Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Darbo apimtis 48 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 2 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 21 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas - atlikti melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizę. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2009 metų duomenimis, Klaipėdos rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5579,28 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 867,45 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Klaipėdos rajone yra 1280 km, iš kurių 70,87 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir daugeliu atvejų padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23322 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyse a state of reclaimed lands and reclaimation constructions in Klaipėda region. The work consists of 48 pages of printed text, including 2 tables and 29 pictures. Twenty-one references have been used. The aim of the final work is to analyse a state of reclaimed lands and reclaimation structures. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the newest inventory data of 2009, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5579,28 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 867,45 ha. Consequences of all that are: reclaimed lands were not cultivated, drainage manifolds became obstructed with roots of trees and vegetation, and the drained areas on the forest outskirts overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of main ditches in Klaipėda district is 1280 km, 70,87 km of which are in bad state. All land reclamation structures, ditches as well, are not everlasting. Ditches lose their purpose due to slope slippage, sediment deposition, grass overgrowth, and culvert or drainage mouth collapse. They overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and reduce the draining of cultivated lands. Thus, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from the drainage mouth and, in many cases help to... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used. The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region. During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių. Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.

Straipsnyje apibendrinami magistralinių griovių ir jų statinių būklės dviejų metų tyrimų duomenys. Tyrimai atlikti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose. Nustatyta, kad didžiausios deformacijos vyksta griovio dugne ir šlaitų papėdėje. Dažniausiai griovys deformuojasi dėl dugne besikaupiančių sąnašų - nevalomas griovys seklėja, lėkštėja jo šlaitai. Tyrimų metu buvo nustatytos šios melioracijos griovių charakteristikos: bendras ilgis, viršaus ir dugno plotis, gylis, sąnašų kiekis griovyje, šlaitų apaugimas krūmais, jų nuolydis, taip pat griovyje esančių drenažo žiočių bei pralaidų būklė. Ištirta 99,44 km melioracijos griovių, 845 drenažo žiotys, 129 pralaidos. Tyrimai atlikti 2006, 2007 metais. Darbo tikslas - įvertinti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose esančių melioracijos griovių ir jų statinių esamą būklę. Nustatyta, kad vyraujančios tyrinėtų griovių deformacijos yra šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais, dugno uždumblėjimas, vandens augmenijos priaugimas, bebrų užtvankos. Pralaidų esamos deformacijos: netinkama kelio danga, netvarkingi sargšuliai, blogos būklės antgaliai, vamzdžių sandūrose atsiradę tarpai, pralaidose susikaupusios sąnašos. Drenažo žiočių pagrindiniai pažeidimai – užneštos sąnašomis, užaugusios krūmų ir žolių šaknimis, sulūžusios, suskilinėjusios. / Data from two years study of drainage channels are summarized in this paper. The aim of the work was to evaluate statė of drainage channels and its structures in the territory of Raseiniai, Druskininkai, Kaunas and Šakiai districts. It was observed that the majority of deformation‘s processes occur on the bottom and on the slopes of the channels. In most cases channels are deformated due to the deposit, which accumulates on the bottom, and, if no desilting is executed, channel (where a thick layer of silt exists), the channel profile becomes irregular and unstable. It was determined following characteristics of drainage channels: general length, width, slopes pitch, bottom width, depth, amount of deposit in the drainage channels, slopes shrubby and state of channel structures – the outlets of drainage, the water culverts. It was investigated 99,20 km drainage channels, 132 water culverts, 890 drainage outlets in 2006, 2007. The state of drainage channels are bad. The slopes of the drainage channels are overgrown with a medley shrubbery, the drainage channels bottom is silt up. It was found culvert‘s deformations of this nature: low keep paving, bad state of pipe heads, joint tightness, out of order staves and something else. The deformations of drainage outlets are: under deposit, under the sod, the rank scrub and grass roots, broken, breakaway.

Joniškio rajono šlapių žemių fondas yra 98341 ha. Rajone nusausinta 80524,65 ha arba 81,9 % nuo šlapių žemių fondo. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti melioruotų žemių, bei statinių būklę Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotas žemės plotas įskaitant plotą sausinamą drenažu nuo1987 metų padidėjo 1232,64 ha kas sudaro 1,55 %. Blogos būklės plotas sudaro 4490,99 ha iš kurių numatoma rekonstruoti 3190,76 ha., remontuoti 1083,04 ha. ir nurašyti 217,19 ha. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Blogai veikiančio drenažo plotas sudaro 6 % viso drenuoto žemės ploto. 2006 metų inventorizacijos duomenimis magistralinių griovių Joniškio rajone yra 1230,0 km. Bloga būklė sudaro 357,64 km., tai sudaro 29 %. Didžiausi pažeidimai: vaga užaugusi medžiais ir krūmais, vaga užnešta nešmenimis ir patvenkta vaga. Išanalizavus 2006 metų inventorizavimo duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Joniškio rajone yra bloga: 56 % jų blogos būklės. Pagrindinės pažeidimų priežastys: pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Neturint lėšų, tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių neimanoma, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. ... [toliau žr. visą tekstą] / Wet territory corpus is 98341ha in Joniskis district. 80524,65 ha or 81,9 % of the wetlands fund have been reclaimed in the district. Main job goal is to inspect existing melioration building’s condition in the local government’s territory of the Joniskis district. According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land’s area, including drained area become bigger from 1987, 1232,64 ha has structure 1,55 %. Quantity of building’s in bad shape has structured 4490,99 ha from which 3190,76 ha have been reconstructed, also 1083,04 ha have been reconditioned and 217,19 ha have been discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. The malfunction of the drainage area has structure 6 % of all land area. According inventorisation of 2006 have emerged that main roads in the Joniskis district are 1230,0 km. Bad condition has structured 357,64 km, it is 29%. Most common drainage system breaks are: the main canal, which is overgrown by trees and scrubs, also main canal is choked up by outwashes and affluented. According inventorisation were done become clear that overflows are in bad shape in the district of Joniskis city; that is 56 % of all them bad condition. The major reasons of breaks are: local failures are damaged, also the snouts are tumbled and finally the details of concrete are broke up. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People... [to full text]

Taikomų ir alternatyvių priemonių prieš laukinių stambiųjų žinduolių sukeliamus autoįvykius efektyvumo tyrimas magistralėje A2 (Vilnius – Panevėžys) 2002 01 01 – 2009 12 01 metais Magistrantė Vilma Vildaitė. Vadovas: doc.dr. G. Ignatavičius Ekologijos ir aplinkotyros studijų centras, Vilniaus Universitetas, Lietuva. Santrauka Kasmet automobilių susidūrimai su laukiniais žvėrimis sudaro didelę dalį visų įvykusių autoįvykių, kartais pasibaigiantys tragiškai. Šiame darbe paliečiama aktuali problema kylanti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – autoįvykiai su laukiniais žvėrimis, kuomet susidūrimų metu žūsta laukiniai gyvūnai ir žmonės. Visame pasaulyje magistraliniuose ir kituose krašto keliuose diegiamos įvairios saugumo priemonės mažinančios autoįvykius su laukiniais žvėrimis. Tai metalinės tvoros, įspėjamieji kelio ženklai, kelio apšvietimas, ultragarsiniai švilpukai, pakelių augalijos tvarkymas, požeminės pralaidos, „žalieji tiltai“, repelentai, reflektoriai. Šio darbo tiriamasis objektas: magistralinis kelias A2 (Vilnius – Panevėžys) Lietuvoje. Jame įrengtų, naujai rengiamų ir alternatyvių saugumo priemonių nuo susidūrimų su stambiaisiais žinduoliais efektyvumo tyrimas. Šiuo metu magistraliniame A2 (Vilnius – Panevėžys) yra įrengtos saugumo priemonės nuo automobilių susidūrimų su laukiniais stambiaisiais žvėrimis: įspėjamieji kelio ženklai, metalinio tinklo tvoros (aptverta 163, 30 km magistralės), dvivėriai vartai, „elnių grotelės“ įvažiavimuose į miško keliukus, trys... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Vilma Vildaitė, Master‘s Thesis in Environmental Studies and Management / Supervisor Doc.dr. G.Ignatavičius. "The Research of Effectiveness of Applied and Alternative Management Systems/Devices to Prevent Road Accidents Caused by Large Mammals of Highway A2 (Vilnius-Panevėžys) for a Period from January 1, 2002 to December 1, 2009" Vilnius:Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and Environment Research, 2010. Each year car collisions with wild animals (which sometimes end tragically) make a significant proportion of all road accidents. This research raises a problem of car accidents with wild mammals involved, when people or wild animals are injured or killed. This issue is important both in Lithuania and worldwide. All around the world various safety devices/measures are implemented on highways and other country roads to reduce car accidents caused by wild animals. The most common ones are metal fences, road lights, warning road signs, ultrasonic whistles, roadside vegetation management, underground culverts, "green bridges", repellents, reflectors. The object of this research is the highway A2 (Vilnius -Panevėžys) in Lithuania. The objective of the work is to find out the effectiveness of already existing, being implemented or alternative safety/precaution systems against large wild mammals on this road. Currently there is a great variety of safety measures already set up on the highway A2 (Vilnius - Panevėžys), such as warning road signs... [to full text]