Laukio sankaupų gausa, pasiskirstymas ir formavimosi fenologija tirta naudojantis duomenimis surinktais 2009-2010 m. dvidešimt viename Lietuvos žuvininkystės ūkyje. Bendras ūkių plotas sudarė apie 10000 ha. Per sezoną (balandy - gegužę) kiekviename ūkyje buvo atliekama 13 apskaitų. Sprendžiant pagal maksimalias sankaupų reikšmes atskiruose ūkiuose, bendras maksimalus laukių skaičius Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose 2009 ir 2010 m sudarė atitinkamai 17793 (vidut. 855,86±SD710,94 ir 18107 (862,24 ±SD612,78). Tačiau kai kuriuose tvenkiniuose susitelkdavo net iki 1000-3000 laukių. Statistiškai patikimo skirtumo tarp laukių bendros gausos 2009 ir 2010 metais neaptikta. Tačiau nuo 2009 -2010 iki 1996-2001 sankaupų gausa patikimai išaugo. Toks teigiamas trendas aiškintinas gausiau beriamais žuvų pašarais paskutiniais tyrimų metais. Kol žuvų tvenkiniuose yra vanduo laukių koncentracija čia 0,3-2 karto didesnė nei ežeruose. Tačiau ankstyvas vandens nuleidimas žuvininkystės ūkių tvenkiniuose neleidžia laukių sankaupoms padidėti iki maksimalių reikšmių. Vidutiniškai, sankaupas formuojantys laukiai išnaudoja 34,08 % (2009 m.) - 41,18 % ūkių tvenkinių teritorijos. Pagal šį rodiklį žuvų auginimo tvenkiniai užima tarpinę poziciją tarp eutrofinių ir mezotrofinių taip vadinamų “laukių ežerų”. Papildomo maisto (žuvų pašarų) faktorius dominuoja tarp kitų – laukių gausos skirtumus tarp ūkių apsprendžiančių – faktorių. Iš pastarųjų antras pagal svarba yra žuvininkystės ūkio plotas. / Research of abundance, distribution and phenology of Coot staging concentrations were performed using data-basis, from 21 fish farms in Lithuania. In total, 10000 ha pond area was covered with 13 counts carried out on each fish farm since April to October, in 2009-2010. According to peak values from each fish farm total amounts of Coots in all fish farms were 17793 (average 855,86±SD710,94, and 18107 (862,24 ±SD612,78). In particular ponds, size of Coot concentrations reached from 1000 to 3000 individuals. Difference in total abundance of staging concentrations of Coot in fish farms between 2009 and 2010 years was not significant while between 2009 -2010 and 1996-2001 size of concentrations has increased significantly. The later phenomenon related to improvement of food availability due to increase in amounts of fish foods. When with water, fish ponds supports 0.3-2 times higher concentrations of coots than natural lakes do. However, early amelioration of ponds do not allow Coot concentrations to grow up to its peak. In average, in 2009-2010 staging coots exploited 4,08 % (2009 m.) - 41,18 % of total area of Lithuanian fish ponds. According to these values, fish ponds could be placed between eutrophic and mezotrophic “Coot lakes”. Factor of artificial (fish) food dominates among other factors responsible for differences in numbers of staging coots in fish farms. Area of fish farm ranks as second important factor in this respect.

2009 metais devyniolikoje (su padaliniais dvidešimt viename) Lietuvos žuvininkystės ūkių buvo vykdomi gulbių nebylių sankaupų gausos, formavimosi sezoninės dinamikos ir pasiskirstymo ypatumų tyrimai. Tyrimai užpildo eilę spragų ankstesniuose tyrimuose apie gulbių nebylių sankaupų formavimąsi žuvų tvenkiniuose. Sankaupų formavimosi laikotarpiu žuvų auginimo tvenkiniais naudojasi apie tris tūkstančius neperinčių gulbių nebylių. Paukščiai čia apsistoja sezoninių migracijų metu. Taip pat čia susirenka šertis nesiveisiantys individai. Gulbių buvimo žuvininkystės ūkių tvenkiniuose trukmę apsprendžia tvenkinių pripildymo (balandžio mėn.) ir nuleidimo (intensyviausiai rugsėjo antroje - spalio pirmoje pusėje) laikotarpiai. Sankaupos gausiausios pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, visų pirma birželio mėnesį, tačiau jų dydis atskiruose ūkiuose ženkliai svyruoja ir gali piką pasiekti ir kitais sezono laikotarpiais, ypač rudeniop. Stabiliai pagrindiniu, sankaupų dydį konkrečiuose žuvų ūkiuose apsprendžiančiu, veiksniu yra bendras tvenkinių, kuriuose buvo beriami žuvų pašarai, plotas. Ūkiuose (jų grupėse), kuriuose šio faktoriaus skaitinė reikšmė didelė, gulbių nebylių sankaupos taip pat didelės ir atvirkščiai. Tačiau atsitiktinė natūralių buveinių su gausiomis gulbių nebylių sankaupomis (pavyzdžiui Kuršių Marių) kaimynystė (geografinis faktorius), gali nusverti anksčiau minėto faktoriaus poveikį. Gulbės sankaupose naudoja didžiąją dalį konkretaus, ūkio tvenkinių (paprastai 50-70 %) –... [toliau žr. visą tekstą] / In 2009, research was carried out on abundance of mute swan flocks, its formation, seasonal dynamics and distribution characteristics in nineteen (with branches in twenty-one) fish farms in Lithuania. This research fills-in a number of gaps of previous studies on mute swan flocks formation in fish farm ponds. Around three thousand non breeding mute swans are using fish farming ponds during flock’s formation season. Birds stay here during seasonal migrations. Also non breeding swans gather here to moult. The duration of stay of swans in fish farm ponds is determined by the time of filling up (in April) and draining (most intensive in the second half of September and in the first half of October) of ponds. The most numerous flocks are at late spring - early summer, particularly in June, but the size of individual flocks vary considerably and may reach peak during other periods of the season, especially in autumn. The most stable factor determining size of the specific flock in fish farm ponds is area of the pond where fish are fed. Flocks are more numerous in farms (or groups of farms) in which value of this factor is higher and vice versa. However, random natural dwellings of mute swan flocks with large populations (for example neighborhood of Kuršių Marios – geographical factor) may outweigh the above factor’s impact on mute swans flock size in fish ponds. Flocks of mute swans cluster during the mobilization period and use most part of the fish farm pond (usually 50-70%) –... [to full text]

UAB ,,Raseinių žuvininkystės“ tvenkiniai suformuoti 1967-1979 m. Jie išsidėstę trijose vietose: šalia Gabšių gyvenvietės – Raseinių tvenkinių kompleksas, maitinamas Prabaudos upės vandeniu; Upės upelio slėnyje įrengtas Paupio tvenkinių kompleksas aukščiau apie 1 km nuo Paupio gyvenvietės ir tarp Šešuvio ir jo intako Alsos esančioje teritorijoje. Bendras tvenkinių plotas 1042 ha. Tvenkininė žuvininkystė vis labiau pradeda įsitvirtinti tarp kaimo verslų, nors sovietmečiu pastatytuose žuvininkystės tvenkiniuose su mechaniniu vandens kėlimu vandens apykaitai tvenkiniuose palaikyti reikalingos didelės lėšos energetinėms išlaidoms apmokėti, tačiau šis kaimo verslas sukuria nemažai darbo vietų kaime, o žuvininkystės produkcija turi paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Žuvininkystės sukuriama produkcija gerokai sumažėjo lyginant ją su 1990 m., tada buvo išauginta ir sugauta 5800 tonų žuvies, 1998 m. žuvų sugavimas sudarė 1511 tonų, 2001 m. – 2001 tonų ir 2006 – 2225 tonų. Norint sėkmingai plėtoti žuvininkystės verslą, reikalinga ieškoti būdų atnaujinti žuvininkystės įmonių tvenkinių siurblinių energetinę įrangą, remontuoti žuvininkystės tvenkinių hidrotechnikos statinius.Šio darbo tikslas - atlikti UAB ,,Raseinių žuvininkystės“ įmonės tvenkinių HTS techninės būklės tyrimą ir įvertinimą, siekiant gauti ir panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas numatomai renovacijai ir modernizavimui. / The fishponds of the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” were arranged during 1967-1979 years. They are located in the three following places: near the settlement of Gabšiai - the complex of Raseiniai ponds is feeded by the waters of the Prabauda river; in the stream Upe valley the Paupys pond complex is arranged about 1 km upstream the settlement of Paupys and in the territory between the Šešuvis river and its tributary Alsa there is Alsa fishponds . The total fishponds area is 1042 ha. In order to successfully plan the activity of fishery enterprises the evaluation and forward planning of the technical condition of the present ponds’ hydraulic structures is necessary for the reconstruction. The aim of this work was to carry out the investigation and evaluation of the technical state of the hydraulic structures built on the ponds of the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” in order to use the means from the European Union structural funds for the planned renovation and modernization. The object of investigation - the closed joint-stock company “Raseiniai žuvininkystė” situated in the territory of Raseiniai district as well as the evaluation of its economical activity and the state of hydraulic structures built on the ponds. Field investigations of the hydraulic structures built in the complex of Alsa and Paupys ponds were evaluated according to the requirements of the modified Building technical regulations STR 1.12.03:2006 considering the... [to full text]

UAB „Daugų žuvis" tvenkiniai įrengti 1968-1969 m., jų bendras plotas 594 ha, apie 99 ha tvenkinių ploto intensyviai žuvininkystei nenaudojami. Tvenkiniams vanduo imamas iš Dusmenos ir Varėnės upių, vandeniui tiekti įrengtos dvi siurblinės. Nuo siurblinių pastatymo yra praėję apie 40 metų, todėl siurbliai, jų varikliai ir pagalbiniai įrengimai yra susidėvėję fiziškai, technologiškai bei morališkai pasenę. Žuvininkystės įmonės vadovai norėdami išlaikyti įmonę konkurencinėje rinkoje, turėtų atsižvelgti į kylančias problemas energetikos sektoriuje, ir ieškoti galimybių sumažinti siurblinių eksploatacijos išlaidas minimaliai rekonstruojant siurblines ir atnaujinant reikalingą siurblinių įranga. Baigiamajame darbe yra nustatomi siurblinių hidrauliniai parametrai. Daugiakriterinės analizės pagalba, naudojant tarptautinės atominės energijos agentūros laisvai platinamą programinę įrangą – DAM, palyginami keli siurblių pakeitimo variantai ir iš jų sąlyginai išrinkti optimaliausi variantai. Daugų žuvininkystės įmonės tvenkinių hidrotechnikos statinius sudaro tvenkinių dambos, vandens įleistuvai, išleistuvai, vandens atitekėjimo, nutekėjimo vamzdynai ir kanalai, skydų/šandorų kėlimo mechanizmai, žuvų išgaudymo duobės ir pan. Kadangi nuo tvenkinių įrengimo laiko jau praėję apie 40 metų, tai betoniniai/gelžbetoniniai tvenkinių hidrotechnikos statiniai (įleistuvai, išleistuvai, vamzdynai, žuvų išgaudymo duobės) yra gerokai susidėvėję. Įvertinant HTS techninę būklę buvo naudota STR 1.12.0... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to evaluate technical state of Dusmena and Varene pumping stations hydro-technical and energetic equipment, the usability and expediency of this equipment in the conditions of market economics. The purpose of this work is also to choose the most suitable variants of replacement of pumping stations main units and auxiliary mechanisms by new ones. Technical state of fishponds hydraulic structures (inlet, outflow, fish catch hole elements) and overgrow of fishpond areas with aquatic plants are analyzed in the paper too. The Dusmena pumping station was built in 1969 and there are three vertical axial 02-42 type pumps. The pumping station on Varene River was built in a same year and reconstructed in 1983. There are two duplex inflowing horizontal centrifugal D 1250/14 type pumps. Daugai Fishery enterprise pumping stations were built more than 40 years ago, so the pumps, their engines and auxiliary mechanisms of these pumping stations are shabby, physically and technologically old. The pumping stations are very important element of fishponds, because the cost of fishery productions belongs on pumping station rational work. The reconstruction of the pumping station in Varene is necessary in the case of the use of Intersigma or Flygt pumps, because these pumps have negative suction head, as existing pumps are with positive suction head in Varene pumping station. If Intersigma or Flygt pumps would be installed, vacuum pumps were not necessary in this... [to full text]

Baigiamajame darbe nagrinėjama keturių Lietuvos pramoninės žuvininkystės ūkių į aplinką išleidžiama tarša (tiekiamo ir išleidžiamo vandens) pagal skendinčias medžiagas, BDS7, bendrą azotą ir bendrą fosforą ir pateikiamos rekomendacijos tvenkininių ūkių vandens kokybei gerinti. Darbo objektas: paviršinis vanduo. Darbo metodai – vertinama paviršinio vandens kokybė žuvininkystės ūkiuose aukščiau ir žemiau tvenkinių (tiekiamo ir išleidžiamo vandens). Darbo rezultatai. Išanalizavus daugiamečius žuvininkystės ūkių vandens kokybės tyrimų duomenis, gauti tokie rezultatai: 1. Skendinčiomis medžiagomis labiausiai užteršti: 1.1. UAB „Daugų žuvis“ tvenkiniai: (priimtuvas – Varėnės upė – 38,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių; (priimtuvas – Žižmos upė – 37, 0 mg/l, 2007 m.) – žemiau tvenkinių. 1.2. AB „Išlaužo žuvis“ tvenkiniai: (priimtuvas – Jiesios upė – 47,0 mg/l, 2009 m.) – aukščiau tvenkinių; (priimtuvas – Jiesios upė – 54,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių. Nežymiai skendinčių dalelių kiekį viršijo ir Šilavoto poskyrio tvenkiniai (priimtuvas – Jiesios upė – 27,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių. 2. Nagrinėtuose žuvininkystės tvenkiniuose nei BDS7, nei bendras azotas, nei bendras fosforas neviršijo leistinų normatyvinių rodiklių. Apibendrinus gautus rezultatus peteikiamos sekančios rekomendacijos tvenkininių ūkių vandens kokybei gerinti: 1. Norint išvengti padidintų skendinčių dalelių koncentraciją pageidautina pagal galimybes didžiają paduodamo vandens dalį kaupti tam... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines four Lithuanian industrial fish farms in releasing pollution (water supply and discharge) by TSS, BDS7, total nitrogen and total phosphorus and recommendations of farm ponds to improve water quality. Working properties: surface water Working methods - evaluating the quality of surface water in the farms above and below the pond (water supply and discharge). Results. Analysis of many fish farms on water quality survey data, the following results: First TSS most contaminated: 1.1. JSC "Daugų Pond: (Receiving - Varėnė River - 38.0 mg / l, 2009.) - below the dams; (Receiving - Zizmai River - 37, 0 mg / l, 2007.) - below the ponds. 1.2. AB Išlaužo Fish Pond: (Receiving - Jiesia River - 47.0 mg / l, 2009.) - above the pond; (Receiving - Jiesia River - 54.0 mg / l, 2009.) - below the ponds. Slightly higher than the amount of suspended solids and Šilavotas subdivision ponds (Receiving - Jiesia River - 27.0 mg / l, 2009.) - Below the ponds. Second INVESTIGATED fishponds than BDS7 than the total nitrogen or total phosphorus exceeded the permissible normative indicators. Summarizing the results peteikiamos next recommendation farm ponds to improve water quality: First to avoid increase of suspended particles concentration preferably by possibilities to a large flow of accumulating a dedicated, larger ponds or specially equipped stores and settle only part of the load of suspended particles continue growing pond filling. Second Extend pond filling period... [to full text]