politinių reiškinių teritorinė struktūra atskleidžiama pagal 1991 m. ir 2003 m. referendumų rezultatus savivaldybių lygmeniu bei 1996-2007 m. Prezidento, Seimo ir Savivaldos rinkimų rezultatus seniūnijų lygmeniu. Kiekvienoje iš politinių reiškinių grupių identifikuojami pagrindiniai teritorinės struktūros dėsningumai. Lietuvos elektorinė teritorinė struktūra per laikotarpį nuo valstybingumo atkūrimo pasižymi stabilia regionine raiška. 6-7 stambūs teritoriniai dariniai supančios aplinkos fone nuolat išsiskiria ypatingomis rinkiminėmis nuostatomis bei savita elektorato elgesio ir struktūros dinamika. Darbe pabrėžiamas Lietuvai būdingas nuolatinis atskirų regionų netolygumas pagal politinės ideologijos vyravimą bei nuolatinis politinių jėgų paramos netolygumas atskiruose miesto-kaimo vienetų tipuose. Lietuvos elektorato teritoriniai skirtumai apibendrinami Lietuvos politinio rajonavimo schemoje pagal tradicinio-protesto elektoratų ir kairės-dešinės santykį.