Miestų archeologinio paveldo reprezentavimo koncepcija remiasi archeologinio paveldo saugojimu in situ, panaudojant konservavimo priemones ir, jei reikia, taikant rekonstrukcijos metodus bei pateikiant visuomenei tam tikrą objekto interpetaciją. Reprezentavimo proceso sudėtingumą lemia jame sąveikaujančios dalyvių grupės (politinio ir administracinio, ekonominio sektoriaus atstovai, įvairūs specialistai ir rangovai, miesto bendruomenė, kiti tarpininkai), kurios įtakoja galutinį rezultatą ir nusprendžia pagrindines paveldo vertes. Lietuvoje archeologinio paveldo reprezentavimo pavyzdžių galima pamatyti šešiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Biržuose ir Trakuose). Iš viso yra reprezentuojami 33 objektai, kurie sudaro 1,8 % visų tirtų objektų. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pagrindą sudaro archeologinių liekanų konservavimas in situ be funkcionalios pirminės paskirties tęstinumo. Tai populiariausias archeologinio paveldo reprezentavimo būdas, kuris plačiai taikomas ir Europoje. Lietuvoje proceso raidą galima suskirstyti į 4 pagrindinius laikotarpius: Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo ištakas nuo XIX a. vid. iki 1950 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pirmuosius bandymus 1951 – 1971 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą 1972 – 1990 m. Šiuolaikinį Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą, kuris prasidėjo nuo 1990 m. ir tęsiasi iki šiol. / The concept of archeological heritage representation in the city is based on protecting archeological heritage in situ, by using conservation measures and, if needed, applying reconstruction methods. In that case the society receives a certain degree interpretation of a archelogical object. Complexity of representation process comes from numerous groups of people participating in it (political, administrative, economic sectors representatives, various specialists and contractors, the community of the city, other middlemen). Those groups influence the final outcome of the process and establish the main values of heritage. Examples of archelogical heritage representation in Lithuania can be seen in six cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai, Biržai and Trakai). There are total 33 objects being represented, which is only 1,8% of all researched objects. The basis off Lithuanian city archeological heritage representation is the conservation of archeological relics in situ without continuing the functionality of original purpose. This is the most popular method of archeological representation which is widely used in all of Europe. Development of representation process in Lithuania can be divided into four main periods: The origins of Lithuanian city archeological heritage representation from XIX century to 1950. The first attempts to represent archelogical heritage in 1951 – 1971. The representation of city archeological heritage in 1972 – 1990 . The modern representation of... [to full text]

Magistro darbe analizuojama Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete: teoriniai ir teisiniai aspektai, būdai, atskiri proceso elementai, technologijos, etapai ir efektyvumas siekiant patvirtinti ar paneigti iškeltą hipotezę. Darbo tikslas − surinkti empirinius duomenis apie Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimą didžiausiuose Lietuvos, Europos ir pasaulio paveldo informacijos išteklių interneto svetainėse, informacinėse duomenų sistemose ir socialiniuose interneto tinkluose, atlikti analizę ir išvadose patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Lietuvos nacionaliniai muziejai konceptualiai sprendžia paveldo saugojimo institucijoms iškilusią naują užduotį – efektyvaus nacionalinio paveldo informacijos, komunikacijos ir valdymo proceso užtikrinimą taikant naujausias informacines technologijas. Tyrimo objektas − Lietuvos nacionalinių muziejų reprezentavimas internete. Temos aktualumas. Sparčiai besivystančioms ir tobulėjančioms informacinių technologijų priemonėms pakeitus humanitarinių mokslų šaltinių valdymo procesus atminties saugojimo institucijoms iškilo nauja efektyvus nacionalinio kultūros ir istorijos paveldo reprezentavimo internetinėje erdvėje užduotis. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami organizacijos reprezentacijos teoriniai aspektai ir siekiama atsakyti kas yra nacionalinių muziejų reprezentacija, koks šio proceso tikslas, misija, pobūdis, jo organizavimas. Šioje dalyje nagrinėjami reprezentacijos būdus elektroninėje erdvėje... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis analyses the representation of Lithuanian national museums on line: theoretical and legal aspects, techniques, individual elements of the process, technology, steps and efficiency to confirm or refute the hypothesis. The purpose of this thesis is to gather data on the representation of Lithuanian national museums in major Lithuanian, European and world heritage information sources web sites, information data systems and online social networks, to carry out the analysis and confirm or refute the hypothesis in the conclusions. Lithuanian national museums conceptually solve the new task given to heritage protection institutions – to ensure effective national heritage information, communication using advanced information technologies. The object of the thesis is the representation of Lithuanian national museums on the internet. The relevance of the topic’s. The study analyses problems of museology, heritage, information and communication, focusing more attention to the issues of information a communication management, marketing, image, advertising and social mission. Modern technology creates new opportunities for Access to information. The first part of the thesis analyses the theoretical aspects of the representation of institution and gives the answer what is the representation of national museums, what is the purpose of this process, its mission, character and organization. This part examines the ways of representation in electronic space, regulations and... [to full text]