Dans ce travail nous avons tenu à faire une étude comparée des éléments de la formation ainsi que les procédés de formation des adjectifs qualificatifs en français et en lituanien. Nous avons analysé et établi les parentés ainsi que les différences de la formation de l’adjectif dans les deux langues. Ce travail consiste également à faire une petite revue des caractéristiques classificatoires, morphologiques, sémantiques, des nuances de la traduction de l’adjectif français et lituanien. / Šio darbo tikslas buvo ištirti bei palyginti kokybinių būdvardžių darybos elementus prancūzų ir lietuvių kalbose. Norėdamos palyginti šias abi kalbas mes padarėme prielaidą, kad prancūzų kalboje kokybiniai būdvardžiai turi panašių darybos bruožų kaip ir lietuvių kalboje. Tyrimui buvo pasirinkti šie prancūzų rašytojų kūriniai: Albert Camus «L'étranger» («Svetimas»), Honoré de Balzac «Le Père Goriot» («Tėvas Gorijo») ir Gustave Flaubert «Madame Bovary» («Ponia Bovary»). Prancūzų kalbos kokybiniai būdvardžiai buvo lyginami su lietuviško vertimo atitikmenimis. / Objective of this work was to investigate and compare the elements of the formation of Qualitatif adjectif in French and Lithuanian languages.We revewed also the parameters of word's formation and translation specificities in both languages.

Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]