Šiame darbe analizuojama profesinės savižinos gilinimo reikšmė psichikos sveikatos priežiūros srities socialinių darbuotojų kasdieninėje veikloje ir jų profesiniam tobulėjimui. Pagrindiniai tyrimo tikslai – išsiaiškinti, kokią reikšmę psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys socialiniai darbuotojai skiria asmeninei profesinei savižinai, kiek jie yra įsitraukę į jos gilinimą. Tyrimo metodai: I. Mokslinės literatūros, mokslinių tyrimų analizė, siekiant išsiaiškinti, kas veikia žmogaus profesinę orientaciją ir motyvaciją, kas gali jam padėti „pažinti save“ ir kodėl tai svarbu siekiant asmeninio profesinio augimo. II. Kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas, siekiant empyriškai patvirtinti ar atmesti prieš tyrimą išsikeltas hipotezes. Vykdyta anketinė apklausa. III. Kokybiniu tyrimo metodu buvo siekiama papildyti anketinės apklausos metu gautą informaciją. Naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą, gautas išsamesnis profesinės savižinos gilinimo reikšmės socialiniame darbe supratimas. Respondentai galėjo išsakyti nuomonę apie tai, kas jiems trukdo naudoti profesinės savižinos gilinimo metodus, kokios priežastys lemia susidomėjimą jais, kokią socialinio darbo ateities viziją jie turi ir kt. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 45 respondentai. 4 iš jų papildomai apklausti interviu metu. Visi tyrimo dalyviai buvo atrinkti iš Vilniaus mieste ir rajone veikiančių psichikos sveikatos centrų, gydymo įstaigų, valstybinių, ar savivaldybės, ir nevyriausybinių organizacijų dienos... [toliau žr. visą tekstą] / This study discusses importance of professional self-awareness in mental health social workers every day work and to their professional grow. Main subjects of research – to find out, mental health social workers’ attitude towards expanding of their professional self-awareness and their involvement in it. Methods: I. The study of nonfiction, other researches, to find out theoretical basis and reasons, why people choose social work profession, what helps „knowing themselves“ and why it is important for social workers professional development and etc. II. Quantitative data-gathering method used on purpose to sustain or discard theoretical hypothesis empirically. Survey was pursued with the help of standardized questionnaire. III. Qualitative analysis method used on purpose to bring information up-to-date quantitative material, of getting the most possible and complementary, more detailed information about the importance of professional self-awareness in social work field and other important issues. Survey was pursued with the help of half-standardized interview method. Participants: During research investigated 45 mental health social workers. In addition, 4 of them were asked during the interview. All participants work in Vilnius and this region mental health care, government and NGO day care and psychosocial-rehabilitation centers. Main findings: 1.Mental health social workers’ professional orientation and motivation influence internal and external forces. 2. Most of mental... [to full text]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]