UAB „Daugų žuvis" tvenkiniai įrengti 1968-1969 m., jų bendras plotas 594 ha, apie 99 ha tvenkinių ploto intensyviai žuvininkystei nenaudojami. Tvenkiniams vanduo imamas iš Dusmenos ir Varėnės upių, vandeniui tiekti įrengtos dvi siurblinės. Nuo siurblinių pastatymo yra praėję apie 40 metų, todėl siurbliai, jų varikliai ir pagalbiniai įrengimai yra susidėvėję fiziškai, technologiškai bei morališkai pasenę. Žuvininkystės įmonės vadovai norėdami išlaikyti įmonę konkurencinėje rinkoje, turėtų atsižvelgti į kylančias problemas energetikos sektoriuje, ir ieškoti galimybių sumažinti siurblinių eksploatacijos išlaidas minimaliai rekonstruojant siurblines ir atnaujinant reikalingą siurblinių įranga. Baigiamajame darbe yra nustatomi siurblinių hidrauliniai parametrai. Daugiakriterinės analizės pagalba, naudojant tarptautinės atominės energijos agentūros laisvai platinamą programinę įrangą – DAM, palyginami keli siurblių pakeitimo variantai ir iš jų sąlyginai išrinkti optimaliausi variantai. Daugų žuvininkystės įmonės tvenkinių hidrotechnikos statinius sudaro tvenkinių dambos, vandens įleistuvai, išleistuvai, vandens atitekėjimo, nutekėjimo vamzdynai ir kanalai, skydų/šandorų kėlimo mechanizmai, žuvų išgaudymo duobės ir pan. Kadangi nuo tvenkinių įrengimo laiko jau praėję apie 40 metų, tai betoniniai/gelžbetoniniai tvenkinių hidrotechnikos statiniai (įleistuvai, išleistuvai, vamzdynai, žuvų išgaudymo duobės) yra gerokai susidėvėję. Įvertinant HTS techninę būklę buvo naudota STR 1.12.0... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to evaluate technical state of Dusmena and Varene pumping stations hydro-technical and energetic equipment, the usability and expediency of this equipment in the conditions of market economics. The purpose of this work is also to choose the most suitable variants of replacement of pumping stations main units and auxiliary mechanisms by new ones. Technical state of fishponds hydraulic structures (inlet, outflow, fish catch hole elements) and overgrow of fishpond areas with aquatic plants are analyzed in the paper too. The Dusmena pumping station was built in 1969 and there are three vertical axial 02-42 type pumps. The pumping station on Varene River was built in a same year and reconstructed in 1983. There are two duplex inflowing horizontal centrifugal D 1250/14 type pumps. Daugai Fishery enterprise pumping stations were built more than 40 years ago, so the pumps, their engines and auxiliary mechanisms of these pumping stations are shabby, physically and technologically old. The pumping stations are very important element of fishponds, because the cost of fishery productions belongs on pumping station rational work. The reconstruction of the pumping station in Varene is necessary in the case of the use of Intersigma or Flygt pumps, because these pumps have negative suction head, as existing pumps are with positive suction head in Varene pumping station. If Intersigma or Flygt pumps would be installed, vacuum pumps were not necessary in this... [to full text]

Dauguma hidrotechnikos statinių naudojami daugiau negu 30 metų. Praktiškai kiekviename statinyje yra gelžbetoninių konstrukcijų. Gelžbetonis yra patvari medžiaga, tačiau ilgainiui dėl įvairių priežasčių (natūralus medžiagų senėjimas, įvairios apkrovos ir veiksniai: mechaniniai, fiziniai, cheminiai, specifiniai), konstrukcijose, pagamintose iš šios medžiagos, atsiranda pokyčių bloginančių statinio naudojimo savybes, trumpinančių gyvavimo trukmę. Betono ir gelžbetonio irimo procesai labai sudėtingi, nes kartu veikia daug įvairių veiksnių, keičiančių fizines ir mechanines savybes. Todėl konstrukcijų patvarumas priklauso nuo šių irimo procesų intensyvumo. Konstrukcijų patvarumo esminiai reikalavimai pateikiami statybos reglamente STR 1.12.05:2010. Tyrimo tikslas – ištirti, įvertinti ir palyginti Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kėdainių rajonų slenkstinių pralaidų būklę su ankstesnių tyrimų rezultatais. Mokslinių ekspedicijų metu 2011 – 2012 m. vizualiai buvo ištirtos dešimties slenkstinių pralaidų būklė, jų amžius yra 50 – 60 metų, seniausia 76 metai. Tiriant slenkstinių pralaidų pažaidų būklės kitimą buvo naudoti šie konstrukcijų diagnostikos metodai: kameraliniai darbai; vizualinis metodas; neardantis metodas betono stipriui nustatyti (instrumentinis); slenkstinių pralaidų techninė būklė įvertinta balais pagal STR.1.12.03:2006 pateiktą metodiką; statistiškai apdoroti duomenys „MS EXCEL“ kompiuterine programa. Palyginus 2011 – 2012 m. tyrimų su ankstesnių (1999 – 2009 m... [toliau žr. visą tekstą] / Most hydraulic structures are used by more than 30 years. Practically every building is of reinforced concrete structures. Reinforced concrete is a durable material, but eventually for various reasons (natural aging of materials, loading and various factors: the mechanical, physical, chemical, specific) changes occur in the structures made of these materials worsening usage properties of the structure, shortening the life span. Concrete and reinforced concrete degradation processes are very complicated because a variety of factors that change the physical and mechanical properties operate at the same time. Therefore, the durability of structures depends on the intensity of decomposition processes. Essential requirements of structural stability are presented in the construction regulation STR 1.12.05:2010. The aim of the research was to investigate, evaluate and compare condition of overflow spillways situated in Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis and Kėdainiai districts with previous results. During scientific expeditions in 2011 – 2012 the condition of ten overflow spillways were examined visually, their age is 50 – 60 years old, the oldest is 76 years old. Studying condition changes of the damages in overflow spillways the following structure diagnostic methods were used: Indoor works; Visual method; Non-destructive method for the determination of the strength of concrete (instrumental); The technical condition of overflow spillways was evaluated by scoring... [to full text]

Darbe nagrinėjama Alytaus raj. vandentvarkos statinių būklė, reikalingos investicijos ir priemonės jų būklei gerinti. Bendras Alytaus rajono savivaldybės plotas - 141100 ha, plotas suskirstytas į žemės ūkio naudmenas, kurios užima 58 % viso rajono ploto, tai yra - 81838 ha. vandenys sudaro 5,3 proc., gyvenvietės ir miestai - 2,6 proc. teritorijos, 2 proc. - keliai, 21,8 proc. - miškai, 10,3 proc. - kitos paskirties plotai. Nusausintos žemės plotas – 42642,11 ha, iš jų nusausinta drenažu – 41398,61 ha. Rajone yra 1034 hidrotechniniai statiniai, veikiančios 36 vandenvietės, įmontuota 47 vandens gręžiniai, pastatyta 20 vandens bokštų, vandentiekio tinklų ilgis 96 km. Šiuo metu veikia 16 biologinio valymo nuotekų valyklų ir įrengta 32 km nuotekų tinklų. / The article speaks about water maintenance facilities in Alytus district. The general size of Alytus district has the territory of 141.100 ha (hectares). This area is divided into agricultury usable areas, which takes 58% of the whole area, which is 81.838 ha, then water areas have only 5,3%, settlements and towns 2,6%, roads 2%, woods 21,8% and territories for other purposes takes up 10,3% of the whole territory. The territory of dried lands is 42.642,11 ha and a the biggest part of it is dried drainages, which is 41.398,61 ha out of all. There are 1034 hidrotechnical facilities in the district. There are 36 working water maintenance facilities, in which are implemented 47 water digging drills. The pipeline for providing water has a length of 96 km, there are 20 water towers built in this area. At the moment there are working 16 biological water waste maintenance facilities and there is implemented a 32 km length network of water waste 32.

Marijampolės rajonas kartu su Marijampolės miestu užima 156771 ha žemės plotą. Marijampolės rajone šlapių žemių fondas yra 102346 ha. Darbo tikslas: išnagrinėti esamą melioracijos statinių būklę Marijampolės rajone ir numatyti priemones tolimesnės eksploatacijos užtikrinimui. Iki 1996 metų sausio 1 d. nusausinta 82456,6 ha žemės, iš jų drenažu – 74514,6 ha, iš jų intensyviai – 65038 ha. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotos žemės plotas, įskaitant plotą sausinamą drenažu, padidėjo nuo 1996 metų daugiau nei 2 kartus. Blogos būklės statinių padaugėjo 10,75 karto. Po atliktos inventorizacijos nuspręsta nurašyti 434,74 ha melioruotos žemės ploto, 2,4 karto daugiau nei 1996 m. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur yra nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Išanalizavus 2006 m. inventorizacijos duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Marijampolės rajone yra gera: 70,38% jų yra techniškai tvarkingos. 26% pralaidų yra pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Pagrindiniai žodžiai: melioruota žemė, melioracijos statiniai, drenažas, grioviai, pralaidos, techninė būklė. / Marijampole district, including the city takes 156771 hectares area. Wet territory corpus is 102346 hectares in Marijampole district. Main job goal is to inspect existing melioration building‘s condition in Marijampole district and foresee armamentarium for further operating conditions. At period in 1996-01-01 there were drained 82456,6 hectares of land, 74514,6 hectares of them by drainage (65038 hectares intensively). According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land‘s area, including drained area become bigger twice from 1996. Quantity of buildings in bad shape became bigger almost 11 times. 434,74 hectares were discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. After inventorisation were done become clear that 70,38% trenches system is working properly and 26 % needs to be renovated.

Lietuvoje dviračių takų tinklą sudaro 317 km. Įvairiuose šalies rajonuose dviračių takų kiekis, jų būklė labai skiriasi. Prasčiausia dviračių takų būklė yra ten, kur nusidevėjusi asfaltbetonio danga, ji neapsaugo tako konstrukcijos nuo žalingo aplinkos ir transporto poveikio. Dviračių takų būklė neprižiūrint blogėja, jiems tvarkyti dažnai trūksta lėšų. 2007 – 2008 metais tyrinėta Jonavos miesto dviračių takų būklė. Tyrimų tikslas – išanalizuoti Jonavos miesto dviračių tako techninę būklę. Nustatyta, kad tiriamo dviračių tako techninė būklė patenkinama ( vidutinis balas 2,4), bet priežiūros darbų kiekis yra nepakankamas. Nustatyta, kad dviračių take neišspręstas paviršinio vandens sutvarkymas, tako dangoje formuojasi duobės. Norint pagerint būklę rekomenduojama sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimo įrenginius, bei atkurti susidėvėjusią tako dangą. / The network of bicycle paths has 317 km in Lithuania. In various parts of the country the quantity of bicycle paths, their condition is very different. The worst condition of bicycle paths is in that areas, where the depreciation of asphalt concrete surface does not protect construction of path from the harmful effects of environment and transport. The condition of bicycle paths is going worse and worse, if nobody does not take care about it and the main problem to manage them is the lack of money. The condition of bicycle paths was researched in Jonava city in 2007-2008 years. The purpose of this work is to evaluate if maintenance funding of bicycle paths ensure appropriate technical condition. The technical condition of analysis bicycle paths and the work of institutions who managed them is satisfactory (mean score 2.4), but the amount of work is insufficient. Found that the bicycle paths take an open water surface cleaning and on the path surface is formed the pits. For the improved condition is recommended to fix the surface water sewer facilities and to restore the broken-down path cover.

Polderiai labai paplitę hidrotechnikos statiniai Šilutės rajono teritorijoje. Jų paskirtis – užtikrinti teritorijų ir statinių apsaugą nuo patvenkimo bei apsėmimo. Šiame darbe nagrinėjama Alkos, Smalkų vasaros tipo ir Traksėdžių, Kintų, Rugulių žiemos tipo polderių hidrotechnikos statinių būklė. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad dėl nešmenų sankaupų sausinamuosiuose grioviuose, jų dugno altitudės pakilusios (nešmenų sluoksnio storis siekia 0,2 – 1,0 m). Pylimų šlaituose (100 m ruože) aptinkami iki 10 graužikų urvų ar jų įgriuvos. Griovių šlaituose ir apsauginėse juostose paplitusios aukštaūgės augmenijos juostos, kurių plotai 100 m ilgio pakrantės ruože siekia 60 m2. Aiškiai matomos griovių šlaitų tvirtinimo gelžbetoninių elementų pažaidos. Tarp deformuotų, paplautų ir pasislinkusių tvirtinimo plokščių susidarę 2 – 11 cm tarpai. Važiuojamųjų pylimų keterose ties pralaidomis dėl įsiurbto grunto susidariusios 0,2 – 0,4 m įdubos. Tenkinant gamtosaugininkų reikalavimus vandens lygis vasaros tipo polderių kanaluose palaikomas nuo 0,5 iki 1,1 m aukštesnis, palyginus su eksploataciniais vandens lygiais, reikalingais sėkmingai ūkinei veiklai vystyti. Atlikta vandens lygių stebėjimo duomenų analizė, aptarti gamtosauginiai ir eksploataciniai vandens lygiai polderiuose. Sugretinus nustatytus duomenis, įvertinti minėtų lygių dydžiai atitinkamo laikotarpio/periodo metu. Remiantis gautais rezultatais, pateiktas realus, konkretus ir teigiamų rezultatų suteiksiantis pasiūlymas, t.y... [toliau žr. visą tekstą] / Polders are very common hydrotechnical structures in Šilutė district. Their purpose is to protect its territories and structures from flooding. This paper examines the condition of the summer-type polder hydrotechnical structures of Alka and Smalkai, as well as the winter-type polder hydrotechnical structures of Traksėdžiai, Kintai and Ruguliai. During the research it was established that the accumulation of sediment in drainage ditches increases their bottom altitudes (the thickness of the sediment layer amounts to 0.2-1,0 m). The slopes of the dykes (in the distance of 100 metres) contains up to 10 inhabited or fallen-in rodent caves. The trench slopes and protective zones are overgrown with tall vegetation, the area of which in 100 m of the bank strip amounts to 60 m2. The damage of the reinforced mounting elements of the ditch slopes is clearly visible. The spaces between deformed, washed and shifted mounting plates are 0.5-11 cm. Slumped ground along the culverts in the carriageway resulted in deeper than 0.2-0.4 m cavities. Meeting the environmental requirements, the water level in the summer-type polder channels maintained is 0.5-1.1 m higher, compared to the operational water levels required for successful agricultural activity. The paper includes a water level monitoring data analysis and a discussion of the environmental and operational water levels in polders. Data comparison allowed to evaluate the values of the above-mentioned levels at relevant... [to full text]

In the final paper of master studies there is analyzed exploitation efficiency of drainage systems. The methods of mathematic statistics were used in the research – filing of the data, clustering, and methods of the graphical expression of the research data. By the research of the efficiency of the maintenance of the drainage in Kaunas district it was determined how the efficiency of the maintenance of the drainage is changing when planting various agricultural plants in the drained land. The structure of the crop according to the specific constitution is fluctuating each year. It is stated that fastest pay off of the invested finances into the maintenance of the drainage in the repaired area, when growing sugar beets or potatoes. The profit got from these plants covers maintenance expenses within one year. Quite good results are got when growing flax. Reconstruction works of the drainage system in Kaunas district were started in 1964. The biggest part of reconstruction was done in 1996 4311ha. Reconstruction works were fast performed until 1999 afterwards because of the lack of the finances these works get slower.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus rajone, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis. Rajone nusausinta 43224,8 ha arba 67,8 % šlapių žemių fondo - 56269 ha. Nuo 1960 iki 2008 metų drenažu nusausinta 39061,4 ha. Daugiausia žemių drenuota 1976-1980 metais - daugiau kaip po 1800 ha per metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1996-2000 metais – iš viso 155,7 ha. Iki 1980 metų Vilniaus rajone žemių sausinimo darbų tempai didėjo, o nuo 1985 m. sumažėjo iki 1400 per metus, vėliau darbų kiekiai tapo dar mažesni. Nuo 2000 m. nebuvo vykdomos naujos statybos. 2006 m. atlikus Vilniaus rajone melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimus nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Skirtų biudžeto lėšų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Vilniaus rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 4 mln. Lt, t.y. 4 kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar. Šiandien esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of reclaimed lands and of land reclamation hydraulic structures was analyzed in the final work of master studies. Research was carried out in the district of Vilnius. 43224,8 ha or 67,8% of the wetlands fund (56269 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1960-2008, 39061,4 ha were reclaimed and in the period of 1976-1980, 1800 ha per year were reclaimed. The smallest areas returned for the use were in 1996-2000, 155,7 ha per year and the largest areas returned for the use were in 1985, 1400 ha were reclaimed. From 2000, no new construction was carried out. With the help of the research of reclaimed lands and the condition of land reclamation hydraulic structures in Vilnius district, it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands which was in good condition is now deteriorating every year. The grant committed to the land reclamation works, issued by the Ministry of Agriculture, is not sufficient for ensuring that these structures remain in good condition. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Vilnius district, the State should commit 4 million Lt during the year, i.e. a fourfold increase. At present, the average age of land reclamation hydraulic structures is 35 years old. Farmers do not have enough funds for the proper use and exploitation of land reclamation hydraulic structures, therefore, their condition is rapidly... [to full text]

Joniškio rajono šlapių žemių fondas yra 98341 ha. Rajone nusausinta 80524,65 ha arba 81,9 % nuo šlapių žemių fondo. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti melioruotų žemių, bei statinių būklę Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotas žemės plotas įskaitant plotą sausinamą drenažu nuo1987 metų padidėjo 1232,64 ha kas sudaro 1,55 %. Blogos būklės plotas sudaro 4490,99 ha iš kurių numatoma rekonstruoti 3190,76 ha., remontuoti 1083,04 ha. ir nurašyti 217,19 ha. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Blogai veikiančio drenažo plotas sudaro 6 % viso drenuoto žemės ploto. 2006 metų inventorizacijos duomenimis magistralinių griovių Joniškio rajone yra 1230,0 km. Bloga būklė sudaro 357,64 km., tai sudaro 29 %. Didžiausi pažeidimai: vaga užaugusi medžiais ir krūmais, vaga užnešta nešmenimis ir patvenkta vaga. Išanalizavus 2006 metų inventorizavimo duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Joniškio rajone yra bloga: 56 % jų blogos būklės. Pagrindinės pažeidimų priežastys: pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Neturint lėšų, tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių neimanoma, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. ... [toliau žr. visą tekstą] / Wet territory corpus is 98341ha in Joniskis district. 80524,65 ha or 81,9 % of the wetlands fund have been reclaimed in the district. Main job goal is to inspect existing melioration building’s condition in the local government’s territory of the Joniskis district. According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land’s area, including drained area become bigger from 1987, 1232,64 ha has structure 1,55 %. Quantity of building’s in bad shape has structured 4490,99 ha from which 3190,76 ha have been reconstructed, also 1083,04 ha have been reconditioned and 217,19 ha have been discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. The malfunction of the drainage area has structure 6 % of all land area. According inventorisation of 2006 have emerged that main roads in the Joniskis district are 1230,0 km. Bad condition has structured 357,64 km, it is 29%. Most common drainage system breaks are: the main canal, which is overgrown by trees and scrubs, also main canal is choked up by outwashes and affluented. According inventorisation were done become clear that overflows are in bad shape in the district of Joniskis city; that is 56 % of all them bad condition. The major reasons of breaks are: local failures are damaged, also the snouts are tumbled and finally the details of concrete are broke up. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People... [to full text]