Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje nagrinėjama prisiminimų reikšmė žmogui ir atminties savoka. Analizuojama žmogaus atminties ir prisiminimų reikšmė filosofijoje ir šiuolaikiniuose moksliniuose ir menotyriniuose kontekstuose. Nagrinėjamas prisiminimų vaizdavimas fotografijoje bei dailėje. Analizuojami ir lyginami šiuolaikiniai lietuvių menininkai, kurie savo fotografijuose, remiasi prisiminimų tematika (Aleksandras Ostašenkovas, Alvydas Lukys, Regina Šulskytė, Ugnius Gelguda). Praktinėje darbo dalyje pateikiamas fotografijų triptikas pavadinimu „Mano vaikystės tvenkinys“. Šiuose fotografijose siekiama perteikti asmeninius prisiminimus iš vaikystės. Fotografijų pagalba norima pavaizduoti asmeninį prisiminimą - savitą kelionę į praeitį, atsigręžimą į vaikystėje patirtus asmeninius išgyvenimus ir atsiminimus. Konkreti vieta (šiuo atvėju tvenkinys) - tai prisiminimus kelianti nostalgiška erdvė, kurioje būnant atminties verpiatuose iškyla ir ryškūs ir migloti vaikystės prisiminimai. / The work consist of theory analysis and visual practical parts. The theoretical part deals with humans memories and the concept of memory. There are analyzed the human memory and the meaning of memories in ancient antiquity and in contemporary scientific and philosophical context. Also, the memory representations in art and cinema. There are analyzed and compared contemporary Lithuanian artists, whose photographies are based on the topic of memory (Aleksandras Ostasenkovas, Alvydas Lukys, Regina Sulskyte, Ugnius Gelguda). The visual practical part are the series of photographies called “My childhood pond”. These photographies presents the personal memories from the childhood. Also, the visual part represents the unique journey to the past by thoughts and shows the personal experiences from the childhood. The specific location (in this case the pond) is giving rise to nostalgic mood, there being restore sometimes bright, sometimes blur memories.

Šiuo tyrimu siekta atsakyti į klausimą, ar priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų autobiografiniai prisiminimai reabilitacijos metu skiriasi nuo nepriklausomų savo konkretumu, dominuojančiais kontekstais bei subjektyviu vertinimu. Tikslui pasiekti buvo atliekamas pusiau struktūruotas interviu individualiai su 16 Vilniaus priklausomybės ligų centro ilgalaikės reabilitacijos skyriuje esančių nuo priklausomybės narkotikais besigydančių asmenų bei 15 sveikų panašaus amžiaus vyrų. Priklausomų asmenų amžiaus vidurkis buvo 26,56 metai (SD=2,73), o kontrolinės grupės amžiaus vidurkis – 24,06 (SD=1,75). Iš viso buvo surinkti 186 prisiminimai, kurie kiekvienas buvo nepriklausomų vertintojų užkoduotas pagal parengtą kodavimo schemą. Kodavimo schema buvo sudaryta iš keturių kontekstų kategorijų, joje taip pat buvo prašoma įvertinti prisiminimų konkretumą/ neapibrėžtumą, taisyklių laikymąsi. Klinikinės ir kontrolinės grupės buvo lyginamos pagal polinkį atgaminti neapibrėžtus bei konkrečius prisiminimus, polinkį juos vertinti neigiamai arba teigiamai, dominuojančius kontekstus. Abiejų grupių papasakoti ankstyvieji prisiminimai buvo lyginami pagal jų subjektyvų vertinimą bei išsiskiriančius kontekstus. Neapibrėžtumo/ konkretumo savybė buvo lyginama tarp grupių pateiktų prisiminimų į emocinius raktinius žodžius. Iš šių prisiminimų taipogi buvo siekiama išskirti dominuojančius kontekstus, palyginti jų subjektyvų vertinimą bei patikrinti kitas jų ypatybes. Nustatyta, jog priklausomų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to answer the question weather the specificity, dominating contexts or subjective valency of autobiographical memories of drug addicted men during rehabilitation process differ from the ones of non addicted individuals. For this purpose the half structured interview was made with 16 drug addicted patients in Vilnius Center for Addictive Disorders in long-term rehabilitation department and with 15 non addicted men of the same age. Averagely drug addicted men were 26.56 years old (SD=2.73). The mean age of control group was 24.06 (SD=1,75) years. 186 memories were collected. Independent experts coded these memories using the coding scheme. The coding scheme was made of 4 contexts groups, memories’ specificity/ over-generality assessment, assessment weather they are according to instructions or not. The clinical and the control groups were compared according to the tendencies to remember more specific memories; according to more positive or negative memory assessment tendencies and the tendencies to remember the particular things, themes. The early memories of both groups were compared according to subjective emotional assessment and the contexts dominating. Also the specificity/ over-generality feature of the memories recalled to the key words was compared between the two groups. Also it was important to distinguish dominant contexts, compared to their subjective assessment, and verify the other of their characteristics. It was found that drug addicted... [to full text]