Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Darbo apimtis 48 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 2 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 21 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas - atlikti melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizę. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2009 metų duomenimis, Klaipėdos rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5579,28 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 867,45 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Klaipėdos rajone yra 1280 km, iš kurių 70,87 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir daugeliu atvejų padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23322 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyse a state of reclaimed lands and reclaimation constructions in Klaipėda region. The work consists of 48 pages of printed text, including 2 tables and 29 pictures. Twenty-one references have been used. The aim of the final work is to analyse a state of reclaimed lands and reclaimation structures. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the newest inventory data of 2009, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5579,28 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 867,45 ha. Consequences of all that are: reclaimed lands were not cultivated, drainage manifolds became obstructed with roots of trees and vegetation, and the drained areas on the forest outskirts overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of main ditches in Klaipėda district is 1280 km, 70,87 km of which are in bad state. All land reclamation structures, ditches as well, are not everlasting. Ditches lose their purpose due to slope slippage, sediment deposition, grass overgrowth, and culvert or drainage mouth collapse. They overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and reduce the draining of cultivated lands. Thus, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from the drainage mouth and, in many cases help to... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used. The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region. During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių. Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas 50 puslapių, 36 paveikslų, 3 lentelės, 29 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Tiriamojo darbo objektas: Marijampolės r. sausinimo sistemos, melioracijos statiniai. Tiriamojo darbo tikslas: ištirti naudojamų sausinimo sistemų efektyvumą, sausinamų žemių naudojimą ir eksploatacijos priemonių efektyvumą sąlygojančius pagrindinius veiksnius Marijampolės rajone. Pagal gautus tyrimų rezultatus sudaryti rodiklių sistemą naudojimo priemonių ekonominiam efektyvumui nustatyti. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Atlikti dabartinių sausinimo sistemų techninio – ekonominio efektyvumo nustatymo metodų literatūrinę analizę, parengiant rodiklių sistemą sausinimo sistemų būklei bei jų eksploatacijos efektyvumui nustatyti; 2. Atlikti sausinimo sistemų techninės būklės, sausinimo efektyvumo tyrimus, nustatant įvertinimo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes; 3. Atlikti sausinamų ariamų žemių derlingumo ir jo sumažėjimo dėl neefektyvaus sausinimo tyrimus, nustatant sausinimo sistemų naudojimo priemonių ekonominio efektyvumo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes. Tiriamojo darbo metodika: tyrimai buvo atlikti Marijampolės rajone. Šiems tyrimams panaudoti matematinės statistikos metodai – duomenų grupavimas, sistemingumas, tyrimo duomenų grafinės išraiškos metodai. Tiriamojo darbo rezultatai: atlikus Marijampolės rajono sausinimo sistemų remonto efektyvumo tyrimus, buvo nustatyta kaip keičiasi sausinimo sistemų remonto... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis: 50 pages, 36 pictures, 3 tables, 29 references, written in Lithuanian language. Main words: constructions, drainage, drain system, trenches. The subject of the research work: drain systems of Marijampole region, melioration constructions. The aim of the study: to investigate the efectivity of draining systems, usage of drainable lands and the main factors determinating the efectivity of exploitation of drainage devices in Marijamplole region. The specific aims of this study: 1. To perform the literary analysis of determination methods of technical – economical efectivity of present draining systems; 2. To accomplish the analysis of the technical condition of draining systems and drainage efectivity by estimating the index values and mathematical subjections; 3. To establish the investigation of richness of drained arable lands and the reduction of richness due to inefective draining, by determinating the values of economical efectivity rates of exploitation of drainage devices and mathematical subjections. The methodology of the study: the analysis was carried out in Marijampole region Mathematical methods (data grouping, mathematical organization, the methods of mathematical graph expression) of statistics were used in this study. Results: Determined the efectivity of drained lands by growing different agricultural plants; The highest efectivity index was estimated by growing potatoes and wheat. Slightly lower efectivity index obtained for buckwheat and... [to full text]

Marijampolės rajonas kartu su Marijampolės miestu užima 156771 ha žemės plotą. Marijampolės rajone šlapių žemių fondas yra 102346 ha. Darbo tikslas: išnagrinėti esamą melioracijos statinių būklę Marijampolės rajone ir numatyti priemones tolimesnės eksploatacijos užtikrinimui. Iki 1996 metų sausio 1 d. nusausinta 82456,6 ha žemės, iš jų drenažu – 74514,6 ha, iš jų intensyviai – 65038 ha. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotos žemės plotas, įskaitant plotą sausinamą drenažu, padidėjo nuo 1996 metų daugiau nei 2 kartus. Blogos būklės statinių padaugėjo 10,75 karto. Po atliktos inventorizacijos nuspręsta nurašyti 434,74 ha melioruotos žemės ploto, 2,4 karto daugiau nei 1996 m. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur yra nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Išanalizavus 2006 m. inventorizacijos duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Marijampolės rajone yra gera: 70,38% jų yra techniškai tvarkingos. 26% pralaidų yra pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Pagrindiniai žodžiai: melioruota žemė, melioracijos statiniai, drenažas, grioviai, pralaidos, techninė būklė. / Marijampole district, including the city takes 156771 hectares area. Wet territory corpus is 102346 hectares in Marijampole district. Main job goal is to inspect existing melioration building‘s condition in Marijampole district and foresee armamentarium for further operating conditions. At period in 1996-01-01 there were drained 82456,6 hectares of land, 74514,6 hectares of them by drainage (65038 hectares intensively). According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land‘s area, including drained area become bigger twice from 1996. Quantity of buildings in bad shape became bigger almost 11 times. 434,74 hectares were discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. After inventorisation were done become clear that 70,38% trenches system is working properly and 26 % needs to be renovated.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojamas drenažo sistemų eksploatacijos efektyvumas. Darbą sudaro – įvadas, 5 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 56 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 6 lenteles ir 37 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro – 34 šaltiniai. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Pagal 2009 metų duomenis, Šilutės rajone nusausintų žemių iš viso yra 85113,90 ha, o nusausintas drenažu plotas sudaro 68352,30 ha, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioruotų žemių ir melioracijos statinių balansinė vertė – 283902,773 tūkst. Lt. Žemės ūkio gamyba ir jos našumas tiesiogiai priklauso nuo melioracijos sistemų būklės, nes ji vyksta nusausintose žemėse, todėl būtina atsižvelgti į šio sektoriaus konkurencingumą rinkos sąlygomis bei Šilutės rajono ir bendrą Lietuvos žemės ūkio plėtrą, todėl tikslinga išanalizuoti melioruotų žemių inventorizacijos darbus ir nustatyti svarbiausius rodiklius, aktualius dabar ir ateityje naudojant melioruotą žemę ir melioracijos statinius. Šiai dienai esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinius, todėl jų techninė būklė sparčiai blogėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai mūsų visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyze efficiency of operating of drainage systems. The work consists of introduction, 5 chapters, conclusions and recommendations, a list of references. This makes 56 pages of printed text, including 6 tables and 37 pictures. Thirty -four references have been used. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the data of 2009, the drained area of land in Šilutė district consists of 85113,90 hectares (ha), of which 68352,30 ha are drained by drainage systems. The balance value of reclaimed lands and reclamation constructions owned by the state is 283902,773 Lt. Production of agriculture and its fertility is directly influenced by the condition of reclamation systems because drained lands are where cultivation occurs. Therefore it‘s necessary to consider land reclamation for its effect on competitiveness in the market and development of agriculture in Šilutė region and Lithuania. Thus, it is useful to analyze inventory works of reclaimed lands and determine the most important indicators, which are actual now and for the future, while using reclaimed land and reclamation constructions. The average age of presently used reclamation constructions is up to 35 years. The owners of lands do not have enough money to use and maintain reclamation constructions properly, so their condition becomes worse very fast... [to full text]

Straipsnyje apibendrinami magistralinių griovių ir jų statinių būklės dviejų metų tyrimų duomenys. Tyrimai atlikti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose. Nustatyta, kad didžiausios deformacijos vyksta griovio dugne ir šlaitų papėdėje. Dažniausiai griovys deformuojasi dėl dugne besikaupiančių sąnašų - nevalomas griovys seklėja, lėkštėja jo šlaitai. Tyrimų metu buvo nustatytos šios melioracijos griovių charakteristikos: bendras ilgis, viršaus ir dugno plotis, gylis, sąnašų kiekis griovyje, šlaitų apaugimas krūmais, jų nuolydis, taip pat griovyje esančių drenažo žiočių bei pralaidų būklė. Ištirta 99,44 km melioracijos griovių, 845 drenažo žiotys, 129 pralaidos. Tyrimai atlikti 2006, 2007 metais. Darbo tikslas - įvertinti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose esančių melioracijos griovių ir jų statinių esamą būklę. Nustatyta, kad vyraujančios tyrinėtų griovių deformacijos yra šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais, dugno uždumblėjimas, vandens augmenijos priaugimas, bebrų užtvankos. Pralaidų esamos deformacijos: netinkama kelio danga, netvarkingi sargšuliai, blogos būklės antgaliai, vamzdžių sandūrose atsiradę tarpai, pralaidose susikaupusios sąnašos. Drenažo žiočių pagrindiniai pažeidimai – užneštos sąnašomis, užaugusios krūmų ir žolių šaknimis, sulūžusios, suskilinėjusios. / Data from two years study of drainage channels are summarized in this paper. The aim of the work was to evaluate statė of drainage channels and its structures in the territory of Raseiniai, Druskininkai, Kaunas and Šakiai districts. It was observed that the majority of deformation‘s processes occur on the bottom and on the slopes of the channels. In most cases channels are deformated due to the deposit, which accumulates on the bottom, and, if no desilting is executed, channel (where a thick layer of silt exists), the channel profile becomes irregular and unstable. It was determined following characteristics of drainage channels: general length, width, slopes pitch, bottom width, depth, amount of deposit in the drainage channels, slopes shrubby and state of channel structures – the outlets of drainage, the water culverts. It was investigated 99,20 km drainage channels, 132 water culverts, 890 drainage outlets in 2006, 2007. The state of drainage channels are bad. The slopes of the drainage channels are overgrown with a medley shrubbery, the drainage channels bottom is silt up. It was found culvert‘s deformations of this nature: low keep paving, bad state of pipe heads, joint tightness, out of order staves and something else. The deformations of drainage outlets are: under deposit, under the sod, the rank scrub and grass roots, broken, breakaway.

In the final paper of master studies there is analyzed exploitation efficiency of drainage systems. The methods of mathematic statistics were used in the research – filing of the data, clustering, and methods of the graphical expression of the research data. By the research of the efficiency of the maintenance of the drainage in Kaunas district it was determined how the efficiency of the maintenance of the drainage is changing when planting various agricultural plants in the drained land. The structure of the crop according to the specific constitution is fluctuating each year. It is stated that fastest pay off of the invested finances into the maintenance of the drainage in the repaired area, when growing sugar beets or potatoes. The profit got from these plants covers maintenance expenses within one year. Quite good results are got when growing flax. Reconstruction works of the drainage system in Kaunas district were started in 1964. The biggest part of reconstruction was done in 1996 4311ha. Reconstruction works were fast performed until 1999 afterwards because of the lack of the finances these works get slower.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus rajone, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis. Rajone nusausinta 43224,8 ha arba 67,8 % šlapių žemių fondo - 56269 ha. Nuo 1960 iki 2008 metų drenažu nusausinta 39061,4 ha. Daugiausia žemių drenuota 1976-1980 metais - daugiau kaip po 1800 ha per metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1996-2000 metais – iš viso 155,7 ha. Iki 1980 metų Vilniaus rajone žemių sausinimo darbų tempai didėjo, o nuo 1985 m. sumažėjo iki 1400 per metus, vėliau darbų kiekiai tapo dar mažesni. Nuo 2000 m. nebuvo vykdomos naujos statybos. 2006 m. atlikus Vilniaus rajone melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimus nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Skirtų biudžeto lėšų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Vilniaus rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 4 mln. Lt, t.y. 4 kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar. Šiandien esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of reclaimed lands and of land reclamation hydraulic structures was analyzed in the final work of master studies. Research was carried out in the district of Vilnius. 43224,8 ha or 67,8% of the wetlands fund (56269 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1960-2008, 39061,4 ha were reclaimed and in the period of 1976-1980, 1800 ha per year were reclaimed. The smallest areas returned for the use were in 1996-2000, 155,7 ha per year and the largest areas returned for the use were in 1985, 1400 ha were reclaimed. From 2000, no new construction was carried out. With the help of the research of reclaimed lands and the condition of land reclamation hydraulic structures in Vilnius district, it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands which was in good condition is now deteriorating every year. The grant committed to the land reclamation works, issued by the Ministry of Agriculture, is not sufficient for ensuring that these structures remain in good condition. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Vilnius district, the State should commit 4 million Lt during the year, i.e. a fourfold increase. At present, the average age of land reclamation hydraulic structures is 35 years old. Farmers do not have enough funds for the proper use and exploitation of land reclamation hydraulic structures, therefore, their condition is rapidly... [to full text]