Praca magisterska pod tytułem Renesansowy diariusz „Peregrynacja do Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu 1582-1584 Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła „Sierotki”” zostały przedstawione i wyodrębnione najważniejsze motywy, które istniały w tym uprawianym gatunku piśmiennictwa przez polskich podróżników oraz pątników. Główny cel powyższego opracowania został odzwierciedlony, ponieważ zostały przedstawione najważniejsze tendencje Renesansu oraz została ukazana postać litewskiego magnata – Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła „Sierotki”. Poza tym została zaprezentowana droga podróżnika, którą przemierzał na teren Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu. Zostały przedstawione obiekty widziane przez pątnika z Wielkiego Księstwa Litewskiego. Przedstawiłam najważniejsze wątki peregrynacji. By móc osiągnąć zamierzony cel powinnam była zaprezentować pojęcie diariusza, pamiętnika jako gatunku piśmiennictwa, ukazując ich podobieństwa oraz cechy dzielące oba hasła. Również ukazałam najważniejsze tendecje epoki Renesansu, które otwierały nowe spojrzenie na literaturę i człowieka, co można uzasadnić maksymą łacińską: Homo sum; humani nil a me alienum esse puto . Mówiąc o księciu Mikołaju Radziwile „Sierotce”, pierwszym litewskim magnacie podróżującym po ziemiach Dalekiego Wschodu oraz walorach spisanego diariusza, który został spisany po polsku ówczesną XVI–wieczną polszczyzną. Nie pomniejszając wartości diariusza, który posiadał funkcje użyteczne, bowiem służył pielgrzymom jako pierwszy przewodnik po miejscach... [toliau žr. visą tekstą] / Magistro darbe “Renesansiniai dienoraščiai Mykolo Kristupo Radvilos „Našlaitėlio“ Peregrynacja do Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu 1582-1584” buvo pristatyti ir išskirti svarbiausiai tikslai, kuriais buvo vadovaujamasi šios srities lenkų keliautojų ir piligrimų raštijoje. Pagrindinis šio darbo tikslas liko atskleistas, nes buvo aprašyti pagrindiniai Renesanso ir Lietuvos magnato – Mykolo Kristupo Radvilo „Našlaitėlio“ motyvai. Be to darbe buvo aprašyta keliautojo trasa, jo matyti objektai ir svarbiausi kelionės aspektai. Darbe aprašiau dienoraštį, kaip raštijos rūšį ir lyginant su memuarais, parodant jų panašumus ir skirtumus, kad galėčiau pasiekti savo darbo tikslą. Aprašiau Renesanso laikotarpio tendencijas, nes jos sukūrė naują požiūrį į literatūrą ir žmogų, tai pabrėžia lotynų sentencija: Homo sum; humani nil a me alienum esse puto(Žmogus esu, manau, kad niekas kas žmogiška nėra man svetima). Kalbėdama apie kunigaikštį Mykolą Kristupą Radvilą „Našlaitėlį“, kuris pirmas parašė platų ir išsamų darbą apie kelionę į Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą. Norėčiau pabrėžti šio dienoraščio, kaip pirmojo kelionių vadovo šventose vietose, skirto piligrimams vertę. Juliušas Slovackis 1836 - 1838 metais, kada keliavo į Artimuosius Rytus panaudojo Radvilo „Našlaitėlio“ dienoraštį. / Master’s thesis titled The Renaissance diary Peregrination's diary to the Holy Land, Egypt and Syria 1582-1584 Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka” were presented to and extracted the most important themes that existed in Polish literature and used by the travelers and pilgrims. The main objective of this development is reflected, as they were presented to the major trends of the Renaissance and the short biography of Lithuanian magnate - Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka”. In addition, the route was presented to the traveler, traveled by, objects seen by the traveler. Besides the most important themes were shown peregrinations. To be able to attain this objective should be to show the main concept of diary, a memories as a genre of literature, showing their similarities and sharing features. Had the tendency of the Renaissance have been presented since they opened a new perspective on literature and human, which can be justified by the Latin maxim: Homo sum, humani nil a me alienum esse puto (I am a man, I think that nothing human is alien to me). Speaking of the Prince Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka”, which merit was written in Polish first extensive and detailed diary of his pilgrimage to the Holy Land, Syria and Egypt. Not deducted from the value of diary, which had a useful function, because the pilgrims served as the first guide to the holy sites. In conclusion of it should be noted that in the diary later Radziwiłł “Sierotka”, was used by the... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamoje mokslo darbų apžvalgoje „Reformacija ir religinės minties plėtra Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje“ aptariama monografija Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšai (2008) bei mokslo straipsniai, nagrinėjantys LDK reformacijos ir protestantų literatūros problemas. Pagrindinis mokslinės analizės chronologinis objektas – ankstyvojo LDK reformacijos etapo kultūros procesai (XVI a. 5-6 dešimtmetis), tačiau analizuojami ir kai kurie vėlesni, XVI a. antros pusės – XVII a. pirmos pusės protestantų literatūros ir kultūros raidos ypatumai. Tai tarpdalykinis tyrimas, integruojantis LDK kultūros, bažnyčių ir konfesijų bei literatūros istorijos tyrimų užduotis. Pagrindinės analizuojamos temos: reformacijos pradžia Lietuvoje ir Lietuvos evangeliškosios minties pradininko Abraomo Kulviečio intelektualinė biografija; du ankstyvieji LDK evangelikų išpažinimai (Kulviečio Confessio fidei, 1543) bei Mikalojaus Radvilos Juodojo atsakymas popiežiaus nuncijui Aloisijui Lippomanui (Duae epistolae, 1556); lietuvių ir italų evangelikų ryšiai bei Italijos protestantizmo vaidmuo ankstyvojoje LDK reformacijoje; Italijos disidentų Bernardino Ochino ir Piero Paolo Vergerijaus ryšiai su Lietuva; Lietuvos evangelikų konfesinio identiteto raida ir santykiai su Vakarų liuteronų ir kalvinistų ortodoksija; LDK evangelikų oficialiosios bažnytinės literatūros (katekizmų, giesmynų) šaltiniai ir raidos bruožai; trinitoristinės polemikos... [toliau žr. visą tekstą] / The review of the scholarly publications by Dainora Pociūtė „Reformation and the Development of the Confessional Thought in the Grand Duchy of Lithuania“, which has been submitted for the habilitation procedure, discusses the monograph of the said author titled Rebellious Cathedrals. Early Reformation and the contacts between Lithuanian and Italian Evangelicals (2008) as well as her various scholarly papers on the topic of Reformation and Protestant literature of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). The main subject of her study deals with the cultural processes of the early Reformation of GDL (the first two decades of the Reformation); however some aspects of the later development of Protestant literature and culture at the second half of the 16th century and the first half of the 17th century have also been taken into consideration. This interdisciplinary research integrates the issues and concerns of the history of culture, churches, confessions and literature of GDL. The main issues of the research are: the beginning of the Reformation in Lithuania and the reconstruction of the intellectual biography of Abraomas Kulvietis (Abraham Culvensis Gynvilionis), the pioneer of Lithuanian Evangelical thought; the two early Lithuanian confessions of Evangelical faith: Confessio fidei by Culvensis (1543) and Radziwiłł the Black’s answer to the Papal Nuncio Aloisio Lippomano (Duae epistolae, 1556); the links between Lithuanian and Italian Evangelicals and the role of the Italians in... [to full text]