Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos nacionalinis mokėjimo balansas, jo struktūra, reguliavimo metodai, plačiau nagrinėjama einamoji mokėjimo balanso sąskaita ir jos deficitas. Atliekama statistinių nacionalinio mokėjimų balanso duomenų analizė nuo 1998 iki 2007 metų. Vertinama mokėjimų balanso sąskaitų (einamosios, kapitalo, finansinės) tarpusavio priklausomybė bei nagrinėjamas ryšys visų mokėjimų balanso sąskaitų su BVP. Galiausiai atliekamas nacionalinio mokėjimų balanso prognozavimas slenkančio vidurkio bei ekponentinio išlyginimo metodai, kad galima būtų numatyti jo perspektyvas. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius Lietuvos mokėjimo balanso bei einamosios sąskaitos aspektus, pateikiamos išvados ir siūlymai. / In this final master work under consideration are Lithuania national payments balance, its structure and regulation methods. Enlarge under consideration are current payments account and its deficit. Statistical national payments balance data analysis is executable from 1998 to 2007. Payments balance accounts (current, fund, financial) interdependence are well considered and relation common balance of payments account with GDP is pending in this work. At last national balance of payments prognostication is feasable in few methods to see its perspectives in future. After theoretical and practical aspects inspecting, finding and offering are proposed.

Izgorodin, A, valstybės fiskalinė politika Lietuvos einamosios sąskaitos deficitui sumažinti: bakalauro baigiamasis darbas: ekonomika. Vilnius, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2009. Šio darbo tikslas yra pasiūlyti fiskalinės politikos priemones Lietuvos ESD sumažinti. Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos einamosios sąskaitos komponentų kitimą laikui bėgant, nustatyti, ar ESD Lietuvai yra problematiškas, atlikti regresinę analizę ir išsiaiškinti, kaip pasirinkti kintamieji įtakoja einamosios sąskaitos balansą. Darbo gale pasiūlomi konkrečių mokesčių dydžiai ir valstybės išlaidų kryptis, kurie padės pagerinti Lietuvos einamosios sąskaitos balansą. Gauti rezultatai parodo, kad Lietuvos ESD didėjo dėl kelių priežasčių. Lietuvos ESD turėjo įtakos įstojimas į ES ir prasidėjęs vadinamasis „pasivijimo“ laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo neigiamos įtakos ekonomikos dalyvių taupymo normai ir veiksniai, kilę šalies viduje, pvz. perdėtas ekonomikos dalyvių optimizmas, sparčiai augantis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas, pigios ir lengvai prieinamos paskolos, neefektyvios vietinės ir tiesioginės užsienio investicijos, (kurios buvo nukreiptos į pajėgumų didinimą, vartojimo didinimą ir kitų trumpalaikių ekonominių problemų sprendimui vietoj to, kad paspartintų pramonės vystymąsi ir padidintų šalies eksporto konkurencingumą), didelė infliacija ir kt. Minėtos priežastys skatino importą ir ribotojo eksporto augimą, o didelis šalies patrauklumas užsienio investuotojų akyse tik... [toliau žr. visą tekstą] / Izgorodin, A. Government's Fiscal Policy Measures to Reduce Current Account Deficit in Lithuania: bachelor thesis, Economics. Vilnius, ISM University of Management and Economics, 2009. The goal of this work is to suggest the fiscal measures that the government can use in order to reduce the Lithuanian current account deficit (CAD). In this work I analyze how different components of Lithuanian current account have performed in time. In addition to this, I will determine, whether Lithuanian CAD is problematic and dangerous for the country. Moreover, I will perform regression analysis in order to find out how different variables have affected the current account balance of the country. Lastly, I will suggest tax rates and the direction of government spending that should be used in order to reduce the CAD in Lithuania. Results show that Lithuanian CAD is a consequence of several factors. Firstly, one of the causes of CAD in Lithuania is the so-called catch-up period which started after Lithuania has joined the EU. At first the catch-up process had a negative effect on the current account balance through low savings rate. In addition to this, factors inside the country have also contributed to CAD. The factors, among others, include over optimism of business and consumers, increasing salaries, decreasing unemployment, cheap and easily accessible loans, inefficient investments both within the country and from abroad (FDI), which were largely directed towards increasing of the... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos einamosios sąskaitos nesubalansuotumą nagrinėjančios teorijos ir išskiriami einamajai sąskaitai įtakos turintys veiksniai. Darbe identifikuojamos einamosios sąskaitos saldo pasekmės šaliai bei apibrėžiami einamosios sąskaitos saldo priimtinumo vertinimo metodai teoriniu aspektu. Praktinėje dalyje vertinami Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo pokyčiai išskirtais santykiniais rodikliais bei kriterijais. Šių rodiklių ir kriterijų pagalba išskiriamos pagrindinės Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo problemos. Siekiant įvertinti einamosios sąskaitos saldo priimtinumą vertinant jo poveikio ekonominiams rodikliams mastais atliekama koreliacinė regresinė poveikio ekonominiams rodikliams analizė. Darbe pateikiama einamosios sąskaitos ir BVP rodiklių prognozavimas 2010 ir 2011 metams pasitelkiant kokybinį prognozavimo metodą. / The theories, which explore current account imbalance, are analyzed and excluded the factors of main current account imbalance in bachelor work. In this work is identified sequence of country of current account imbalance and described current account imbalance evaluation in theoretical aspects. In the practice part with relative criteria and indicators is evaluating Baltic countries current account imbalance changes. These criteria and indicators help to distinguish main problems of Baltic countries, of current account imbalance acceptability. To assess the acceptability of the current account balance with respect to its impact on economic performance and scale correlation is carried out regression analysis of the impact of economic indicators. In the work there are giving the current account and GDP indicators forecasting years 2010 and 2011 using a qualitative forecasting method.

Research object – charts of accounts for enterprises and farmers farm. Research aim – to analyze charts of accounts, in use in Lithuania and foreign countries, to determine their advantages and disadvantages and to give proposals for development of chart of accounts in Lithuania. Objectives:  to analyze the essence of accounts and classification of accounts;  to present conception of charts of accounts and to review types of charts of accounts;  to review development and principles of formation of charts of accounts;  to analyze example charts of accounts, in use in Lithuania and foreign countries;  to carry out empirical research and to find out how to structure example chart of accounts and how charts of accounts are framed in practice;  to submit proposals for development of charts of accounts in Lithuania based on references study and research results. Research methods – logical analysis and synthesis of literature of Lithuanian and foreign authors, comparative analysis, questionnaire questioning, logical and graphical modeling. On the ground of principle scheme of formation of chart of accounts, advantages and disadvantages of chart of accounts and research results there are submitted proposals for development of example chart of accounts, validated by Accountancy Institute of Lithuania, and charts of accounts for agricultural subjects, framed in 2005 years.

Kadangi neigiami šalies mokėjimų balanso rodikliai gali būti būsimo šalies ekonominio nuosmukio ar krizės priežastis, todėl būtina suvokti, kokia šių rodiklių įtaka šalies daromiems sprendimams bei nustatyti, ar šių rodiklių pagalba galima prognozuoti būsimas šalies valiutų krizes, kitaip dar vadinamas mokėjimų balanso krizėmis. Atsižvelgiant į tai, magistro baigiamajame darbe analizuojama mokėjimų balanso krizės situacija bei jos pasireiškimo tikimybė Lietuvoje. Atliktas tyrimas aktualus, nes mokslinėje literatūroje Lietuvos mokėjimų balanso krizės susidarymo rizikos analizės per pastaruosius metus nepasitaikė. Ypač Lietuvai tai aktualu dėl pastarųjų metų pasaulinių įvykių, nulėmusių Lietuvos ekonomikos smarkų smukimą. Taip pat pažymėtina, kad užsienio šalyse vis daugėja atvejų, kai šalis dėl išeikvotų užsienio valiutos rezervų patiria mokėjimų balanso krizę, priverčiančią šalį imtis drastiškų veiksmų siekiant išgelbėti šalies ekonomiką. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, iškeliama mokslinė darbo problema klausimu „Ar galima prognozuoti apie Lietuvos mokėjimų balanso krizės reiškinį remiantis mokėjimų balanso sąskaitų pokyčiais bei pagrindiniais makroekonominiai rodikliais, įtakojančiais mokėjimų balanso sąskaitas?“ Darbo tikslas – atlikti Lietuvos mokėjimų balanso krizės rizikos analizę ir ištirti, pagal kuriuos šalies ekonominius ir statistinius rodiklius galima prognozuoti šį reiškinį. Tyrimo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos detalūs statistiniai mokėjimų balanso... [toliau žr. visą tekstą] / As the country's negative balance of payments indicators may signal the country's future economic downturn or causes of the crisis, it is necessary to understand how these variables influence country’s decisions and determine whether these characteristics can help predict future currency crises in the country, also known as the balance of payments crisis. The paper of master degree analyzes the balance of payments crisis situation and its likelihood of occurring in Lithuania. A study carried out is relevant because the scientific literature does not provide any analysis regarding the Lithuanian balance of payments crisis over the past few years. It is especially relevant in Lithuania as the worldwide events in the recent years have led to a rapid decline of the Lithuanian economy. It should also be noted that there is a growing number of cases of foreign countries experiencing balance of payments crisis, subjecting the country to take drastic action to save the country's economy. According to the above mentioned, the problem is formulated: "Is it possible to predict the Lithuanian balance of payments crisis phenomenon on the basis of balance of payments accounts, and key developments in macroeconomic indicators, influencing the balance of payments accounts?" The main goal is to analyze the Lithuanian balance of payments crisis risk and determine which country's economic and statistical indicators can predict this phenomenon. The object of the research - the detailed... [to full text]

Kadangi importuojamų prekių muitinis įvertinimas yra tiek tarptautinio, tiek nacionalinio pobūdžio diskusijų objektas, šiame magistriniame darbe siekiama šio specifinio metodo pažinimo, nagrinėjant tiek tarptautinę, ES, tiek ir nacionalinę norminę bazę. Magistro darbe sandorio vertės metodas analizuojamas kaip vienas iš muitinio įvertinimo metodų. Darbą sudaro septynios dalys. Pirmose darbo dalyse trumpai apžvelgiamos sandorio vertės metodo bendrosios reglamentavimo nuostatos bei priežastys, lemiančios šio metodo išskirtinumą. Kitoje dalyje gilinamasi į pagrindines sandorio vertės metodo koncepcijas (pardavimas, pardavimas eksportui, faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, pirkėjo veikla savo sąskaita). Šių koncepcijų pagrindu ketvirtojoje darbo dalyje nagrinėjami sandorio vertės metodo netaikymo pagrindai, ypatingą dėmesį skiriant sąlygai „kai prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti“. Kitoje darbo dalyje analizuojami sandorio vertės elementai (komisi¬niai, autoriniai atlyginimai ir mokesčiai už licencijas, pagalbinės priemonės, prekių įpakavimo, gabenimo ir draudimo išlaidos) bei išlaidos, kurios atimamos iš muitinės vertės. Galiausiai paskutinėse darbo dalyse analizuojami sandorio vertę pagrindžiantys dokumentai bei naudotų automobilių muitinio įvertinimo specifika. Autorius padaro išvadą, kad tinkamam muitiniam įvertinimui svarbu teisingai suprasti sandorio... [toliau žr. visą tekstą] / The transaction value method is prevailing for the purpose of customs valuation. Therefore, in this study the author analyses the customs valuation legislation of the Agreement on customs valuation of WTO, Customs Code of the European Union and its implementing provisions as well as the legislation of the Republic of Lithuanian. The study is divided into seven chapters. In the first chapter author introduces in brief the regulation of this specific method, the second- reasons of its prevailing in customs valuation. Next chapter more in detail analyzes such concepts of transaction value as „sold“, „sold for export“, „price actually paid or payable“, „activities, undertaken by the buyer on his own account“. The fourth chapter is dedicated to the conditions for the departure of the transaction value method. The fifth chapter analyzes the elements of pricing of transaction value. The last ones analyze documents produced to support the transaction value and the particularity of the valuation of the imported used cars. The comparative analysis of legal acts and judicial decisions proves that it is important to understand properly the transaction value method and all of its elements as it directly relate to the payable customs and other taxes. The author also concludes that customs legislation of the Republic of Lithuania is not well harmonized with the EC legislation ant International trade practice.