Organizacinio įsipareigojimo veiksnių vaidmuo karjeros raidos perspektyvoje Darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas dabartinėje darbo rinkoje tampa vienu iš svarbiausių įmonių tikslų. Darbuotojų įsipareigojimo didinimas – geriausia priemonė smarkiai pakelti verslo efektyvumą ir pasiekti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Įsipareigojimas apima žmonių jausmus organizacijai, tai asmens savęs tapatinimo su organizacija ir įsitraukimo į ją stiprumas. Svarbu žinoti, kokie veiksniai didina darbuotojų įsipareigojimą ir kaip jų reikšmingumas kinta karjeros raidoje. Tyrimo tikslai: identifikuoti specifinius organizacinio įsipareigojimo veiksnius; nustatyti jų reikšmingumą darbuotojams; išanalizuoti organizacinio įsipareigojimo veiksnių svarbą naujų ir ilgamečių darbuotojų grupėse. Siekiant sukurti validžią tyrimo metodiką, buvo atliktas pilotinis tyrimas. Jo metu siekta identifikuoti pagrindinius organizacinio įsipareigojimo veiksnius. Viso išskirta 10 veiksnių, kurie buvo sugrupuoti į dvi kategorijas: racionalūs (darbo sutartis, darbo sąlygos, karjeros perspektyvos, profesinio tobulėjimo galimybės) ir emociniai (skolos jausmas organizacijai, organizacijos tikslai, vertybės, santykiai su kolegomis, santykiai su vadovu, saviraiškos galimybės darbe). Atliekant galutinį tyrimą buvo naudota alternatyvų principu sukurta metodika, kurioje pateikta 10 dileminių situacijų, susijusių su organizacinio įsipareigojimo veiksniais. Kita metodikos dalis buvo skirta veiksnių svarbumo palyginimui... [toliau žr. visą tekstą] / The role of organizational commitment factors in the perspective of career development One of the main goals of organizations in the present day labour market is to attract and retain employees. Increasing employee organizational commitment is the best way to enhance business effectiveness and to achieve long-term competitive superiority. Organizational commitment includes peoples’ feelings towards organization; it’s the degree to which employee identifies with and involves in the life of organization. It’s very important to be aware of factors that influence organizational commitment and how their significance vary in different stages or personal career. Research objectives: to identify specific factors influencing organizational commitment, measure their significance for employees, analyse the importance of organizational commitment factors in the groups of short and long-term employees. Seeking to create a valid research method an exploratory research was carried on. The purpose of it was to identify main factors that influence organizational commitment. 10 factors were distinguished and grouped in two categories: rational (employment contract, working conditions, career perspectives, professional development opportunities) and emotional factors (sense of debt for organization, organizational goals, values, relations with co-workers and executive, opportunities for self-expression). To carry out the final research we used a self created questionnaire, that was based on the... [to full text]

Temos aktualumas. Dirbant su berniukais, būtina ieškoti būdų, kaip juos įtraukti į chorinę veiklą, kuri turi tapti reikšminga bendruomenei. Tyrimo objektas – Lietuvos berniukų chorų veikla Lietuvoje. Tyrimo tikslas – ištirti berniukų chorų veiklos Lietuvos bendruomenėje socialinį reikšmingumą. Uždaviniai: 1) pateikti meno kolektyvų veikos visuomenėje misijos teorinį pagrindimą; 2) apžvelgti berniukų chorų kūrybinės veiklos sklaidos Lietuvoje ypatumus (visuomeninių funkcijų įžvalgos); 3) ištirti Lietuvos berniukų socializacijos prielaidas. Hipotezė. Berniukų chorai bendruomenėje vaidins reikšmingą vaidmenį, jeigu jiems vadovaus šiai veiklai pasišventę kompetetingai kvalifikuoti vadovai chorvedžiai – pedagogai, suvokiantys pedagoginę ir socialinę savo darbo prasmes, jeigu chorų dalyviai bus motyvuoti, bus ugdomas berniukų aktyvumas, tapatumo įprasminimas, saviraiška, komunikaciniai gebėjimai (bendrauti ir bendradarbiauti), sąveika su aplinka, bendruomene vaidins svarbų vaidmenį paauglių prevencijos procese, jeigu jų kūrimosi procesą, veiklą stimuliuos visuomenė. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės, pedagoginės, publicistinės bei informacinės literatūros sisteminė analizė. Empiriniai: respondentų apklausa; autorės praktinės darbo su berniukų choru patirties apibendrinimas. Matematiniai statistiniai: procentinė duomenų analizė, chi kvadrato kriterijaus taikymas, kontingencijos koeficientas (C). Išvados patvirtina, kad muzikinė raiška chore atlieka svarbią vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the subject. While working with boys it is important to look for means to involve them into chorus activity which is to become significant to the society. The object of the research – Lithuanian boy chorus practice in Lithuania. The goal of the study – to explore the social impact of boy choruses on Lithuanian society. The tasks: 1) to introduce the theoretical grounding of the mission of the artistic collectives’ influence in the society. 2) to revise the spread peculiarities of boy chorus activities in Lithuania (the social function providence). 3) to study the presumptions of Lithuanian boys’ socialization. The hypothesis. Boy choruses will play an important role in the society if they are managed by dedicated competitively qualified choirmasters – pedagogues realizing both the pedagogical and social meanings of their work, if the chorus participants are motivated, if the activity, the sense of identity, self-expression, communicational abilities (to communicate, to cooperate) of the boys will be developed, the interaction with the surroundings and the society will be important to the process of the teenager prevention if the society stimulate their creation and practice. The methods of the research. Theoretical: the systemic analysis of the scientific, pedagogical, journalistic and informational literature. Empirical: the interview, the generalization of the author’s practical work with a boy chorus. Mathematical statistical: the percentage analysis... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas yra mobilių paslaugų įsisavinimas. Darbo tikslas – nustatyti ir ištirti veiksnius, skatinančius jaunimą vartoti mobilias paslaugas. Darbo uždaviniai: Remiantis informacijos sistemų teorijomis bei informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kasdieniniam jaunimo gyvenimui analize, nustatyti veiksnius, skatinančius jaunimo ketinimus naudoti mobilias paslaugas; Sudaryti mobilių paslaugų įsisavinimo modelį, skirtą jaunimo ketinimų naudoti mobilias paslaugas analizei. Taip pat jį patikrinti empiriniu tyrimu; Empiriniu tyrimu nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką jaunimo ketinimams naudoti mobilias paslaugas. Išanalizuoti modelį įvairių mobilių paslaugų grupėse. Atlikus mobilių paslaugų rinkos analizę, pastebėta, kad naujų mobilių paslaugų vartojimo augimas nėra toks, kokio tikėtasi. Taigi pagrindinis iššūkis yra suprasti, kaip ir kodėl vartotojai įsisavina mobilias paslaugas. Mobilių paslaugų rinkoje vieni svarbiausių vartotojų yra jaunimas: jie sudaro trečdalį visų mobilių telefonų vartotojų rinkos, šis segmentas nuolat didėja, jaunimo išlaidos mobiliosioms paslaugoms yra vienos didžiausių, be to jie skatina aplinkinius naudotis mobiliomis paslaugomis. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, technologijų įsisavinimo teorijų (Planuojamo Elgesio, Pagrįstų Veiksmų, Inovacijų Išplitimo ir kt.) analizėje bei palyginus jau atliktuose šios srities tyrimuose naudojamus modelius, prieita prie išvados, kad nagrinėjant mobilių... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are gaining more popularity and diffusing into every aspect of people every day life. It is expected that future of mobile telephony will rely on mobile services. However, the actual adoption of new mobile services has been much slower than expected. Therefore, it is becoming more crucial to study how and why consumers adopt mobile technologies and services. Youth is one of the most important segments in mobile services market: they constitute one-third of all mobile phone users, this segment is growing steadily, youth’s expenses for mobile services are one of the largest, in addition, they encourage others to use mobile services. The objective of this paper is to study the drivers of youth mobile services adoption. Therefore, first problem is to define these drives, through analysis of information and communication technologies influence on youth every day life. Second, is to construct the model suitable for this study. Last problem is to test research model in Lithuania’s youth market and determine the factors, which significantly influence youth intentions to use mobile services. The analysis of various theoretical technology acceptance models ascertained that an integration of various theoretical perspectives may provide a richer understanding of the mobile services phenomenon. Therefore, using deduction method, two main drivers where identified – belonging and significance. The suggested model proposes that perceived usefulness, ease of use... [to full text]