Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojamas drenažo sistemų eksploatacijos efektyvumas. Darbą sudaro – įvadas, 5 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 56 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 6 lenteles ir 37 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro – 34 šaltiniai. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Pagal 2009 metų duomenis, Šilutės rajone nusausintų žemių iš viso yra 85113,90 ha, o nusausintas drenažu plotas sudaro 68352,30 ha, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioruotų žemių ir melioracijos statinių balansinė vertė – 283902,773 tūkst. Lt. Žemės ūkio gamyba ir jos našumas tiesiogiai priklauso nuo melioracijos sistemų būklės, nes ji vyksta nusausintose žemėse, todėl būtina atsižvelgti į šio sektoriaus konkurencingumą rinkos sąlygomis bei Šilutės rajono ir bendrą Lietuvos žemės ūkio plėtrą, todėl tikslinga išanalizuoti melioruotų žemių inventorizacijos darbus ir nustatyti svarbiausius rodiklius, aktualius dabar ir ateityje naudojant melioruotą žemę ir melioracijos statinius. Šiai dienai esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinius, todėl jų techninė būklė sparčiai blogėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai mūsų visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyze efficiency of operating of drainage systems. The work consists of introduction, 5 chapters, conclusions and recommendations, a list of references. This makes 56 pages of printed text, including 6 tables and 37 pictures. Thirty -four references have been used. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the data of 2009, the drained area of land in Šilutė district consists of 85113,90 hectares (ha), of which 68352,30 ha are drained by drainage systems. The balance value of reclaimed lands and reclamation constructions owned by the state is 283902,773 Lt. Production of agriculture and its fertility is directly influenced by the condition of reclamation systems because drained lands are where cultivation occurs. Therefore it‘s necessary to consider land reclamation for its effect on competitiveness in the market and development of agriculture in Šilutė region and Lithuania. Thus, it is useful to analyze inventory works of reclaimed lands and determine the most important indicators, which are actual now and for the future, while using reclaimed land and reclamation constructions. The average age of presently used reclamation constructions is up to 35 years. The owners of lands do not have enough money to use and maintain reclamation constructions properly, so their condition becomes worse very fast... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus rajone, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis. Rajone nusausinta 43224,8 ha arba 67,8 % šlapių žemių fondo - 56269 ha. Nuo 1960 iki 2008 metų drenažu nusausinta 39061,4 ha. Daugiausia žemių drenuota 1976-1980 metais - daugiau kaip po 1800 ha per metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1996-2000 metais – iš viso 155,7 ha. Iki 1980 metų Vilniaus rajone žemių sausinimo darbų tempai didėjo, o nuo 1985 m. sumažėjo iki 1400 per metus, vėliau darbų kiekiai tapo dar mažesni. Nuo 2000 m. nebuvo vykdomos naujos statybos. 2006 m. atlikus Vilniaus rajone melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimus nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Skirtų biudžeto lėšų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Vilniaus rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 4 mln. Lt, t.y. 4 kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar. Šiandien esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of reclaimed lands and of land reclamation hydraulic structures was analyzed in the final work of master studies. Research was carried out in the district of Vilnius. 43224,8 ha or 67,8% of the wetlands fund (56269 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1960-2008, 39061,4 ha were reclaimed and in the period of 1976-1980, 1800 ha per year were reclaimed. The smallest areas returned for the use were in 1996-2000, 155,7 ha per year and the largest areas returned for the use were in 1985, 1400 ha were reclaimed. From 2000, no new construction was carried out. With the help of the research of reclaimed lands and the condition of land reclamation hydraulic structures in Vilnius district, it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands which was in good condition is now deteriorating every year. The grant committed to the land reclamation works, issued by the Ministry of Agriculture, is not sufficient for ensuring that these structures remain in good condition. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Vilnius district, the State should commit 4 million Lt during the year, i.e. a fourfold increase. At present, the average age of land reclamation hydraulic structures is 35 years old. Farmers do not have enough funds for the proper use and exploitation of land reclamation hydraulic structures, therefore, their condition is rapidly... [to full text]