Lietuvoje įrengta 1590 tvenkinių, pastatyta daug kitokių hidrotechnikos statinių ir beveik kiekviename iš jų yra gelžbetoninių elementų ar konstrukcijų. Naudojami statiniai patiria įvairių apkrovų ir agresyvios aplinkos poveikį, dėl to jie ilgainiui nusidėvi, formuojasi pažaidos, statiniai genda ir tampa nebetinkami naudoti. Darbo tikslas – įvertinti defektų ir pažaidų įtaką naudojamų hidrotechnikos statinių gelžbetoninių konstrukcijų techninei būklei. 2006 metais tyrinėtos Marijampolės rajono naudojamų hidrotechnikos statinių gelžbetoninės konstrukcijos. Nustatyta pagrindinė konstrukcijų stiprum���� apibūdinanti charakteristika – gniuždomojo betono stipris. Užfiksuoti konstrukcijų defektai bei pažaidos, aptariamos galimos jų atsiradimo priežastys, konstrukcijų būklė įvertinta balais. Nurodyti dažniausiai pasitaikantys konstrukcijų defektai bei pažaidos, kurie atsirado dėl netinkamų sudėčių bei savybių betono, naudojimo trūkum��. / There are approximately 1590 dams and many other hydraulic structures constructed in Lithuania. Most of them have reinforced concrete elements or constructions. Due to different loads and environmental impact, condition of operational structures gets worse in time. Therefore, some deterioration may occur which leads structures to failure and makes them no longer useful for exploitation. The purpose of this work is to evaluate the influence of defects and deteriorations to the technical state of reinforced concrete hydraulic structures. In 2006, reinforced concrete constructions of hydraulic structures were investigated in Marijampole district. Compression strength is determined as the main characteristic of these constructions. Defects and deteriorations of constructions are noticed; main reasons that influence deterioration are discussed; and condition of constructions is estimated by points. It is established that most common defects and deteriorations are caused because of the use of unfit manufactured concrete and its shortage.

Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistema apima visas šalies administracines teritorijas. Nekilnojamojo turto registro duomenų banke sukaupti išsamūs duomenys apie nekilnojamojo turto objektus, įskaitant žemę, pastatus, patalpas, butus ir infrastruktūrą. Taip pat banke saugomi duomenys apie teisinį nekilnojamojo turto objektų valdymą, apsunkinimus, servitutus, teisinius faktus ir hipoteką. Taip apsaugomos piliečių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ši Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistema yra gana efektyvi. Ji atvira, orientuota į visuomenę bei paremta daugiatikslio pritaikymo koncepcija. Atliekant tiriamąjį darbą buvo nagrinėjami įregistruotų gyvenamųjų namų ir sodo namelių skaičius bei jų ryšys su namų valdų ir sodo sklypų skaičiumi bei įregistruotų gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų skaičius ir tankumas 2004 m. – 2005 m. Pastebėta, kad Lietuvoje per nagrinėjamąjį laikotarpį daugiausia įregistruota gyvenamosios paskirties pastatų. Per dvejus metus šis skaičius buvo beveik 22000 pastatų. Labai lėtai buvo registruojami sodo nameliai. 2005 m. net 81 procentas sodų sklypų neturi įregistruotų sodų namelių. Tokią situaciją įtakoja daug priežasčių, pavyzdžiui, sodo namelis naudojamas, kaip gyvenamasis namas ir pan. / Real estate cadastre and register system developed in all country‘s administrative territories. In real estate register data bank is concentrate exhaustive data in real estate objects, including land, buildings, lodgings, flats and infrastructure. Also there are saved data about relations governed by law in real estate objects control, difficulties, servitudes, facts in law, hypothec. In that way, citizen properties rights to real estate are protect. Real estate cadastre and register system is effective in Lithuania. It is orientated to public and supported purpose of adaptation conception. In the research work analyzed registered houses and garden-houses numbers and connection between property and gardens-plots numbers plots. Other searching object was house and other purpose buildings number and density. All researches carry out in the year 2004-2005. In analyzed period was noticed, that the most registered was purpose of house buildings. This number of registered objects was almost 22,000 house buildings. In the mean time registration of garden-houses was very slow. Even 81 percentages of garden–plots was without registered garden-houses in the year 2005. Such situation was influence by many reasons. For example garden-houses is already used as house building.

UAB ,,Raseinių žuvininkystės“ tvenkiniai suformuoti 1967-1979 m. Jie išsidėstę trijose vietose: šalia Gabšių gyvenvietės – Raseinių tvenkinių kompleksas, maitinamas Prabaudos upės vandeniu; Upės upelio slėnyje įrengtas Paupio tvenkinių kompleksas aukščiau apie 1 km nuo Paupio gyvenvietės ir tarp Šešuvio ir jo intako Alsos esančioje teritorijoje. Bendras tvenkinių plotas 1042 ha. Tvenkininė žuvininkystė vis labiau pradeda įsitvirtinti tarp kaimo verslų, nors sovietmečiu pastatytuose žuvininkystės tvenkiniuose su mechaniniu vandens kėlimu vandens apykaitai tvenkiniuose palaikyti reikalingos didelės lėšos energetinėms išlaidoms apmokėti, tačiau šis kaimo verslas sukuria nemažai darbo vietų kaime, o žuvininkystės produkcija turi paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Žuvininkystės sukuriama produkcija gerokai sumažėjo lyginant ją su 1990 m., tada buvo išauginta ir sugauta 5800 tonų žuvies, 1998 m. žuvų sugavimas sudarė 1511 tonų, 2001 m. – 2001 tonų ir 2006 – 2225 tonų. Norint sėkmingai plėtoti žuvininkystės verslą, reikalinga ieškoti būdų atnaujinti žuvininkystės įmonių tvenkinių siurblinių energetinę įrangą, remontuoti žuvininkystės tvenkinių hidrotechnikos statinius.Šio darbo tikslas - atlikti UAB ,,Raseinių žuvininkystės“ įmonės tvenkinių HTS techninės būklės tyrimą ir įvertinimą, siekiant gauti ir panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas numatomai renovacijai ir modernizavimui. / The fishponds of the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” were arranged during 1967-1979 years. They are located in the three following places: near the settlement of Gabšiai - the complex of Raseiniai ponds is feeded by the waters of the Prabauda river; in the stream Upe valley the Paupys pond complex is arranged about 1 km upstream the settlement of Paupys and in the territory between the Šešuvis river and its tributary Alsa there is Alsa fishponds . The total fishponds area is 1042 ha. In order to successfully plan the activity of fishery enterprises the evaluation and forward planning of the technical condition of the present ponds’ hydraulic structures is necessary for the reconstruction. The aim of this work was to carry out the investigation and evaluation of the technical state of the hydraulic structures built on the ponds of the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” in order to use the means from the European Union structural funds for the planned renovation and modernization. The object of investigation - the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” situated in the territory of Raseiniai district as well as the evaluation of its economical activity and the state of hydraulic structures built on the ponds. Field investigations of the hydraulic structures built in the complex of Alsa and Paupys ponds were evaluated according to the requirements of the modified Building technical regulations STR 1.12.03:2006 considering the... [to full text]

Betonas – viena seniausių statybinių medžiagų pasaulyje. Netgi Egipto piramidžių perdangos yra betoninės (t.y. 3600 metų p.m.e.), dalis Didžiosios Kinijos sienos yra betoninė (300 metų p.m.e.), keletas statinių Indijoje, Romoje ir kitose vietose. Šiuo metu pagrindinės šiuolaikinės statybinės medžiagos yra betonas ir gelžbetonis. Pastaraisiais metais betono gamyba siekia apie 6 milijardus m3 ir jokios kitos statybinės medžiagos pasaulyje tokiais kiekiais nėra gaminamos. Betonas ir gelžbetonis – labai plačiai naudojama kelių, hidrotechnikos statinių, požeminių tunelių, namų ir t.t. statybai. Lietuvoje įvairiais laikotarpiais buvo statomi įvairūs HTS. Svarbesnėms jų priklauso užtvankos, kurių paskirtis užtvenkti upę, upelį ar kanalą. Daugiausia šalyje yra pastatyta žemės užtvankų su betoninėmis ir gelžbetoninėmis konstrukcijomis. Kupiškio rajone yra 14 žemių užtvankų, įtrauktų į potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių sąrašą (Lietuvos, 2001). Daugiausia jų pastatyta 1973 m.- 1986 m. Šiuo laikotarpiu pastatyta 10 užtvankų. Didžiausias patvankos aukštis 13 m. Dominuoja šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, iš 14 tik viena slenkstinė. Hidrotechnikos statiniai naudojami sudėtingomis sąlygomis. Juos veikia atmosfera, vandens aplinka, ledas, ižas, žema temperatūra, atmosferiniai krituliai, vėjas, saulės radiacija ir kt. Daugumoje tirtų hidrotechnikos statinių vyksta paviršinė ir vidinė korozija, pastebimi plyšiai, atskirų elementų nuosėdžiai. Hidrotechnikos statinių... [toliau žr. visą tekstą] / There are many hydraulic structures in Lithuania and in most of them concrete and reinforced concrete is used. Erosion in most concrete and reinforced concrete structures has been started already and it is very important to do research, investigations and determine stage of corrosion. The main task of this work is to determine the state of earth dams’ concrete and reinforced concrete structures, as well as to determinate durability and compressive strength of concrete. In Kupiškis district 5 earth dams were researched and technical conditions were determined using non-destructive and destructive methods. Achieved results. It was determined that in 52% of investigated concrete constructions concrete compressive strength was less than in those shown in technical project. By using scale o defentiveness is determited that 16 % of researched constructions are in good condition, 38 % - in middle stage and 46 % are in very bad stage.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Darbo apimtis 48 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 2 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 21 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas - atlikti melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizę. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2009 metų duomenimis, Klaipėdos rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5579,28 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 867,45 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Klaipėdos rajone yra 1280 km, iš kurių 70,87 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir daugeliu atvejų padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23322 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyse a state of reclaimed lands and reclaimation constructions in Klaipėda region. The work consists of 48 pages of printed text, including 2 tables and 29 pictures. Twenty-one references have been used. The aim of the final work is to analyse a state of reclaimed lands and reclaimation structures. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the newest inventory data of 2009, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5579,28 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 867,45 ha. Consequences of all that are: reclaimed lands were not cultivated, drainage manifolds became obstructed with roots of trees and vegetation, and the drained areas on the forest outskirts overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of main ditches in Klaipėda district is 1280 km, 70,87 km of which are in bad state. All land reclamation structures, ditches as well, are not everlasting. Ditches lose their purpose due to slope slippage, sediment deposition, grass overgrowth, and culvert or drainage mouth collapse. They overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and reduce the draining of cultivated lands. Thus, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from the drainage mouth and, in many cases help to... [to full text]

Darbo objektas: A.Ratkevičiaus sporto mokyklos valdymas Darbo tikslas: Nustatyti ar efektyviai valdoma A.Ratkevičiaus sporto mokykla Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius sporto statinių valdymo ypatumus; 2. Išanalizuoti sporto statinių efektyvaus valdymo kriterijus; 3. Išanalizuoti A.Ratkevičiaus sporto mokyklos valdymo efektyvumą. Rezultatai ir išvados: 1. Darbo metu buvo atskleisti teoriniai sporto statinių efektyvaus valdymo aspektai. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad sporto statinių valdymas – tai sudėtingas procesas. Sporto statinių valdymas apima tokias valdymo sritis, kaip: žmogiškųjų išteklių valdymas, infrastruktūros valdymas ir įrenginių panaudojimas, teikiamų paslaugų paketo formavimas, ir siūlymas rinkai. Sporto statinių vadovai taip pat turi mokėti spręsti finansines problemas. 2. Sporto objektų efektyvaus valdymo kriterijai išskiriami vadovaujantis ekonominio racionalumo ir organizacijos sistemos teorijomis. Pagal šias teorijas efektyvumas vertinamas tokiais kriterijais: sporto statinio rezultatų atitikimas keliamiems tikslams; efektyvus išteklių panaudojimas (veiklos vykdymas mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis, sporto statinio užimtumas ir kt.); efektyvus išteklių valdymas (įrenginių priežiūra, statinio palaikymo politika ir kt.). 3. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad A.Ratkevičiaus sporto mokykla yra valdoma neefektyviai. Nors pradėjus šiai įstaigai vadovauti naujam direktoriui, matomas ženklus efektyvumo pagerėjimas, tačiau šiuo metu jis... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research: Management of A.Ratkeviciaus sports school The aim of work: to determine how effectively A.Ratkeviciaus sports school is being managed. The tasks of work: 1. To reveal theoretical side of ruling the sport facilities; 2. To analyze most effectiveness management criteria of sport facilities; 3. To analyze efficiency of management in A.Ratkeviciaus sports school. Conclusions: 1. The efficient aspects of the theoretical sports constructions was covered by the work. The analysis of the scientific literature came up with the results of the complexity and difficulties in the management of sports objects. Sports facilitie’s management covers the fields of human resource management, buildings managements and usage of machinery, creation of package for provided services and it's supply for the market. The executives of the sports constructions must be ready for facing the financial difficulties 2. Effective management of sports facilities are distinguished in accordance with the criteria of economic rationality and theories of organisation. According to these theories efficiency is evaluated by the following criteria: Reaching the targets; efficient use of resources (financial operating performance at the lowest cost, employment and sports facilities, etc.) efficient management of resources (equipment maintenance, building maintenance policy, etc.). 3. After research, it appeared that A.Ratkeviciaus sports school is not managed effectively. Although the... [to full text]

Darbe nagrinėjamos šių dienų techninių projektų aktualijos tokios, kaip struktūra, darbų atlikimo kokybė, sparta, naujų technologijų įvedimas, klaidų analizė. Pastaruosius penkiolika metų įvyko dideli pasikeitimai Lietuvos ūkio struktūrose. Pirmiausia sugriuvo senoji projektavimo tvarka vykdančios ir kontroliuojančios institucijos, po to vėl iš naujo buvo pradedamos kurti naujos. Pradėta kurti įstatymų bazė. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, šie procesai vyksta ir šiandien, įstatymai pritaikomi bendrai Europos sąjungos veiklai. Be įstatymų pasikeitimų į Lietuvą plūstelėjo techninių naujovių banga. Susivienijus Europai ir atsivėrus bendrai prekių rinkai, senąsias technologijas ir senuosius gamintojus išstūmė, deja ne visada geresniais, kokybiniais sprendimais pasižymintys nauji prekių tiekėjai. Lietuva, kartu su senąją infrastruktūra, prarado ir senuosius projektuotojus, darbų vadovus, kitus specialistus. Vieni persikvalifikavo, kiti tiesiog prarado kvalifikaciją. Taigi, pastebimai atgijus ekonomikai, statybai Lietuvoje, didelę kadrų dalį sudaro jauni, neretai su patirties trūkumu, specialistai. Šiame darbe ištirta Lietuvoje esama techninių projektų ir šia veiklą reglamentuojančių dokumentų bei naujovių situacija. Šis darbas skirtas pradedančiam jaunam specialistui padėti, rasti tiesesnį kelią brandesnių, profesionalesnių projektų link. / Such modern-day questions of technical projects as structure, the quality of work accomplishment, the speed of work, the establishment of new technologies, analysis of mistakes are being analysed in this work. Considerable changes within economy structures of Lithuania have been taking place during late 15 years. First of all, all the institutions, which had pursued and administrated the methods and order of the old planning style, collapsed, later the new ones have been undertaken. The basis of legislation was launched. Since Lithuania entered the European Union the mentioned process has been taking place and nowadays, and the legislation is being adapted to the common activities of European Union. Moreover, despite the changes in legislation, the new wave of technical innovations has sprung. After consolidation of Europe and when the common commodity market was opened the new commodity suppliers (unfortunately, not always having decisions of better quality) superseded the old technologies and the old manufacturers. Lithuania has been losing its old designers, executives, the other proficient workers together with its old facilities. Some specialists have retrained, the other simply have lost their qualification. Consequently, since the economy and construction have visibly revived in Lithuania, the young specialists, often with lack of experience, have made a big proportion of the personnel. The present situation in Lithuania, related with its technical projects and... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used. The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region. During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių. Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.

Baigiamasis magistro darbas – dizertacija „Vandentvarkos statinių būklė Prienų rajone“ Projekto autorius studentas V.Remeika Lietuvos žemės ukio universiteto, 05.2009 Darbo apimtis : 6 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, 72 puslapiai, 14 lentelių, 19 paveikslėlių. Literatūros sąrašas susideda iš 23 šaltinių. Darbe analizuojama vandentvarkos statinių būklės blogėjimas. Investicijų jo techninei priežiurai yra nepakankamai , nes valstybė ir savininkai negali suteikti pakankamai lėšų, tai reikštų, kad neįmanoma užtikrinti normalaus įrangos funkcionavimo. Buvo prognozuojama vandens struktūros tvarkymo kritimo nuosmukis, kuris rodo, strukūros lygio kritimą po ilgo naudojimo. Didžioji dauguma Europos šalių nuotėkų tvarkymo problemas sprendžia remiantis pagal teritorijos tvarkymo standartus. Jie sujungia specializuotas vandens saugojimo sistemas į bendrą nuotekų valdymo sistemą.Vadovaujantis nustatyta tvarka, Vandens ir Žemes sąjungos ar Vandens skyriai Olandijoje ir Vokietijoje sprendžia nuotekų tvarkymo problemas.Tai užtikrina pakankama finansavimą, kuris yra būtinas gerai vandentvarkos būklei. Patariama daryti pertvarka kaimo vandens valdyme.Tai yra reikšminga savivaldos principe kaimo didžiajai vandens sistemai, kol steigiamos kaimo vandens valdymo sąjungos, kaip tai buvo padaryta Vokietijoje. Šis uždavinys yra analizuoti galimas perspektyvas kaimo vandens sistemos valdymo reorganizavime. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Of the final master work – theses "State of water management structures in Prienai district" The author of the project V. Remeika, student of Lithuanian University of Agriculture, 05 2009 Work extent : 6 chapter, conclusions, the list of used literature; 72 pages, 14 tables, 19 pictures. Literature lists extent 23 literature sources. The worsening state of rural water structures is analyzed in the article. Investments for its technical maintenance are not enough because the State and landlord cannot assign enough that means to ensure normal functioning of the equipment. Were made prediction of water management structures falling into decay which shows breaking down structures level after long use. Great majority of European countries solves wastewater management problems referring to the territorial – based Standard. They combine specialized water saving subsystems into a common wastewater management system. Following the established order, Water and Land Unions or Water Departments solve wastewater management problems in Germany and Holland. It ensures sufficient financial assignations for the wastewater management. The reconstruction of rural water management is suggested. It is purposeful to grand the rural water management on the self-governing principle while establishing rural water management unions, as it has been done in Germany. The aim of the paper is to analyse the possible prospects of village water management system reorganization. Tasks of the investigation... [to full text]